Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas, kuris gali pasireikšti skausmu, opelėmis, paraudimu ar patinimu burnoje. Tai gana dažna būklė, galinti paveikti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, ir neretai sukelianti diskomfortą valgant, geriant ar kalbant.
Stomatitas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, dažnai susijusių su burnos higiena, bendra organizmo būkle ar išoriniais dirgikliais.
Viena dažniausių stomatito priežasčių – infekcijos:
bakterinės (pvz., streptokokai),
grybelinės (pvz., kandidozė),
virusinės (pvz., herpeso virusas).
Infekcijų rizika padidėja esant prastai burnos higienai, nusilpus imuninei sistemai, sergant cukriniu diabetu, po chemoterapijos ar spindulinės terapijos.
Burnos gleivinę gali pažeisti:
dantų rovimas ar kitos odontologinės procedūros,
per kietas dantų šepetėlis,
netinkamai pritaikyti protezai ar breketai,
atsitiktiniai įkandimai.
Kai kurie vaistai, įskaitant chemoterapinius ar nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, gali sukelti stomatitą kaip šalutinį poveikį. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka vitaminų ir mineralų trūkumas, ypač B grupės vitaminų, folio rūgšties, geležies ir cinko.
autoimuninės ligos;
rūkymas ir alkoholio vartojimas;
genetinis polinkis;
amžius (dažniau pasireiškia vaikams ir senjorams).
Manoma, kad stomatitas gali pasireikšti net 20–50 % suaugusiųjų bent kartą gyvenime.
Stomatito požymiai gali skirtis priklausomai nuo jo tipo ir sunkumo, tačiau dažniausiai pasireiškia:
skausmas ar deginimo pojūtis burnoje;
burnos opos (baltos ar gelsvos su raudonu kraštu);
burnos gleivinės paraudimas ir patinimas;
padidėjęs seilėtekis;
nemalonus pojūtis valgant ar geriant;
karščiavimas (sunkesniais atvejais);
bendras silpnumas ar apetito stoka.
Skirtingi stomatito tipai gali pasireikšti skirtingai – pavyzdžiui, aftiniam stomatitui būdingos skausmingos opos, o herpiniam – pūslelės, kurios vėliau virsta opomis.
Stomatito gydymas priklauso nuo priežasties ir simptomų intensyvumo. Dažniausiai taikomi šie būdai:
skausmo ir diskomforto mažinimas – vietinės priemonės, skalavimo tirpalai;
burnos higienos palaikymas – švelnus, bet reguliarus dantų valymas;
burnos skalavimas – padeda palaikyti švarią burnos aplinką;
dirgiklių vengimas – aštraus, rūgštaus ar labai karšto maisto;
subalansuota mityba – svarbi burnos gleivinės atsistatymui.
Esant sunkesniems ar ilgai trunkantiems simptomams, būtina kreiptis į gydytoją ar odontologą.
Nors stomatito visiškai išvengti ne visada įmanoma, riziką gali sumažinti:
gera kasdienė burnos higiena;
reguliarūs apsilankymai pas odontologą;
subalansuota, vitaminų turtinga mityba;
rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo vengimas;
streso valdymas;
atsargus vaistų vartojimas.
