Podagra – tai lėtinė uždegiminė artrito forma, kurią sukelia padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje (hiperurikemija). Ši liga priskiriama metaboliniams sutrikimams, kai organizme kaupiasi per didelis šlapimo rūgšties kiekis, o jos kristalai nusėda sąnariuose ir kituose audiniuose, sukeldami stiprų uždegiminį atsaką.
Šlapimo rūgštis yra purinų – organinių junginių, randamų tam tikruose maisto produktuose ir organizmo ląstelėse – skilimo produktas. Sveikame organizme ji pašalinama per inkstus su šlapimu. Tačiau kai šlapimo rūgšties gamyba viršija jos pasišalinimo galimybes arba inkstai nepakankamai efektyviai ją pašalina, susidaro sąlygos podagrai išsivystyti.
Podagra yra viena seniausiai žinomų uždegiminių sąnarių ligų, tiesiogiai susijusi su šlapimo rūgšties kristalų kaupimusi sąnariuose. Ji priklauso artrito grupei ir pasižymi pasikartojančiais, itin skausmingais uždegimo priepuoliais, dažniausiai paveikiančiais mažus sąnarius, ypač didžiojo kojos piršto pagrindo sąnarį.
Podagros išsivystymą lemia kompleksinis veiksnių derinys:
Genetiniai veiksniai – paveldimas polinkis gali padidinti riziką susirgti podagra.
Mityba – purinų gausūs produktai (raudona mėsa, jūros gėrybės), taip pat alkoholis, ypač alus, skatina šlapimo rūgšties kaupimąsi.
Antsvoris ir nutukimas – didina šlapimo rūgšties gamybą ir apsunkina jos šalinimą.
Gretutinės ligos – hipertenzija, diabetas, metabolinis sindromas, inkstų funkcijos sutrikimai.
Vaistai – kai kurie diuretikai, beta blokatoriai ar mažos aspirino dozės gali didinti šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje.
Šlapimo rūgšties kristalams nusėdus sąnariuose, aktyvuojamas stiprus uždegiminis procesas, sukeliantis būdingus podagros simptomus – skausmą, patinimą, paraudimą ir vietinį karštį.
Podagra progresuoja etapais ir, negydoma, gali sukelti ilgalaikius sąnarių pažeidimus.
Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje dažnai būna besimptomis, tačiau sudaro pagrindą ligos vystymuisi.
Staiga prasidedantis, dažnai naktį pasireiškiantis intensyvus sąnario skausmas, patinimas, paraudimas ir karštis. Priepuolis gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Laikotarpis tarp priepuolių, kai simptomų nejaučiama, tačiau patologinis procesas tęsiasi.
Ilgainiui susiformuoja nuolatiniai sąnarių pažeidimai, atsiranda tofusai – kieti šlapimo rūgšties kristalų mazgeliai, galintys deformuoti sąnarius ir riboti jų judrumą.
Nevaldoma podagra gali sukelti sąnarių eroziją, inkstų akmenų formavimąsi ir inkstų funkcijos sutrikimus.
Podagra dažnai siejama su kitais metaboliniais sutrikimais, todėl simptomų intensyvumas ir pobūdis gali skirtis.
Staigus, stiprus sąnarių skausmas
Patinimas, paraudimas, karštis
Padidėjęs jautrumas net lengvam prisilietimui
Ribotas sąnarių judrumas
Pasikartojantys ūmūs priepuoliai
Tofusų formavimasis
Bendras negalavimas ar karščiavimas ūmaus priepuolio metu
Netinkama mityba ir alkoholis
Antsvoris ir fizinio aktyvumo stoka
Nepakankamas skysčių vartojimas
Inkstų ligos ir tam tikri vaistai
Podagros valdymas apima tiek ūmių priepuolių kontrolę, tiek ilgalaikį šlapimo rūgšties lygio reguliavimą.
Ūmių priepuolių metu taikomi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kolchicinas ar kortikosteroidai
Ilgalaikis gydymas orientuotas į šlapimo rūgšties gamybos mažinimą arba jos pasišalinimo gerinimą
Gyvenimo būdo korekcija: subalansuota mityba, svorio kontrolė, pakankama hidratacija
Podagra yra lėtinė liga, tačiau tinkamai valdoma ji leidžia sumažinti simptomus, apsaugoti sąnarius ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.
Podagra išsiskiria specifine kilme – ją sukelia ne autoimuniniai procesai, o šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimas. Todėl gydymo strategijos orientuotos į metabolinės pusiausvyros atkūrimą, o ne vien į uždegimo slopinimą, kaip kitų artrito formų atveju.
American College of Rheumatology
Arthritis Foundation
The New England Journal of Medicine
Journal of Rheumatology
