Pavasarinio nuovargio simptomai, dažniausiai pasireiškiantys laikotarpiu nuo vasario iki balandžio, neretai apibūdinami kaip padidėjęs jautrumas oro pokyčiams, bendras nuovargio jausmas, kraujotakos sutrikimai bei didesnis imlumas infekcijoms. Interviu su dr. Jürgenu Zapfu – bendrosios, sporto ir mitybos medicinos, chiroterapijos ir akupunktūros specialistu iš Bairoito (Vokietija) – gydytojas pasakoja apie pavasarinio nuovargio medicininę pusę, jį sukeliančius veiksnius bei pateikia praktinių patarimų, kaip pirmaisiais metų mėnesiais susigrąžinti energiją ir geresnę savijautą.
Dr. Zapfas jau daugelį metų praktikuoja ir savo klinikoje Bairoite konsultuoja žmones, siekiančius sustiprinti sveikatą bei bendrą savijautą laikantis sveiko gyvenimo būdo, subalansuotos mitybos principų ir reguliariai užsiimant fizine veikla.
Pavasarinis nuovargis – tai terminas, apibūdinantis tam tikrų simptomų visumą, kurios pagrindiniai požymiai yra nuolatinis nuovargis, sumažėjęs fizinis ir protinis darbingumas bei prastesnė nuotaika. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia kovo–balandžio mėnesiais, kai per trumpą laiką reikšmingai pakinta aplinkos temperatūra, taip pat dienos ir nakties ilgis.
Tokie staigūs pokyčiai organizmui sukelia stresą, į kurį kūnas reaguoja keisdamas hormonų pusiausvyrą ir reguliuodamas kraujotaką. Būtent šie adaptaciniai procesai daugeliui žmonių atrodo sunkūs ir varginantys, todėl atsiranda pavasarinio nuovargio pojūtis.
Kadangi pavasarinis nuovargis nėra laikomas liga ar oficialia medicinine diagnoze, jis gydytojų dokumentuose paprastai nefiksuojamas kaip pagrindinė gydymo priežastis. Tačiau praktikoje ankstyvą pavasarį dažnai pastebimas pacientų nusiskundimų dėl bendro nuovargio, energijos stokos ir sumažėjusio darbingumo pagausėjimas.
Manoma, kad pavasarinio nuovargio simptomus patiria apie 30–50 procentų žmonių. Didesnė rizika susidurti su šia būkle būdinga asmenims, kurių kraujospūdis yra žemesnis. Taip pat pastebima, kad jaunos moterys pavasarinį nuovargį patiria dažniau nei vyrai, o vyresnio amžiaus žmonės šiuo laikotarpiu taip pat yra jautresni organizmo pokyčiams.
Šiuolaikinė gyvenimo realybė dažnai neleidžia didžiąją dienos dalį praleisti gryname ore ar natūralioje saulės šviesoje. Vietoje to didžiąją laiko dalį praleidžiame patalpose, dirbtinai apšviestoje aplinkoje, sėdėdami ar stovėdami darbe. Tai apsunkina organizmo perėjimą į aktyvesnį, „vasarinį“ režimą.
Buvimas lauke dienos metu mažina miego hormono melatonino gamybą, aktyvina kraujotaką ir padeda reguliuoti kraujospūdį. Todėl kuo dažniau būdami gryname ore ir judėdami – sportuodami, vaikščiodami, žygiuodami, dirbdami sode ar tiesiog leisdami laiką lauke – galime prisidėti prie geresnės savijautos, didesnio žvalumo ir pozityvesnės nuotaikos.
Viena iš veiksmingiausių priemonių kovojant su rytiniu nuovargiu yra kontrastinės ar šalto vandens procedūros. Nors šaltas dušas iš pradžių gali atrodyti nemalonus, jis itin efektyviai stimuliuoja kraujotaką ir padeda organizmui greičiau „atsibusti“.
Jei šis metodas atrodo per daug drastiškas, švelnesnė alternatyva gali būti trumpas pasivaikščiojimas basomis per rasotą žolę ryte, kuris taip pat aktyvina kraujotaką ir skatina bendrą tonusą.
Nuolatinis nuovargio malšinimas kava ar energetiniais gėrimais, nesuteikiant organizmui galimybės tinkamai pailsėti, ilgainiui gali dar labiau išsekinti organizmą. Tokiu atveju vis dažniau prireikia stimuliatorių, kad būtų išvengta energijos kritimo.
Kofeinas kavoje ir taninai arbatoje veikia kaip stimuliuojančios medžiagos, todėl nedideliais kiekiais ryte puodelis kavos ar arbatos gali pagerinti budrumą ir koncentraciją. Tačiau piktnaudžiavimas šiais gėrimais neatstoja poilsio ir subalansuoto gyvenimo ritmo.
Natūralus, šviežias ir spalvingas maistas – daržovės, vaisiai ir kiti augaliniai produktai – yra svarbi energijos ir geros savijautos dalis. Tokie produktai dažniausiai yra labiau šarminiai ir padeda palaikyti organizmo pusiausvyrą. Nors anksčiau žmonės pavasarį laukdavo pirmojo derliaus, šiandien galime rinktis šviežius produktus visus metus.
Vidutinio intensyvumo fizinė veikla gali būti atliekama tiek ryte, tiek vakare, net iki maždaug 21 valandos. Tokia veikla aktyvina organizmą jo nepervargindama, o per vieną–dvi valandas kūnas natūraliai pereina į poilsio režimą.
Didelio intensyvumo sportas labiau tinka dienos metu, nes organizmui po tokio krūvio reikia daugiau laiko atsistatymui. Intensyvios treniruotės vakare gali apsunkinti užmigimą ir pabloginti miego kokybę. Po labai varginančių treniruočių gali prireikti ilgesnio poilsio net ir dienos metu.
Geriausias pasirinkimas – fizinė veikla lauke, dienos šviesoje. Konkreti sporto rūšis nėra tokia svarbi kaip jos intensyvumas, trukmė ir teikiamas malonumas. Kovojant su pavasariniu nuovargiu, džiaugsmas judant ir gera emocinė savijauta yra svarbesni nei griežtas orientavimasis į sportinius rezultatus.
Rinkitės tai, kas jums patinka: futbolą, tenisą, tinklinį, bėgiojimą, važiavimą dviračiu, žygius pėsčiomis, čiuožimą, golfą, laipiojimą ar bet kurią kitą judėjimo formą – svarbiausia, kad veikla vyktų gryname ore.
#nemiga #stresas
