Sepsis – tai sunki ir potencialiai gyvybei pavojinga organizmo reakcija į infekciją, kai imuninė sistema į užkratą sureaguoja per stipriai. Vietoje to, kad apsaugotų organizmą, toks atsakas gali sukelti visuminį uždegimą, kraujotakos sutrikimus, audinių pažeidimus ir vidaus organų funkcijos nepakankamumą.
Dažniausiai sepsį sukelia bakterinės infekcijos, tačiau jį taip pat gali išprovokuoti virusai, grybeliai ar parazitai. Negydomas sepsis gali greitai progresuoti ir tapti mirtinas, todėl laikomas viena pavojingiausių infekcinių būklių medicinoje.
Sepsio metu organizmas pradeda gaminti didelį kiekį uždegiminių medžiagų, kurios:
sutrikdo normalią kraujotaką,
skatina kraujo krešėjimo sutrikimus,
mažina deguonies patekimą į audinius,
gali pažeisti gyvybiškai svarbius organus.
Sunkiausia sepsio forma yra septinis šokas, kai nepavyksta palaikyti normalaus kraujospūdžio net taikant intensyvų gydymą.
Sepsis gali sukelti įvairias sunkias komplikacijas, tarp jų:
Septinį šoką – pavojingą būklę, lydimą kritiškai sumažėjusio kraujospūdžio;
Organų nepakankamumą – inkstų, plaučių, kepenų, širdies ar smegenų funkcijos sutrikimus;
Sepsinę encefalopatiją – smegenų veiklos pažeidimą, pasireiškiantį sąmonės sutrikimais;
Kraujotakos sutrikimus – krešėjimo ir kraujavimo problemas;
Ilgalaikį imuninės sistemos susilpnėjimą, didinantį infekcijų riziką ateityje.
Sepsis gali išsivystyti dėl infekcijos bet kurioje organizmo vietoje, pavyzdžiui:
plaučiuose (plaučių uždegimas),
šlapimo takuose,
pilvo organuose,
odoje ar minkštuosiuose audiniuose,
po chirurginių ar invazinių procedūrų.
vyresnis amžius arba labai jaunas amžius;
lėtinės ligos (cukrinis diabetas, onkologinės ligos);
nusilpusi imuninė sistema;
neseniai patirtos traumos ar operacijos;
ilgalaikis hospitalizavimas.
Sepsio simptomai gali būti įvairūs ir greitai progresuoti. Dažniausi požymiai:
labai aukšta arba neįprastai žema kūno temperatūra;
padažnėjęs širdies ritmas;
greitas, paviršinis kvėpavimas;
stiprus silpnumas, mieguistumas;
sąmonės ar orientacijos sutrikimai;
audinių patinimas.
labai žemas kraujospūdis;
šlapimo kiekio sumažėjimas;
daugelio organų funkcijos nepakankamumas.
Pastebėjus šiuos simptomus būtina skubi medicininė pagalba.
Sepsis diagnozuojamas remiantis:
klinikiniais simptomais;
kraujo ir kitais laboratoriniais tyrimais;
infekcijos židinio nustatymu;
organų funkcijos įvertinimu.
Labai svarbu, kad gydymas būtų pradėtas kuo anksčiau, dažnai dar nelaukiant galutinių tyrimų rezultatų.
Sepsis gydomas tik gydymo įstaigoje ir reikalauja intensyvios priežiūros. Gydymas gali apimti:
plataus spektro antibiotikus;
skysčių terapiją;
vaistus kraujospūdžiui palaikyti;
deguonies ar kvėpavimo palaikymą;
chirurginį infekcijos šaltinio pašalinimą;
palaikomąjį organų funkcijos gydymą.
Net ir taikant šiuolaikinį gydymą, sepsis išlieka labai pavojinga būkle, todėl ankstyvas atpažinimas yra itin svarbus.
Nors ne visų sepsio atvejų galima išvengti, infekcijų prevencija ir imuninės sistemos stiprinimas yra svarbūs bendros sveikatos palaikymo aspektai:
laiku gydyti infekcijas;
laikytis higienos;
rūpintis lėtinėmis ligomis;
palaikyti subalansuotą mitybą ir sveiką gyvenimo būdą.