2022 m. rugsėjo 8 d. pasaulį paliko ilgiausiai valdžiusi Didžiosios Britanijos monarchė – karalienė Elžbieta II. Jai buvo 96 metai. Nors tiksli mirties priežastis nebuvo viešai paskelbta, Bekingemo rūmai pranešė, kad paskutinėmis gyvenimo dienomis karalienei buvo teikiama medikų priežiūra jos namuose Balmoralyje, Škotijoje, o gydytojai stebėjo jos sveikatos būklę. Tuo metu šeimos nariai buvo susirinkę kartu.
Vėliau paskelbtame oficialiame pranešime buvo nurodyta, kad karalienė ramiai mirė Balmoralyje, o karalius ir karalienė konsortė liko ten dar vienai nakčiai prieš grįždami į Londoną. Elžbieta II gimė 1926 m. balandžio 21 d., o į sostą įžengė 1952 m., būdama vos 25 metų, po savo tėvo karaliaus Jurgio VI mirties.
Didžiąją gyvenimo dalį karalienė buvo laikoma geros sveikatos pavyzdžiu. Per pastaruosius du dešimtmečius jai teko lankytis ligoninėje vos kelis kartus. Vis dėlto pastaraisiais metais pradėjo ryškėti su amžiumi susiję sveikatos iššūkiai.
2022 m. vasario pabaigoje karalienė persirgo COVID-19. Pasak sveikatos priežiūros specialistų, ji jautė nuovargį ir išsekimą, tačiau toliau atliko kai kurias pareigas nuotoliniu būdu. Pavasarį ji taip pat priėmė princą Harry ir Sasekso hercogienę Meghan – tai buvo jų pirmasis vizitas Vindzoro pilyje po pasitraukimo iš karališkųjų pareigų.
Tais metais karalienė praleido keletą svarbių viešų renginių, įskaitant Velykų sekmadienio pamaldas Šv. Jurgio koplyčioje, nurodydama judėjimo ir kelionių sunkumus. Nepaisant to, likus vos kelioms dienoms iki mirties, ji Balmoralyje oficialiai priėmė naujai paskirtą Jungtinės Karalystės ministrę pirmininkę Liz Truss.
Pastebima, kad ryškesnis sveikatos būklės silpnėjimas prasidėjo po princo Philipo mirties 2021 m. balandį. Praėjus keliems mėnesiams, karalienė atšaukė suplanuotą kelionę į Šiaurės Airiją dėl nuovargio ir buvo trumpam paguldyta į ligoninę stebėjimui. Nors oficialių diagnozių nebuvo skelbiama, jos viešų pasirodymų skaičius buvo sumažintas.
Nepaisant karališko statuso ir galimybės naudotis prabanga, karalienės kasdienis gyvenimo būdas buvo gana paprastas ir struktūruotas. Ji niekada viešai nedetalizavo savo mitybos, fizinio aktyvumo ar poilsio įpročių, tačiau daugelis šaltinių nurodo, kad jos kasdienybė pasižymėjo nuoseklumu ir saiku.
Remiantis buvusio karališkojo šefo Darreno McGrady pasakojimais, karalienės mityba buvo gana pastovi. Rytą ji dažniausiai pradėdavo nuo juodosios Earl Grey arbatos, po kurios pusryčiaudavo – rinkdavosi dribsnius, jogurtą, skrebučius su marmeladu. Pietums ir vakarienei, jei nebuvo oficialių renginių, būdavo patiekiami paprasti baltyminiai patiekalai: vištiena, žuvis, kartais žvėriena, dažniausiai be gausių krakmolingų priedų.
Nepaisant disciplinos, karalienė nevengė mažų kasdienių malonumų – popietės arbatos su sumuštiniais ar desertu, juodojo šokolado, o ilgą laiką ir saikingo alkoholio vartojimo, pavyzdžiui, Dubonnet kokteilio vakare. Vis dėlto paskutiniais metais gydytojai rekomendavo atsisakyti alkoholio.
Karalienė niekada nesilaikė griežtos sporto programos, tačiau fizinis aktyvumas buvo natūrali jos kasdienybės dalis. Pasivaikščiojimai su mylimais korgiais ir jodinėjimas žirgais karališkose valdose buvo ne tik judėjimo, bet ir emocinės pusiausvyros šaltinis.
Ji taip pat laikėsi gana reguliaraus miego ritmo – stengdavosi eiti miegoti apie 23 val. ir keltis apie 7:30 ryto.
Karalienės kasdienybė pasižymėjo aiškia struktūra. Nuo pat įžengimo į sostą ji kasdien skirdavo laiko vadinamajai „raudonajai dėžutei“ – dokumentams, susijusiems su valstybės reikalais. Skaitymas, nuolatinis domėjimasis aktualijomis ir informacijos analizė buvo svarbi jos kasdienės rutinos dalis.
Pasak autoriaus Bryano Kozlowskio, karalienės gyvenimo būdas buvo paremtas paprastais, tačiau veiksmingais principais: turėti tikslą, palaikyti protinį aktyvumą, skirti laiko poilsiui ir išlaikyti pusiausvyrą tarp pareigų ir asmeninio gyvenimo.
Svarbus veiksnys buvo ir stiprūs emociniai ryšiai. Karalienė dažnai pabrėždavo artimą ryšį su princu Philipu, kurį vadino savo atrama. Tyrimai rodo, kad stabilūs santykiai gali turėti teigiamą poveikį tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai.
Taip pat reikšmingas buvo jos sąmoningas sprendimas niekada nerūkyti. Matydama su rūkymu susijusių ligų pasekmes šeimoje, Elžbieta II visą gyvenimą vengė šio įpročio.
Karalienės Elžbietos II ilgaamžiškumas greičiausiai buvo nulemtas daugelio veiksnių visumos: subalansuotos mitybos, natūralaus fizinio aktyvumo, nuolatinės protinės veiklos, struktūruotos rutinos, emocinių ryšių ir sąmoningų gyvenimo pasirinkimų. Šie principai šiandien dažnai minimi ir šiuolaikinėse sveikos gyvensenos bei gerovės rekomendacijose, todėl gali būti įkvėpimu kiekvienam, siekiančiam palaikyti gerą savijautą ilguoju laikotarpiu.
