Cukrinis diabetas, dažniausiai vadinamas tiesiog diabetu, yra lėtinė medžiagų apykaitos liga, kuriai būdingas padidėjęs cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje. Normaliai organizme hormonas insulinas padeda perkelti gliukozę iš kraujo į ląsteles, kur ji naudojama energijai gauti arba kaupiama atsargoms. Sergant diabetu, šis mechanizmas sutrinka – organizmas arba negamina pakankamai insulino, arba negali jo veiksmingai panaudoti.
Ilgainiui negydomas ar blogai kontroliuojamas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali pažeisti nervus, akis, inkstus, širdį ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Todėl ankstyvas ligos atpažinimas, nuoseklus gydymas ir kasdienė priežiūra yra itin svarbūs.
Yra kelios skirtingos diabeto rūšys, kurios skiriasi savo kilme, eiga ir gydymo principais:
1 tipo diabetas yra autoimuninė liga. Organizmo imuninė sistema klaidingai puola ir sunaikina kasos ląsteles, atsakingas už insulino gamybą. Tiksli šios reakcijos priežastis nėra iki galo žinoma. Manoma, kad tam įtakos turi genetiniai ir aplinkos veiksniai. Šiuo diabeto tipu serga apie 10 % visų diabetu sergančių žmonių, dažniausiai vaikai ar jauni suaugusieji.
2 tipo diabetas vystosi tada, kai organizmo ląstelės tampa atsparios insulinui arba jo gaminama nepakankamai. Dėl to kraujyje kaupiasi gliukozė. Tai pati dažniausia diabeto forma, glaudžiai susijusi su gyvenimo būdu, mityba, antsvoriu ir fizinio aktyvumo stoka.
Prediabetas nustatomas tada, kai cukraus kiekis kraujyje yra didesnis nei normalus, tačiau dar nepakankamas 2 tipo diabeto diagnozei. Tai svarbus perspėjimo etapas, kurio metu gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti užkirsti kelią ligos progresavimui.
Gestacinis (nėščiųjų) diabetas pasireiškia nėštumo metu dėl hormonų, kuriuos gamina placenta ir kurie slopina insulino veikimą. Daugeliu atvejų ši būklė išnyksta po gimdymo, tačiau padidina riziką ateityje susirgti 2 tipo diabetu.
Kiekvienam diabeto tipui būdingi saviti simptomai, priežastys ir gydymo būdai, todėl svarbu tiksliai nustatyti ligos formą.
Diabeto simptomai atsiranda dėl padidėjusio cukraus kiekio kraujyje ir gali vystytis palaipsniui.
padidėjęs alkis;
nuolatinis troškulys;
nepaaiškinamas svorio kritimas;
dažnas šlapinimasis;
neryškus matymas;
stiprus nuovargis;
lėtai gyjančios žaizdos.
Be bendrųjų požymių, vyrams gali pasireikšti sumažėjęs lytinis potraukis, erekcijos sutrikimai bei raumenų jėgos sumažėjimas.
Moterims dažniau pasitaiko šlapimo takų infekcijos, grybelinės infekcijos, sausa ir niežtinti oda.
stiprus alkis;
didelis troškulys;
staigus svorio kritimas;
dažnas šlapinimasis;
nuovargis;
nuotaikos pokyčiai.
padidėjęs troškulys ir alkis;
dažnas šlapinimasis;
lėtai gyjančios žaizdos;
pasikartojančios infekcijos.
Dažniausiai simptomų nebūna. Būklė nustatoma atliekant profilaktinius tyrimus 24–28 nėštumo savaitę. Retais atvejais gali pasireikšti padidėjęs troškulys ar dažnesnis šlapinimasis.
genetinis polinkis;
vaikystė ar paauglystė;
šeimos istorija.
antsvoris;
vyresnis nei 45 metų amžius;
fizinio aktyvumo stoka;
nėščiųjų diabetas anamnezėje;
padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis;
tam tikra etninė kilmė.
antsvoris;
vyresnis nei 25 metų amžius;
ankstesnis nėščiųjų diabetas;
PCOS sindromas;
šeiminė 2 tipo diabeto istorija.
Ilgalaikis padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų:
širdies ligas, infarktą, insultą;
nervų pažeidimus (neuropatiją);
inkstų ligas (nefropatiją);
regėjimo pablogėjimą ar aklumą;
klausos sutrikimus;
odos infekcijas;
depresiją ir kognityvinius sutrikimus.
Gestacinis diabetas gali paveikti tiek motiną, tiek kūdikį – didėja priešlaikinio gimdymo, didelio naujagimio svorio ar 2 tipo diabeto rizika ateityje.
Sveika, subalansuota mityba yra viena svarbiausių diabeto valdymo dalių.
Svarbu derinti angliavandenių suvartojimą su insulino dozėmis. Dietologo pagalba padeda sudaryti individualų mitybos planą.
Rekomenduojama:
kontroliuoti angliavandenių kiekį;
valgyti reguliariai, mažomis porcijomis;
rinktis daržoves, vaisius, neskaldytus grūdus;
vartoti liesus baltymus ir sveikus riebalus.
Svarbus porcijų dydis, ribojamas cukraus ir perdirbtų produktų kiekis. Subalansuota mityba gali padėti išvengti vaistų vartojimo.
1 tipo diabeto išvengti neįmanoma, tačiau 2 tipo diabeto riziką galima reikšmingai sumažinti:
reguliariai judant (bent 150 min. per savaitę);
palaikant sveiką kūno svorį;
ribojant sočiuosius riebalus ir rafinuotus angliavandenius;
valgant daugiau daržovių ir neskaldytų grūdų.
Maisto papildai gali turėti tiek teigiamą, tiek nepageidaujamą poveikį, ypač jei vartojami kartu su vaistais.
Chromas gali būti naudingas tik esant jo trūkumui, tačiau nerekomenduojamas sergant inkstų ligomis.
Vitaminas E ir jonažolė gali pavojingai sąveikauti su kraują skystinančiais vaistais.
Niacinas gali didinti gliukozės kiekį kraujyje ir ne visada yra naudingas diabetu sergantiems žmonėms.
Prieš vartojant bet kokius papildus, rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
