Vitaminas D pastaraisiais metais tapo vienu labiausiai aptariamų sveikatos temų objektu. Jis pelnytai vadinamas „saulės vitaminu“, nes organizmas jį sintetina odos ląstelėse, veikiamas ultravioletinių B (UVB) spindulių. Vitamino D pakankamas kiekis yra itin svarbus kaulų sveikatai, imuninės sistemos stiprinimui, raumenų funkcijai, netgi nuotaikai. Tačiau kartu su augančiu vartojimu išryškėjo ir kita pusė – nuogąstavimai dėl perdozavimo. Ar įmanoma perdozuoti vitamino D vien būnant saulėje?
Medicininėje literatūroje vitamino D perdozavimas įvardijamas kaip hipervitaminozė D, ir nors tai yra retas reiškinys, jis gali turėti labai rimtų sveikatos pasekmių. Skirtingai nei vandenyje tirpūs vitaminai (pvz., vitaminas C), riebaluose tirpus vitaminas D nesugeba lengvai pasišalinti iš organizmo per šlapimą – jis kaupiasi kepenyse ir riebaliniame audinyje. Dėl to perteklinis kiekis ilgainiui gali sukelti sisteminę žalą. Hipervitaminozė D dažniausiai diagnozuojama tada, kai kraujo serume nustatoma per didelė 25(OH)D koncentracija, viršijanti 150 ng/mL (375 nmol/L), nors simptomai gali atsirasti ir esant mažesniems lygiams.
Dauguma perdozavimo atvejų susiję ne su natūraliu vitamino D sintezavimu organizme, bet su neribotu papildų vartojimu – dažnai be gydytojo priežiūros, remiantis socialiniais tinklais ar sveikatingumo mados tendencijomis.
Kai organizme susikaupia per daug vitamino D, dažniausiai pažeidžiama kalcio apykaita. Vitaminas D padidina kalcio įsisavinimą žarnyne, o jo perteklius sukelia hiperkalcemiją – pernelyg aukštą kalcio koncentraciją kraujyje. Tai yra pavojinga būklė, kuri gali sukelti daugelį simptomų: nuolatinį pykinimą, vėmimą, apetito praradimą, vidurių užkietėjimą, nuovargį, raumenų silpnumą, padidėjusį troškulį ir dažną šlapinimąsi. Kai kuriais atvejais pacientai skundžiasi sumišimu ar net haliucinacijomis, kai labai išbalansuojamas elektrolitų balansas.
Sunkesniais atvejais hiperkalcemija gali sukelti kalcio sankaupų formavimąsi audiniuose – pavyzdžiui, inkstuose (nefrokalcinozė), širdyje ar kraujagyslėse, kas gali baigtis negrįžtamais organų pažeidimais. Buvo aprašytų atvejų, kai dėl ilgalaikio vitamino D perdozavimo žmonės patyrė inkstų nepakankamumą.
Nepaisant skambios antraštės, atsakymas yra – ne, perdozuoti vitamino D vien tik nuo saulės beveik neįmanoma. Organizmas yra „protingas“ ir reguliuoja šio vitamino gamybą – kai D vitamino kiekis kraujyje pasiekia fiziologiškai pakankamą lygį, sintezė odoje sustoja. Be to, UVB spindulių perteklius ima suardyti perteklinį provitaminą D3 į neaktyvias formas (pvz., lumisterolį), kurios nepatenka į kraujotaką.
Svarbu nepamiršti, kad siekiant išvengti odos vėžio, žmonėms rekomenduojama riboti buvimą tiesioginiuose saulės spinduliuose ir naudoti apsauginius kremus, o šie, deja, sumažina vitamino D sintezę. Todėl dažniau problema yra ne perteklius, o trūkumas.
Rizika tampa reali tada, kai žmonės pradeda vartoti vitamino D papildus didelėmis dozėmis be kraujo tyrimų ar gydytojo priežiūros. Oficialios institucijos, tokios kaip NIH (National Institutes of Health) ar Endocrine Society, nurodo, kad saugi viršutinė dienos dozė suaugusiam yra 4 000 TV (tarptautinių vienetų). Tačiau socialinėje erdvėje ar net kai kuriose nepatikimose klinikose galima rasti siūlymus vartoti 10 000–50 000 TV ir daugiau, be aiškaus pagrindo.
Nemažai dokumentuotų atvejų parodė, kad žmonės, kurie ilgą laiką vartojo 50 000–100 000 TV per dieną, susidūrė su klinikiniais hiperkalcemijos simptomais, kartais net reikalavusiais hospitalizacijos. Dažniausiai tai buvo susiję su savarankišku gydymusi, be gydytojo nurodymo.
Nors perdozavimas vis dar yra retas, yra tam tikros rizikos grupės, kurioms svarbu ypač atidžiai stebėti vitamino D vartojimą:
Žmonės, kurie vartoja daug papildų iš skirtingų šaltinių: multivitaminai + atskiras D vitaminas + maisto papildai, praturtinti vitaminu D.
Vyresnio amžiaus žmonės, kurių inkstų funkcija silpnesnė ir vitamino D metabolizmas sulėtėjęs.
Maži vaikai, kuriems viršijus rekomenduojamą normą greitai gali pasireikšti hiperkalcemijos simptomai.
Inkstų ar kepenų ligomis sergantys pacientai, kurių organizmas sunkiau susidoroja su D vitamino reguliavimu.
Žmonės, turintys genetinių mutacijų, pvz., CYP24A1 geno defektą, dėl kurio organizmas negali tinkamai skaidyti vitamino D.
Vitamino D papildai yra svarbus įrankis gydant ar užkertant kelią trūkumui, kuris, ypač Lietuvoje ir kituose šiaurės kraštuose, yra dažnas. Tačiau papildai nėra nekalti – jų vartojimas turėtų būti pagrįstas individualiais kraujo tyrimų rezultatais, o ne madingomis tendencijomis ar spėlionėmis.
Būtina atminti, kad „daugiau“ nereiškia „geriau“. Perdozavimas, nors ir retas, gali sukelti rimtas komplikacijas, todėl prieš vartojant didesnes nei 2 000–4 000 TV dienos dozes būtina pasitarti su gydytoju. O dar geriau – atlikti 25(OH)D kraujo tyrimą ir tik tuomet priimti sprendimą dėl papildų vartojimo.
“Vitamin D toxicity, policy, and science” – The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism
“Vitamin D: Fact Sheet for Health Professionals” – National Institutes of Health (NIH)
“Hypervitaminosis D: A Review of Current Literature” – Cureus Journal
“Vitamin D toxicity: What do we know?” – Mayo Clinic Proceedings
“Vitamin D Overdose” – MedlinePlus (U.S. National Library of Medicine)
“Guidelines on Vitamin D Supplementation and Toxicity” – Endocrine Society Clinical Practice Guidelines
“Too much vitamin D? Risks of mega doses” – Harvard Health Publishing
“Vitamin D: How Much Is Too Much?” – Cleveland Clinic Health Essentials