Kiekvienas, kuriam vasarą patinka avėti atviras basutes ar sandalus, žino, kaip malonu, kai matomi tvarkingi, sveikai atrodantys nagai. Tačiau gera nagų išvaizda – tik viena iš priežasčių, kodėl svarbu rūpintis jų būkle. Kojų nagų grybelinės infekcijos, dar vadinamos onichomikoze, savaime nepraeina. Negydomas grybelis laikui bėgant plinta, pažeidžia vis didesnę nago dalį ir galiausiai gali visiškai sunaikinti nago struktūrą.
Ypač didelį dėmesį nagų priežiūrai turėtų skirti žmonės, turintys kraujotakos sutrikimų. Pasak podiatrinės medicinos gydytojos Ami Sheth, dirbančios Los Gatos mieste, Kalifornijoje, ir atstovaujančios Amerikos Podiatrų medicinos asociacijai, sutrikusi kraujotaka apsunkina žaizdų gijimą.
„Kai oda pažeista ar suskilinėjusi, atsiveria kelias grybelinėms odos infekcijoms, kurios vėliau gali komplikuotis bakterinėmis infekcijomis“, – pabrėžia gydytoja.
Kadangi kojų nagų grybelis dažniausiai nesukelia skausmo ankstyvose stadijose, daugelis žmonių ilgą laiką net neįtaria turintys problemą, ypač jei nereguliariai apžiūri savo pėdas.
Visiškai išvengti kontakto su mikroskopiniais grybeliais praktiškai neįmanoma – jie aptinkami visur, kur yra šiluma, drėgmė ir prasta ventiliacija. Tačiau tinkama kasdienė pėdų priežiūra gali ženkliai sumažinti infekcijos riziką.
Švari, sausa pėdų oda ir tinkamai prižiūrimi nagai padeda apsaugoti nuo grybelio įsitvirtinimo. Grybeliui daugintis dažniausiai reikalinga pažeista nago ir odos jungtis arba mikrotraumos, aiškina dr. Sheth.
„Tokias traumas gali sukelti netinkamai atliekamas pedikiūras, per ankšti batai ar pasikartojantis fizinis krūvis – bėgimas, žygiai, kai nagai nuolat spaudžiami arba pakyla nuo nago guolio“, – teigia specialistė.
Ji taip pat pabrėžia, kad žmonių jautrumas grybeliui labai skiriasi: vieni užsikrečia lengvai, kiti – net gyvendami kartu su užsikrėtusiu asmeniu – išlieka nepažeisti.
Jeigu grybelinė infekcija vis dėlto atsirado, šios priemonės gali padėti sustabdyti jos plitimą:
Prieš maudamiesi kojines ir batus, kruopščiai nusiplaukite pėdas ir ypač gerai nusausinkite tarpupirščius.
Kirpkite nagus tiesiai, ne per trumpai, kad nago kraštas neišlįstų už piršto galiuko ir nepažeistų audinių po nagu.
Avėkite patogius, kvėpuojančius batus. Jei pėdos suprakaituoja, kuo greičiau pakeiskite kojines.
Reguliariai purkškite avalynės vidų nereceptiniais priešgrybeliniais produktais (pvz., Cutasept F), nes batai yra ideali terpė grybeliui daugintis.
Viešose vietose, tokiose kaip sporto klubų rūbinės, baseinai ar bendri dušai, visada avėkite šlepetes.
Nagų žirklutes, dildes ir kitas pedikiūro priemones po kiekvieno naudojimo kruopščiai nuvalykite ir dezinfekuokite.
Atsikratyti jau įsisenėjusio kojų nagų grybelio dažnai būna sudėtinga. Gydymo sėkmė labai priklauso nuo nuoseklumo ir tinkamo gydymo plano laikymosi.
„Laikui bėgant grybelis įsiskverbia gilyn į nago audinį – nuo nedidelio spalvos pakitimo pereina prie sustorėjusio, deformuoto ir visiškai pažeisto nago“, – aiškina podiatrinės medicinos gydytoja Marlene Reid iš Naperville, Ilinojaus valstijos.
Gydymo taktika priklauso nuo infekcijos gylio ir sunkumo. Lengvesniais atvejais, pavyzdžiui, esant paviršinei baltai onichomikozei, baltus grybelio plotus kartais galima nudildinti, o likusią nago dalį gydyti nereceptiniais vietinio poveikio priešgrybeliniais preparatais.
Jei grybelis pažeidžia gilesnius nago sluoksnius, vien vietinių priemonių dažnai nepakanka – jos neįsiskverbia pakankamai giliai, kad sunaikintų visą infekciją. Tokiais atvejais gali prireikti ilgesnio gydymo ar receptinių vaistų.
Sunkesnės infekcijos požymiai – sustorėję, pakitusios spalvos nagai, kurie laikui bėgant gali tapti skausmingi. Tuomet rekomenduojama kreiptis į podiatrą, kuris gali pasiūlyti kompleksinį gydymą:
Pažeistų nago dalių pašalinimą, kad sumažėtų spaudimas ir pagerėtų vietinių vaistų veikimas.
Vietinio poveikio preparatus (lakus, kremus), kurie reikalauja ilgo ir nuoseklaus naudojimo.
Geriamuosius vaistus, tokius kaip terbinafinas ar itrakonazolas, kurie vartojami ne trumpiau kaip 3 mėnesius ir pasižymi geru efektyvumu, tačiau reikalauja gydytojo priežiūros ir kepenų funkcijos stebėsenos.
Labai pažengusiais atvejais nagas gali būti pašalinamas chirurginiu būdu arba chemiškai. Kartais pašalinama tik dalis nago, kad likusi dalis galėtų ataugti sveika. Jei pašalinamas visas nagas, laikina dirbtinė danga padeda apsaugoti nago guolį iki atauga naujas nagas.
Namų priemonės, tokios kaip arbatmedžio aliejus, nėra pakankamai moksliškai pagrįstos ir nėra rekomenduojamos kaip pagrindinis gydymas.
FDA taip pat yra patvirtinusi lazerinius prietaisus, kurie gali laikinai pagerinti nagų išvaizdą, tačiau klinikiniai rezultatai nevienareikšmiai, o gydymas dažnai nėra kompensuojamas. Prieš renkantis lazerinį gydymą, svarbu pasitarti su gydytoju ir įvertinti realius lūkesčius.
