Egzema – lėtinė uždegiminė odos būklė ir jos kasdienė priežiūra
Egzema – tai lėtinė uždegiminė odos būklė, pasireiškianti odos sausumu, intensyviu niežėjimu, bėrimais, pleiskanotomis dėmėmis, pūslelėmis ir padidėjusia odos infekcijų rizika. Dažniausiai pasitaikantys egzemos simptomai yra niežėjimas ir odos sausumas. Jei jaučiate šiuos požymius, svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją dermatologą – laiku pradėta priežiūra padeda suvaldyti ligos eigą ir sumažinti paūmėjimų dažnį, nors pati egzema šiuo metu laikoma neišgydoma.
Patikimiausias būdas nustatyti, ar sergate egzema, yra specialisto konsultacija. Dermatologas, turintis patirties diagnozuojant ir gydant uždegimines odos ligas, gali įvertinti jūsų odos būklę, nustatyti egzemos tipą ir rekomenduoti individualiai pritaikytas odos priežiūros priemones. Tinkamai parinkta kasdienė rutina ir produktai padeda ne tik palengvinti simptomus, bet ir užkirsti kelią tolimesniam ligos plitimui.
Atopinis dermatitas yra labiausiai paplitęs egzemos tipas, dažnai vadinamas atopine egzema. Jis siejamas su pernelyg aktyvia imunine sistema, dėl kurios susilpnėja natūralus odos barjeras – oda tampa sausa, jautri ir linkusi į niežėjimą. Svarbu pabrėžti, kad egzema nėra užkrečiama – jos neįmanoma „pasigauti“ ar perduoti kitam žmogui.
Nors tiksli egzemos atsiradimo priežastis iki šiol nėra galutinai nustatyta, mokslininkai mano, kad ligos vystymuisi didelę įtaką turi genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Daugelis žmonių, sergančių egzema, taip pat patiria šienligės, alerginės astmos ar maisto alergijų simptomus. Dėl šios priežasties nuosekli ir tinkamai parinkta odos priežiūra yra viena svarbiausių egzemos prevencijos ir kontrolės dalių.
Egzemos atsiradimą gali lemti daugybė veiksnių. Kai tam tikras dirgiklis ar alergenas – tiek iš išorės, tiek iš organizmo vidaus – suaktyvina imuninę sistemą, odoje kyla uždegimas, pasireiškiantis paūmėjimu.
Svarbus vaidmuo tenka ir genetikai. Vienas dažniausiai minimas veiksnys – filagrino baltymo trūkumas. Filagrinas padeda palaikyti odos drėgmės balansą, o jo nepakankamumas lemia odos sausumą, niežėjimą ir padidėjusį jautrumą. Negydant ir tinkamai neprižiūrint odos, šie pokyčiai gali progresuoti ir sukelti išplitusią egzemos formą.
Be to, daugelis kasdienių aplinkos veiksnių gali veikti kaip egzemos trigeriai:
ilgalaikis sauso oro, karščio ar šalčio poveikis;
muilai, šampūnai, burbulinės vonios, kūno ir veido prausikliai;
skalbimo priemonės ir audinių minkštikliai su cheminiais priedais;
tam tikri audiniai, pavyzdžiui, vilna ar poliesteris;
buitiniai valikliai ir dezinfekavimo priemonės;
natūralūs skysčiai (vaisių, daržovių ar mėsos sultys);
kvapiosios žvakės ir kvapai;
metalai, ypač nikelis;
formaldehidas, randamas kai kuriose buitinėse priemonėse;
izotiazolinonas, kokamidopropilo betainas, parafenilendiaminas;
emocinis stresas, kuris kai kuriems žmonėms tiesiogiai susijęs su paūmėjimais.
Egzema kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai. Simptomai, jų intensyvumas ir pažeistos kūno vietos gali skirtis tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų. Skirtingi egzemos tipai taip pat gali pasireikšti skirtingose kūno vietose skirtingu metu.
Vienas iš būdingiausių simptomų yra niežulys (pruritus). Jis gali būti lengvas, vidutinio stiprumo arba itin intensyvus. Kai kuriais atvejais žmonės kasosi iki kraujavimo – tai vadinamasis „niežėjimo ir kasymo ciklas“, kuris dar labiau pablogina odos būklę.
Dažniausi egzemos simptomai:
nuolatinis ar protarpinis niežėjimas;
sausa, jautri oda;
uždegiminiai odos pakitimai;
šiurkšti, sustorėjusi ar pleiskanojanti oda;
pūslelės, šašai ar pluta;
patinimas.
Egzema šviesesnėje odoje dažniausiai atrodo paraudusi, o tamsesnėje – pilkšva, rusva ar violetinio atspalvio.
Egzema nėra visiškai išgydoma, tačiau jos simptomai gali būti sėkmingai kontroliuojami. Gydymo būdas priklauso nuo amžiaus, ligos sunkumo ir individualios odos reakcijos.
Taikomi metodai gali apimti:
medicininio lygio drėkinamuosius kremus;
receptinius vietinius preparatus;
nereceptines (OTC) priemones;
fototerapiją;
imunosupresantus ar biologinius vaistus;
papildomas priemones, tokias kaip balinimo vonios, medicininis medus, meditacija ar akupunktūra.
Svarbiausia egzemos kontrolės dalis – paūmėjimų prevencija, kuri grindžiama trigerių atpažinimu, nuoseklia odos priežiūra ir aplinkos veiksnių vengimu.
Glicerinas – viena dažniausiai naudojamų ir moksliškai pagrįstų odos priežiūros sudedamųjų dalių. Jis veikia kaip drėgmę pritraukianti ir sulaikanti medžiaga, padedanti palaikyti optimalų odos drėgmės lygį.
Glicerino nauda egzemai linkusiai odai:
padidina odos drėkinimą;
sumažina sausumą ir šiurkštumą;
minkština sukietėjusias odos vietas;
pasižymi antimikrobinėmis savybėmis;
gali padėti atkurti odos barjerą ir paspartinti gijimą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad 20 % glicerino turintys kremai gali būti veiksminga alternatyva karbamidui gydant atopinę sausą odą, sukelia mažiau sudirginimo ir yra gerai toleruojami net jautrios odos.
Pradėkite nuo paprastos, bazinės rutinos ir stebėkite, kaip reaguoja oda. Naujas priemones visuomet rekomenduojama išbandyti atliekant pleistro testą:
Užtepkite nedidelį kiekį produkto ant riešo ar vidinės rankos pusės.
Stebėkite 48 valandas.
Pakartotinai įvertinkite po 96 valandų.
Jei pasireiškia paraudimas, niežėjimas ar sudirginimas, produktą nutraukite ir rinkitės kitą, labiau tinkamą jautriai odai.