Žmogaus imunodeficito virusas, žinomas kaip ŽIV, per pastaruosius keturis dešimtmečius tapo viena labiausiai visuomenėje aptariamų ligų. Nuo viruso atradimo 1983 metais ŽIV infekcija lydima ne tik medicininių iššūkių, bet ir daugybės mitų, baimių bei visuomenės stigmos. Vis dėlto šiandien, pažangių gydymo metodų ir informacijos sklaidos dėka, gyvenimas su ŽIV gali būti visiškai pilnavertis. Tinkamai gydantis ir žinant pagrindinius faktus apie virusą, šia liga gyvenantys žmonės gali gyventi sveikai, kurti šeimas, siekti karjeros bei mėgautis kokybišku gyvenimu.
ŽIV – tai virusas, kuris atakuoja žmogaus imuninę sistemą, ypač CD4 ląsteles (dar vadinamas T-helper ląstelėmis). Šios ląstelės yra labai svarbios kovojant su infekcijomis ir ligomis. Kai virusas naikina šias ląsteles, imuninė sistema silpnėja ir tampa nepajėgi kovoti net su įprastomis bakterijomis, virusais ar grybeliais.
Jei ŽIV infekcija nėra gydoma, ji progresuoja į paskutinę stadiją – AIDS (įgytą imunodeficito sindromą). Ši stadija pasižymi stipriu imuniteto silpnumu ir padidėjusia rizika sirgti sunkiais infekciniais ar onkologiniais susirgimais. Tačiau svarbu žinoti, kad šiuolaikiniai vaistai leidžia sėkmingai kontroliuoti ŽIV ir užkirsti kelią AIDS išsivystymui.
ŽIV plinta tik per tam tikrus kūno skysčius, kuriuose viruso koncentracija yra pakankamai didelė:
Kraują
Spermą
Makšties skysčius
Motinos pieną
Virusas neplinta per orą, vandenį, maistą, bučinius, rankų paspaudimus, bendrų įrankių naudojimą ar kontaktuojant su žmogumi socialinėse situacijose.
Dažniausi ŽIV plitimo būdai yra šie:
Nesaugūs lytiniai santykiai – nenaudojant prezervatyvų arba turint daugybę lytinių partnerių
Bendras adatų ar švirkštų naudojimas – dažniausiai tarp intraveninius narkotikus vartojančių asmenų
Iš motinos vaikui – nėštumo, gimdymo ar žindymo metu, jei motina nėra gydoma
Per kraujo perpylimą ar organų transplantaciją – ši rizika šiais laikais yra labai minimali dėl griežtos donorų kraujo kontrolės
Ankstyvaisiais epidemijos metais ŽIV diagnozė reiškė ribotą gyvenimo trukmę ir neaiškią ateitį. Šiandien situacija yra visiškai kitokia. Antiretrovirusinis gydymas (ARV) leidžia žmonėms, gyvenantiems su ŽIV, visiškai kontroliuoti virusą. Reguliariai vartojant paskirtus vaistus, viruso kiekis kraujyje sumažėja iki nenustatomo lygio. Tai reiškia, kad:
Virusas nepažeidžia imuninės sistemos. Asmuo išlieka sveikas ir aktyvus
Žmogus negali užkrėsti kitų žmonių lytinių santykių metu. Šis faktas pagrindžia pasaulyje pripažintą U=U principą (Undetectable = Untransmittable – nenustatomas = neperduodamas).
Galima normaliai planuoti ateitį. ŽIV infekuoti žmonės gali kurti šeimas, susilaukti sveikų vaikų ir pasiekti asmeninius bei profesinius tikslus.
Svarbiausia yra reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, laikytis gydymo režimo ir periodiškai tikrintis sveikatą.
Gyvenimas su ŽIV šiandien nėra barjeras pilnavertiškam gyvenimui, tačiau išlieka keli svarbūs aspektai, apie kuriuos verta žinoti kiekvienam:
ŽIV infekuoti žmonės gali susilaukti sveikų vaikų. Jei nėštumo metu motina gauna gydymą, viruso perdavimo vaikui rizika yra beveik lygi nuliui
ŽIV neturi įtakos žmogaus gebėjimui dirbti, mokytis ar užsiimti mėgstama veikla. Svarbiausia – sveikatos priežiūra ir gydymo laikymasis
Vis dar išlieka visuomenės stigma. Nepaisant medicinos pažangos, daugelis žmonių vis dar tiki senais mitais apie ŽIV ir linkę diskriminuoti infekuotus asmenis. Todėl būtina skleisti teisingą informaciją ir ugdyti visuomenės sąmoningumą
Psichologinis palaikymas yra svarbus. Sužinojus apie ŽIV diagnozę, žmogus gali patirti šoką, baimę, liūdesį ar net depresiją. Labai svarbu sulaukti palaikymo iš artimųjų, sveikatos specialistų ir bendruomenės
Nors ŽIV gydymas yra labai pažangus, prevencija vis dar išlieka svarbiausia priemonė siekiant sustabdyti viruso plitimą. Efektyviausios prevencijos priemonės:
Naudoti prezervatyvus kiekvieno lytinio akto metu, ypač jei partnerio ŽIV statusas nežinomas
Riboti lytinių partnerių skaičių ir žinoti jų sveikatos būklę
Nenaudoti bendrų adatų, švirkštų ar kitų aštrių priemonių
Naudoti profilaktinius vaistus (PrEP). PrEP (angl. Pre-Exposure Prophylaxis) – tai kasdien vartojami vaistai, mažinantys riziką užsikrėsti ŽIV
Atliekant tatuiruotes ar auskarų vėrimą rinktis tik patikimas, licencijuotas vietas
Reguliariai tikrintis dėl ŽIV, ypač jei priklausote rizikos grupei
Kuo daugiau žmonių žinos apie prevencijos priemones, tuo mažesnė bus viruso plitimo tikimybė.
Šiandieninė medicina leidžia gyventi su ŽIV visiškai pilnavertį gyvenimą. Svarbiausia – laiku nustatyti infekciją, pradėti gydymą ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir visuomenės požiūris – kovojant su stigma, mitais ir diskriminacija. Kiekvienas iš mūsų turėtų žinoti pagrindinius faktus apie ŽIV ir padėti kurti aplinką, kurioje visi, nepaisant diagnozės, jaustųsi saugūs, suprasti ir palaikomi.
„HIV Basics“ – Centers for Disease Control and Prevention (CDC)
„HIV and AIDS“ – World Health Organization (WHO)
„Living with HIV“ – Mayo Clinic
„HIV: Symptoms, Causes, and Treatment“ – Medical News Today
„HIV Treatment and Care“ – UNAIDS
„HIV Overview“ – Johns Hopkins Medicine
