Skydliaukė yra viena didžiausių kaklo liaukų. Ji yra drugelio formos ir sudaryta iš dviejų skilčių, išsidėsčiusių abiejose kaklo pusėse. Abi skiltys sujungtos sąsmauka. Visa liauka yra maždaug dviejų colių ilgio ir išsidėsčiusi kaklo priekyje, tiesiai po Adomo obuoliu, priešais trachėją.
Liaukos skirstomos į endokrinines ir egzokrinines. Kadangi skydliaukė hormonus išskiria tiesiai į kraują, ji priskiriama endokrininėms liaukoms ir yra viena svarbiausių visos endokrininės sistemos dalių. Skydliaukės veiklai būtinas jodas, kuris naudojamas skydliaukės hormonų – tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) – sintezei. Šie hormonai gali būti kaupiami liaukoje ir išskiriami pagal organizmo poreikį, o kraujotakos pagalba pasiekia tikslinius audinius.
Skydliaukė yra rausvai rudos spalvos – tai lemia gausus jos kraujo aprūpinimas ir inervacija. Kraujas į liauką tiekiamas per viršutinę ir apatinę skydliaukės arterijas, kurios atsišakoja nuo išorinės miego arterijos. Dėl šios anatomijos skydliaukė yra jautri kraujotakos pokyčiams ir įvairiems sisteminiams sutrikimams.
Įprasto dydžio skydliaukė paprastai nėra juntama apčiuopiant. Ji tampa pastebima tik tuomet, kai padidėja, patinsta arba joje susiformuoja mazgeliai. Būtent todėl kaklo sritis dažnai apžiūrima profilaktinių gydytojo apžiūrų metu.
Skydliaukė atlieka itin svarbų vaidmenį reguliuojant organizmo medžiagų apykaitą. Medžiagų apykaita – tai procesas, kurio metu maistas paverčiamas energija, reikalinga gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Skydliaukės hormonai reguliuoja daugelį pagrindinių organizmo procesų ir palaiko vidinę pusiausvyrą – homeostazę.
Šie hormonai daro įtaką širdies ritmui, kvėpavimui, kūno temperatūrai, cholesterolio kiekiui kraujyje bei kūno svoriui. Dėl šios priežasties sutrikusi skydliaukės veikla dažnai lemia reikšmingus svorio pokyčius.
Skydliaukės hormonai veikia beveik visus organizmo audinius. Ląstelių lygmeniu jie didina metabolinį aktyvumą ir skatina baltymų sintezę, kuri yra būtina normaliam augimui ir vystymuisi. Todėl skydliaukė yra ypač svarbi vaikystėje ir paauglystėje.
Pagrindinės skydliaukės ligos yra šios:
hipertiroidizmas (per didelė hormonų gamyba);
hipotireozė (per maža hormonų gamyba);
gūžys (struma);
skydliaukės mazgeliai;
skydliaukės vėžys.
Skydliaukės vėžio rizika priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip amžius, lytis, gerybinės skydliaukės ligos, paveldimumas ir spinduliuotės poveikis. Rizikos veiksnių buvimas nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs, tačiau padidina tikimybę.
Amžius ir lytis. Moterys skydliaukės vėžiu serga dažniau nei vyrai, ypač reprodukciniame amžiuje. Dažniausiai liga diagnozuojama 44–49 metų moterims, o vyrams – vyresniame amžiuje. Tiriamas galimas ryšys tarp skydliaukės vėžio ir hormoninių veiksnių, tokių kaip nėštumas, kontraceptikų vartojimas ar menopauzė.
Antsvoris ir nutukimas. Žmonės, turintys antsvorio ar nutukę, turi didesnę riziką susirgti skydliaukės vėžiu.
Gerybinės skydliaukės ligos. Gūžys, Hashimoto liga ir skydliaukės adenomos didina riziką, nors tik apie 5 % skydliaukės mazgelių būna piktybiniai.
Paveldimumas. Jei artimas pirmojo laipsnio giminaitis sirgo skydliaukės vėžiu, rizika padidėja, nors liga išlieka reta.
Spinduliuotė. Skydliaukė yra ypač jautri jonizuojančiai spinduliuotei. Didžiausia rizika nustatoma asmenims, vaikystėje patyrusiems radioterapiją ar gyvenusiems branduolinių avarijų paveiktose zonose. Jodo trūkumas dar labiau padidina riziką po apšvitos.
Sisteminė raudonoji vilkligė. Sergant šia autoimunine liga, skydliaukės vėžio rizika gali būti maždaug du kartus didesnė nei bendrojoje populiacijoje.
Skydliaukės vėžys yra viena retesnių onkologinių ligų. Nors diagnozė sukelia didelį nerimą, dauguma diferencijuoto skydliaukės vėžio atvejų yra sėkmingai išgydomi chirurginiu būdu, o prognozė – labai gera, ypač papiliarinio ir folikulinio vėžio atvejais.
Papiliarinis skydliaukės vėžys – sudaro apie 70–80 % atvejų, auga lėtai, dažnai turi puikią prognozę.
Folikulinis skydliaukės vėžys – sudaro apie 10–15 % atvejų, gali plisti į plaučius ar kaulus.
Medulinis skydliaukės vėžys – apie 2 % atvejų, kartais paveldimas.
Anaplastinis skydliaukės vėžys – itin agresyvus ir labai retas.
Dažniausias simptomas – skydliaukės mazgelis, kuris dažnai nesukelia kitų nusiskundimų. Hormonų tyrimai dažniausiai būna normalūs. Retais atvejais gali pasireikšti rijimo ar kvėpavimo sutrikimai, užkimimas, kaklo ar ausies skausmas.
Chirurgija yra pagrindinis gydymo metodas. Priklausomai nuo naviko dydžio ir išplitimo, atliekama lobektomija arba visiška tiroidektomija. Kai kuriais atvejais taikoma radioaktyviojo jodo terapija, kuri sunaikina likusį skydliaukės audinį.
Po visiško skydliaukės pašalinimo būtina visą gyvenimą vartoti skydliaukės hormonus. Net ir sėkmingai gydant, pacientai turi būti stebimi visą gyvenimą.
