Sportininko pėdos sukeliamas niežėjimas ir deginimas – dažnas nemalonumas, su kuriuo susiduriama sporto klubų rūbinėse. Vis dėlto ši problema gali atsirasti net ir nesilankant sporto salėje. Pėdų grybelinės infekcijos apima dvi atskiras, tačiau dažnai kartu pasireiškiančias būkles: vieną, pažeidžiančią pėdų odą (klasikinę sportininko pėdą), ir kitą, paveikiančią kojų nagus – vadinamąjį nagų grybelį (onichomikozę).
Abi šios infekcijos yra labai paplitusios, nes jas sukelia grybeliai, kurie lengvai plinta. Dermatologė dr. Pamela Ng paaiškina, ką svarbu žinoti apie šias dažnas grybelines infekcijas ir kaip jas efektyviai kontroliuoti bei sustabdyti.
Sportininko pėda yra itin užkrečiama grybelinė infekcija, priklausanti didesnei grybelinių ligų grupei, pažeidžiančiai odą ir nagus. Grybeliai ypač gerai dauginasi drėgnoje ir šiltoje aplinkoje – sporto klubų rūbinėse, bendruose dušuose, baseinuose ir vonios kambariuose. Infekcija dažniausiai perduodama tiesioginio kontakto su užkrėstais paviršiais metu arba ilgą laiką dėvint prigludusius, prakaitą sulaikančius batus.
Sportininko pėdos simptomai dažniausiai pasireiškia niežtinčiu, pleiskanojančiu bėrimu ant pėdų ir tarp kojų pirštų. Tuo tarpu nagų grybelis keičia nagų išvaizdą – jie tampa rusvai geltoni, sustorėja, tampa trapūs, gali skilinėti ar net atsiskirti nuo nago guolio.
Svarbu suprasti, kad tai nėra vien kosmetinė problema. „Jeigu sergate cukriniu diabetu arba jūsų imuninė sistema nusilpusi, pėdų ir nagų grybelines infekcijas būtina kontroliuoti“, – pabrėžia dr. Ng. Pasak jos, negydomos grybelinės infekcijos gali sukelti odos įtrūkimus, per kuriuos bakterijos patenka į organizmą ir sukelia tokias rimtas komplikacijas kaip celiulitas ar pėdų opos.
Pėdų ar nagų grybelis savaime neišnyksta. „Jeigu įtariate, kad sergate pėdų ar nagų grybeline infekcija, būtina kreiptis į dermatologą“, – sako dr. Ng. Gydytojas gali atlikti keletą tyrimų, padedančių tiksliai nustatyti problemos pobūdį.
„Svarbu žinoti, kad ne visi nagų pakitimai yra grybelinės kilmės“, – pabrėžia specialistė. Kai kuriais atvejais panašūs simptomai gali būti susiję su kitomis ligomis, pavyzdžiui, plokščialąsteliniu odos vėžiu ar net melanoma, kuri nagų srityje gali pasireikšti rusvos ar juodos spalvos pakitimais. Todėl tiksli diagnozė yra būtina prieš pradedant gydymą.
Efektyviausias nagų grybelio gydymas dažniausiai yra receptiniai geriamieji priešgrybeliniai vaistai, kuriuos dermatologas skiria vartoti kasdien 2–3 mėnesius. Tačiau šis gydymo būdas tinka ne visiems – geriamieji vaistai gali sąveikauti su kitais vaistais ir turėti poveikį kepenims.
Jeigu geriamieji vaistai netinka arba jų vartoti nenorima, galimi ir kiti gydymo sprendimai. Vietinio poveikio priešgrybeliniai vaistai yra patrauklūs dėl mažesnės šalutinio poveikio ir vaistų sąveikos rizikos, tačiau jų gydymo trukmė yra ilgesnė, o veiksmingumas gali būti mažesnis.
„Naujesni vietinio poveikio vaistai, tokie kaip efinakonazolas ar tavaborolas, geriau prasiskverbia į nago plokštelę, todėl veikia efektyviau nei senesni preparatai“, – teigia dr. Ng. Šie vaistai geriausiai tinka tuomet, kai grybelinė infekcija dar nėra giliai pažeidusi nago.
Maisto ir vaistų administracija (FDA) taip pat yra patvirtinusi lazerinį gydymą kaip laikiną priemonę, padedančią pagerinti nagų išvaizdą. Vis dėlto išgijimo rodikliai po lazerio procedūrų yra mažesni nei taikant geriamuosius ar vietinius vaistus.
Fotodinaminė terapija, kurios metu naudojamas fotosensibilizuojantis preparatas ir šviesos šaltinis, nagų grybeliui gydyti laikoma vidutiniškai veiksminga. Be to, ši procedūra dažnai nėra kompensuojama, o jos ilgalaikiam efektyvumui dar reikalingi papildomi tyrimai.
„Deja, net ir sėkmingai išgydžius nagą, grybelinės infekcijos linkusios atsinaujinti, ypač jei žmogus turi polinkį šioms infekcijoms“, – pažymi dr. Ng. Reguliarus vietinių priešgrybelinių kremų naudojimas po gydymo, taip pat batų purškimas priešgrybeliniais purškalais ar pudromis, gali padėti sumažinti pasikartojimo riziką.
Jeigu grybelinė infekcija pažeidžia tik pėdų odą, o ne nagus, dr. Ng rekomenduoja pradėti gydymą nereceptiniais priešgrybeliniais kremais. „Kremai yra veiksmingesni nei purškalai ar pudros, nes jie geriau padengia visą odos paviršių“, – aiškina ji.
Ypač svarbu kruopščiai patepti vietas tarp kojų pirštų – būtent ten, šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, grybelis plinta sparčiausiai.
Geriausias būdas kovoti su grybelinėmis infekcijomis – sumažinti jų atsiradimo ir plitimo riziką. Tam gali padėti šie paprasti, bet veiksmingi patarimai:
Po fizinio krūvio kruopščiai nuplaukite ir gerai nusausinkite pėdas, ypač tarp pirštų.
Lankantis bendrose patalpose (sportų klubų dušuose, baseinuose) avėkite neperšlampamas šlepetes.
Pastebėję pirmuosius sportininko pėdos požymius, nedelsdami pradėkite gydymą nereceptiniais priešgrybeliniais kremais.
Rinkitės kvėpuojančius batus, kurie nesulaiko drėgmės, ir dažnai keiskite kojines.
Apsvarstykite drėgmę sugeriančių kojinių naudojimą.
Jei namuose kas nors serga pėdų grybeline infekcija, pasirūpinkite, kad jūsų pėdos būtų apsaugotos nuo tiesioginio kontakto.
Didžiausias pavojus, negydant pėdų ar nagų grybelio, yra infekcijos išplitimas į kitas kūno vietas, pavyzdžiui, rankas ar kirkšnį. Jei dėl tam tikrų priežasčių negalite iš karto pradėti pilno gydymo, bent jau naudokite vietinio poveikio priešgrybelinį kremą aplink pažeistas vietas. Tai padės sustabdyti infekcijos plitimą ir apsaugoti sveiką odą.
