Erkinis encefalitas – tai rimta užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV). Šis virusas priklauso flavivirusų šeimai ir žmonėms perduodamas per užkrėstų erkių įkandimus. Dažniausiai ligą platina Ixodes ricinus ir Ixodes persulcatus erkės, paplitusios Europoje ir Azijoje.
Liga pavojinga tuo, kad pažeidžia centrinę nervų sistemą – smegenis ir nugaros smegenis – ir gali sukelti ilgalaikes pasekmes ar net grėsti gyvybei.
Erkinio encefalito virusas perduodamas:
per erkės įkandimą,
retais atvejais – vartojant nepasterizuotą pieną ar jo produktus iš užkrėstų gyvūnų.
Ne visos erkės nešioja virusą, tačiau įkandus užkrėstai erkei infekcijos rizika išlieka didelė. Didžiausias pavojus kyla žmonėms, kurie dažnai lankosi miškuose, pievose, parkuose, dirba ar leidžia laiką gamtoje.
Aktyviausias erkių sezonas – nuo pavasario iki ankstyvo rudens, ypač gegužės–liepos mėnesiais.
Liga dažniausiai vystosi dviem etapais.
Simptomai primena gripą:
karščiavimas,
galvos skausmas,
silpnumas, nuovargis,
raumenų ir sąnarių skausmai,
sumažėjęs apetitas.
Ši fazė gali praeiti savaime, todėl dalis žmonių klaidingai mano, kad pasveiko.
Virusas pažeidžia nervų sistemą ir sukelia encefalitą:
stiprų galvos skausmą,
pykinimą, vėmimą,
sąmonės sutrikimus,
traukulius,
regos ar kalbos sutrikimus,
paralyžių.
Tai sunki būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
Skiriami trys pagrindiniai viruso genotipai:
Europos (Vakarų) – dažniausiai lengvesnė eiga, bet galimos komplikacijos.
Sibiro – sunkesnė ligos forma, didesnė neurologinių pažeidimų rizika.
Tolimųjų Rytų – pati pavojingiausia forma, pasižyminti didesniu mirtingumu ir ilgalaikėmis pasekmėmis.
Erkinio encefalito diagnozė nustatoma remiantis:
klinikiniais simptomais,
buvimo endeminėse zonose istorija,
laboratoriniais tyrimais (antikūnų nustatymas kraujyje).
Specifinio antivirusinio gydymo nėra, todėl taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas:
karščiavimo ir skausmo mažinimas,
skysčių balanso palaikymas,
sunkiais atvejais – intensyvioji terapija.
Persirgus erkiniu encefalitu gali išlikti:
lėtinis nuovargis,
galvos skausmai,
koordinacijos sutrikimai,
atminties ir dėmesio problemos,
epilepsija ar paralyžius.
Kai kuriems pacientams pasireiškia postinfekcinis sindromas, trunkantis mėnesius ar net metus.
Efektyviausi apsisaugojimo būdai:
vakcinacija nuo erkinio encefalito,
tinkama apranga gamtoje,
erkes atbaidančių priemonių naudojimas,
kūno apžiūra po buvimo lauke.
Vakcinacija laikoma saugiausia ir patikimiausia priemone apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos.
Lindquist L., Vapalahti O. The Lancet
Bogovic P., Strle F. World Journal of Clinical Cases
Taba P. ir kt. European Journal of Neurology
Gritsun T. S. ir kt. Antiviral Research
Holzmann H. Vaccine
Dobler G., Gniel D. Progress in Neurobiology
#erkinis_encefalitas #erkės #virusinės_ligos #profilaktika #vakcinacija
