Angina, dar vadinama ūminiu tonzilitu, yra uždegiminė viršutinių kvėpavimo takų liga, pažeidžianti gomurio tonziles. Ši būklė dažniausiai išsivysto dėl infekcijos, kuri gali būti virusinės arba bakterinės kilmės. Virusinę anginą gali sukelti įvairūs virusai, pavyzdžiui, rinovirusai, adenovirusai ar kiti kvėpavimo takų virusai, o bakterinę anginą dažniausiai sukelia A grupės beta-hemolizinis streptokokas.
Angina yra dažna liga tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, ypač šaltuoju metų laiku, kai kvėpavimo takų infekcijos plinta aktyviau. Nors daugeliu atvejų liga praeina be rimtų pasekmių, kai kurios anginos formos gali sukelti komplikacijų, todėl svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir laiku kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.
Anginą dažniausiai sukelia virusinė arba bakterinė infekcija. Virusai, galintys sukelti anginą, apima platų spektrą – nuo peršalimo virusų iki Epstein–Barr viruso, kuris sukelia infekcinę mononukleozę. Tuo tarpu bakterinė angina dažniausiai siejama su Streptococcus pyogenes, kuris sukelia vadinamąją streptokokinę anginą.
Liga plinta lašeliniu būdu – kosint, čiaudint, kalbant ar net kvėpuojant šalia sergančio asmens. Infekcija taip pat gali būti perduodama per tiesioginį kontaktą ar bendro naudojimo daiktus, pavyzdžiui, indus, rankšluosčius ar žaislus.
Be infekcinių priežasčių, kai kuriais atvejais anginos simptomai gali būti susiję su:
alerginėmis reakcijomis,
gleivinės dirginimu dėl sauso oro,
tabako dūmais ar kitais aplinkos veiksniais,
tam tikrų vaistų šalutiniu poveikiu.
Anginos simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos sukėlėjo, tačiau dažniausiai pasireiškia:
stiprus gerklės skausmas,
skausmas ar diskomfortas ryjant,
karščiavimas,
padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai,
paraudusios, patinusios tonzilės,
pabalusios ar gelsvos apnašos ant tonzilių,
nemalonus burnos kvapas.
Gerklės skausmas dažnai yra pirmasis ir ryškiausias simptomas. Jis gali būti lydimas bendro silpnumo, galvos skausmo ar raumenų skausmų. Karščiavimas gali būti aukštas, kartais pasireiškiantis šaltkrėčiu.
Vaikams kartais pasitaiko pilvo skausmas, kuris dažniau siejamas su bakterine, ypač streptokokine, angina.
Kadangi šie simptomai gali būti būdingi ir kitoms kvėpavimo takų ligoms, tiksli diagnozė turėtų būti nustatoma gydytojo.
Atsižvelgiant į sukėlėją ir ligos eigą, angina gali būti skirstoma į kelias formas.
Virusinė angina dažniausiai yra lengvesnė ir primena peršalimą ar gripą. Jai būdingi:
gerklės skausmas,
kosulys,
sloga,
bendras nuovargis,
vidutinio stiprumo karščiavimas.
Ši anginos forma pasižymi ryškesniais simptomais:
stiprus gerklės skausmas,
aukštas karščiavimas,
skausmingi kaklo limfmazgiai,
ryškios apnašos ant tonzilių.
Negydoma bakterinė angina gali sukelti komplikacijų, todėl svarbu ją atpažinti laiku.
Lėtinė angina pasireiškia pasikartojančiais arba ilgalaikiais tonzilių uždegimo simptomais. Ji gali sukelti:
nuolatinį gerklės diskomfortą,
rijimo ar kvėpavimo sutrikimus,
dažnesnes infekcijas.
Anginos diagnozė dažniausiai nustatoma įvertinus klinikinius simptomus ir atlikus fizinę apžiūrą. Jei įtariama streptokokinė infekcija, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip greitasis antigeno testas arba gerklės tepinėlis.
Gydymas priklauso nuo anginos priežasties:
Virusinės anginos atveju taikomas simptominis gydymas: poilsis, skysčių vartojimas, skausmą ir karščiavimą mažinančios priemonės.
Bakterinės anginos atveju gydytojas gali skirti antibiotikus, siekiant sumažinti simptomus, užkirsti kelią komplikacijoms ir sumažinti ligos plitimą.
Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir nenutraukti paskirto gydymo anksčiau laiko.
Nors ne visų anginos atvejų galima išvengti, tam tikros priemonės gali padėti sumažinti riziką:
dažnas rankų plovimas,
tinkama kosėjimo ir čiaudėjimo higiena,
vengimas artimo kontakto su sergančiais asmenimis,
pakankamas poilsis ir subalansuota mityba,
bendros organizmo būklės ir imuninės sistemos palaikymas.
Angina yra dažna, tačiau dėmesio reikalaujanti liga. Ankstyvas simptomų atpažinimas, teisinga diagnostika ir tinkamas gydymas padeda sumažinti komplikacijų riziką ir užtikrinti greitesnį sveikimą. Informuotumas ir prevencinės priemonės yra svarbi kasdienės sveikatos priežiūros dalis.
