Karalienė Elžbieta II daugelį metų buvo laikoma ne tik Jungtinės Karalystės simboliu, bet ir išskirtiniu atsparumo, stabilumo bei ilgaamžiškumo pavyzdžiu. Nepaisant dešimtmečius trukusio intensyvaus spaudimo, nuolatinės atsakomybės, politinių krizių ir šeimos iššūkių, ji išliko fiziškai ir protiškai žvali iki pat brandžios senatvės – sulaukusi 96 metų.
Manoma, kad jos gebėjimas grakščiai senti buvo glaudžiai susijęs su aktyviu gyvenimo būdu, nuoseklia kasdiene rutina, subalansuota mityba ir nuolat stimuliuojamu protu. Iki paskutinių gyvenimo mėnesių monarchė išliko intelektualiai aktyvi, daug skaitė, domėjosi aktualijomis ir išlaikė kasdienius judėjimo įpročius.
Nepaisant to, kad ją nuolat lydėjo profesionalių virėjų komanda, karalienė laikėsi gana pastovios, subalansuotos mitybos. Kasdieniai pasivaikščiojimai su mylimais korgiais, jodinėjimas žirgais ir buvimas gamtoje sudarė svarbią jos gyvenimo dalį. Ji netgi jodinėjo likus vos kelioms savaitėms iki mirties – nepaisydama gydytojų rekomendacijų būti atsargesnei.
Taip pat svarbų vaidmenį, kaip manoma, turėjo stiprus emocinis ryšys su velioniu vyru princu Philipu. Po Edinburgo hercogo mirties 2021 m. balandį karalienės sveikatos būklė pradėjo sparčiau silpti. Vis dėlto ilgaamžiškumas buvo būdingas visai šeimai – jos motina sulaukė 101 metų, o tai rodo ir genetinių veiksnių reikšmę.
Karalienė Elžbieta II niekada nesilaikė griežtų sporto programų, tačiau fizinis aktyvumas buvo neatsiejama jos kasdienybės dalis. Ji du kartus per dieną vedžiodavo savo korgius Bekingemo rūmų teritorijoje – dažniausiai iki pat 2021 metų pabaigos, kol sveikatos būklė neleido tęsti šio įpročio.
Moksliniai tyrimai rodo, kad net lengvas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, kasdienis vaikščiojimas, gali reikšmingai prisidėti prie ilgesnės gyvenimo trukmės. Tyrimai atskleidžia, kad vyresniems nei 85 metų žmonėms, kurie kasdien vaikšto bent 10 minučių, per artimiausius penkerius metus mirtingumo rizika sumažėja iki 40 %.
Be pasivaikščiojimų, karalienė visą gyvenimą buvo aistringa jojikė ir lenktyninių žirgų augintoja. Net ir paskutiniais gyvenimo mėnesiais ji leisdavosi į trumpas, ramesnes keliones žirgu Vindzoro pilies teritorijoje. Jaunystėje ji taip pat aktyviai užsiėmė medžiokle ir buvo laikoma patyrusia šaule.
Nuo pat 1952 metų, tapusi karaliene, Elžbieta II beveik kasdien gaudavo vadinamąją raudonąją dėžę – dokumentų rinkinį su valstybės reikalais. Ji kas rytą skirdavo kelias valandas šių dokumentų peržiūrai, išskyrus tik dvi oficialias poilsio dienas per metus – Kalėdas ir Velykas.
Dieną ji pradėdavo skaitydama laikraščius arba klausydamasi radijo per pusryčius, o vakare dažnai užmigdavo su knyga ar žurnalu rankose. Toks nuoseklus protinės veiklos palaikymas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, padedančių išsaugoti kognityvinę sveikatą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus protinis aktyvumas – skaitymas, rašymas, muzikos klausymas, žaidimai ar net televizijos žiūrėjimas – gali sumažinti demencijos riziką iki 23 %. Daugiau nei 2 milijonus žmonių apėmę tyrimai parodė, kad tokie užsiėmimai padeda išlaikyti atmintį, mąstymo gebėjimus ir emocinę pusiausvyrą.
Karalienė Elžbieta II visą gyvenimą išlaikė stabilų kūno svorį. Net ir vėlesniais metais, sumažėjus fiziniam aktyvumui, ji nebuvo linkusi į antsvorį. Tai siejama su nuoseklia mityba ir saikingais valgymo įpročiais.
Buvęs karališkasis šefas Darrenas McGrady yra minėjęs, kad karalienė nebuvo gurmanė ir mieliau rinkdavosi paprastus, subalansuotus patiekalus. Diena dažniausiai prasidėdavo juodosios Earl Grey arbatos puodeliu ir sausainiais, vėliau – pusryčiais iš dribsnių, jogurto, skrebučių ir marmelado.
Jogurtas, turintis baltymų, kalcio ir probiotikų, prisideda prie virškinimo sistemos, imuninės funkcijos ir žarnyno mikrobiotos palaikymo. Pietums ir vakarienei karalienė dažnai rinkdavosi daržoves, raudoną mėsą, paukštieną ar žuvį. Valgydama viena, ji vengdavo daug angliavandenių turinčių patiekalų, tokių kaip makaronai ar bulvės.
Karalienė buvo žinoma kaip „įpročių žmogus“. Jos dienotvarkė daugelį metų išliko beveik nepakitusi:
kėlimasis apie 7:30 val.;
Earl Grey arbatos puodelis;
rytinės maudynės;
laikraščių skaitymas ar radijo klausymas;
dokumentų peržiūra ir susitikimai;
popietės vizitai ir arbata;
vakarinė veikla ar poilsis;
skaitymas prieš miegą iki 23 val.
Mokslininkai teigia, kad struktūruota rutina padeda sumažinti streso ir nerimo lygį, palaikyti emocinį stabilumą ir bendrą savijautą.
Stiprus emocinis ryšys su princu Philipu, kurį karalienė vadino savo „uola“, laikomas svarbiu jos psichologinės gerovės veiksniu. Tyrimai rodo, kad laiminga santuoka gali teigiamai veikti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.
Karalienė taip pat garsėjo meile gyvūnams – ypač Pembroko Velso korgiams ir žirgams. Moksliniai tyrimai rodo, kad augintinių turėjimas gali sumažinti kraujospūdį, streso lygį ir prisidėti prie geresnės emocinės savijautos.
Karalienės Elžbietos II ilgaamžiškumas greičiausiai buvo nulemtas ne vieno veiksnio, o visumos: aktyvaus judėjimo, nuolatinės protinės veiklos, subalansuotos mitybos, struktūruotos rutinos, emocinių ryšių ir gyvenimo prasmės jausmo. Šie principai šiandien vis dažniau akcentuojami ir šiuolaikinėse gerovės bei sveikos gyvensenos rekomendacijose.
