Atnaujinta: 2026 m. spalio 31 d. | VM
Padidėję limfocitai kraujyje (limfocitozė) – kraujo tyrimo rodiklis, rodantis, kad limfocitų skaičius viršija konkrečiai amžiaus grupei nustatytas referencines ribas. Suaugusiesiems absoliučia limfocitoze dažnai laikomas limfocitų kiekis, didesnis kaip 4,0 × 10⁹/l, tačiau laboratorijų normos skiriasi. Dažniausiai limfocitų padidėjimas susijęs su infekcija arba organizmo atsaku į ją. Kartais rodiklis išlieka padidėjęs ir pasveikus. Rečiau limfocitozė susijusi su kraujo ar limfinės sistemos ligomis. Padidėję limfocitai savaime nereiškia vėžio. Rezultatą būtina vertinti kartu su kitais kraujo rodikliais, simptomais, amžiumi ir ankstesniais tyrimais.
Limfocitai – viena iš baltųjų kraujo kūnelių, vadinamų leukocitais, grupių. Jie padeda organizmui atpažinti infekcijų sukėlėjus ir reaguoti į pakitusias ląsteles. T limfocitai dalyvauja adaptaciniame imuniniame atsake: pagalbiniai T limfocitai koordinuoja imuninių ląstelių veiklą, citotoksiniai gali naikinti virusais užkrėstas ląsteles, o reguliaciniai padeda kontroliuoti pernelyg stiprias reakcijas. B limfocitai gali virsti plazminėmis ląstelėmis, gaminančiomis antikūnus. NK ląstelės, arba natūraliosios žudikės, priklauso įgimtam imunitetui ir dalyvauja ankstyvoje apsaugoje nuo tam tikrų infekcijų bei pakitusių ląstelių. Limfocitai cirkuliuoja kraujyje, tačiau taip pat randami limfmazgiuose, blužnyje ir kituose limfiniuose audiniuose. Todėl kraujo tyrimas parodo tik dalį imuninės sistemos veiklos.
Limfocitų kiekis priklauso nuo amžiaus. Kūdikiams ir mažiems vaikams jis paprastai didesnis negu suaugusiesiems, todėl vaikų rezultatų negalima vertinti pagal suaugusiųjų normas.
| Amžius | Orientacinis absoliutus limfocitų kiekis |
|---|---|
| 1 diena – 1 mėnuo | 2,0–17,0 × 10⁹/l |
| 1 mėnuo – 2 metai | 2,0–10,0 × 10⁹/l |
| 2–10 metų | 1,5–7,0 × 10⁹/l |
| 10–16 metų | 1,0–5,0 × 10⁹/l |
| Suaugusieji | 1,0–3,4 × 10⁹/l |
Lentelėje pateikti orientaciniai, o ne universalūs diagnostiniai intervalai. Skirtingos laboratorijos gali taikyti kitokias ribas. Naujagimiams pirmąją gyvenimo parą galioja atskiri intervalai. Suaugusiesiems limfocitai dažnai sudaro apie 20–40 % visų leukocitų, tačiau procentinis rodiklis ne visada atspindi absoliutų kiekį.
LYM# – absoliutus limfocitų skaičius, paprastai nurodomas × 10⁹/l. LYM% – limfocitų procentinė dalis tarp visų leukocitų. Pavyzdžiui, jeigu leukocitų kiekis yra 5,0 × 10⁹/l, o LYM% siekia 45 %, absoliutus limfocitų skaičius yra 2,25 × 10⁹/l. Tokiu atveju procentas gali viršyti laboratorijos normą, nors absoliutus kiekis išlieka normalus. Tai santykinis limfocitų dalies padidėjimas. Vertinant absoliučią limfocitozę svarbiausia atkreipti dėmesį į LYM#.
Limfocitozės priežastys įvairios – nuo laikinos reakcijos į infekciją iki retesnių hematologinių sutrikimų.
Viena dažniausių reaktyvios limfocitozės priežasčių yra infekcija. Limfocitų kiekis gali padidėti sergant infekcine mononukleoze, kurią dažniausiai sukelia Epšteino ir Baro virusas (EBV), citomegalovirusine infekcija (CMV) ar kai kuriais virusiniais hepatitais. Infekcinė mononukleozė gali pasireikšti karščiavimu, nuovargiu, gerklės skausmu ir padidėjusiais limfmazgiais. Kraujo tyrime kartais nustatomi reaktyvūs, pakitusios išvaizdos limfocitai. Tačiau ne visos virusinės infekcijos didina limfocitų kiekį: sergant tymais dažnai nustatoma limfopenija – sumažėjęs limfocitų skaičius.
Nors limfocitozė dažnai siejama su virusais, ji gali pasireikšti ir sergant tam tikromis bakterinėmis infekcijomis. Klasikinis pavyzdys – kokliušas, kurio metu kartais nustatomas ryškus limfocitų padidėjimas. Kitos galimos priežastys – tuberkuliozė, toksoplazmozė ir kai kurios retesnės infekcijos. Vien pagal padidėjusį limfocitų kiekį nustatyti konkretaus sukėlėjo neįmanoma. Gydytojas vertina simptomus ir prireikus skiria papildomus tyrimus.
Limfocitų kiekis gali išlikti padidėjęs net tada, kai karščiavimas, kosulys ar kiti infekcijos simptomai jau praėjo. Tai nebūtinai reiškia, kad infekcija tebesitęsia. Imuninės sistemos atsakas gali normalizuotis palaipsniui. Jeigu žmogus jaučiasi gerai, o kiti kraujo rodikliai normalūs, gydytojas kartais rekomenduoja po tam tikro laiko pakartoti tyrimą ir palyginti rezultatus.
Rūkymas gali būti susijęs su ilgiau išliekančiais baltųjų kraujo kūnelių pokyčiais, įskaitant padidėjusį limfocitų kiekį. Laikinas limfocitų padidėjimas taip pat gali pasireikšti esant stipriam fiziologiniam stresui, pavyzdžiui, po traumos ar ūmios sunkios ligos. Vis dėlto streso negalima automatiškai laikyti paaiškinimu, jei limfocitozė ilgai išlieka ar atsiranda papildomų simptomų.
Blužnis dalyvauja kraujo ląstelių apykaitoje ir imuninės sistemos veikloje. Po blužnies pašalinimo arba esant sumažėjusiai jos funkcijai gali pakisti cirkuliuojančių kraujo ląstelių skaičius, įskaitant limfocitus. Tokiais atvejais gydytojas vertina rodiklius atsižvelgdamas į žmogaus ligos istoriją.
Rečiau užsitęsusi limfocitozė gali būti susijusi su limfoproliferaciniais sutrikimais. Vienas pavyzdžių – lėtinė limfocitinė leukemija (LLL), dažniau nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms. Ši liga kartais aptinkama atsitiktinai, atliekant profilaktinį kraujo tyrimą, kai žmogus dar nejaučia simptomų. Tačiau vien padidėjęs LYM# nėra pakankamas leukemijos diagnozei. Gydytojui gali prireikti papildomų tyrimų, įskaitant tėkmės citometriją.
Kai kurie vaistai keičia baltųjų kraujo kūnelių pasiskirstymą ir kiekį. Tačiau kortikosteroidai dažniausiai sumažina kraujyje cirkuliuojančių limfocitų skaičių, todėl jų nereikėtų laikyti įprasta limfocitozės priežastimi. Jei kraujo rodikliai pakito pradėjus vartoti vaistus, informuokite gydytoją. Savavališkai nutraukti paskirto gydymo nereikėtų.
Pati limfocitozė dažniausiai nesukelia juntamų simptomų. Žmogaus savijautą lemia pagrindinė priežastis. Galimi požymiai: karščiavimas, nuovargis, bendras silpnumas, gerklės skausmas (ypač skausmas ryjant), padidėję kaklo, pažastų ar kirkšnių limfmazgiai, kosulys, gausus prakaitavimas naktį, nepaaiškinamas svorio mažėjimas, lengvai atsirandančios mėlynės arba neįprastas kraujavimas. Šie simptomai nėra specifiniai limfocitozei ir gali pasireikšti sergant daugeliu skirtingų ligų.
Svarbus ne vienas atskiras skaičius, bet ir jo pokytis laikui bėgant. Gydytojas atsižvelgia į tai, ar limfocitų kiekis didėja, kiek laiko išlieka padidėjęs, ar pakitę kiti kraujo rodikliai ir ar žmogus turi simptomų. Konsultacija ypač svarbi, jeigu limfocitozė išlieka be aiškios priežasties, kartu nustatoma mažakraujystė ar sumažėjęs trombocitų kiekis, didėja limfmazgiai arba pasireiškia nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas ir gausus naktinis prakaitavimas. Skubios medicininės pagalbos reikia, jei atsiranda stiprus dusulys, sąmonės sutrikimas arba gausus nesustabdomas kraujavimas. Vien padidėję limfocitai paprastai nėra skubiosios pagalbos priežastis.
Pirmiausia įvertinamas bendras kraujo tyrimas su leukocitų formule. Svarbūs ne tik limfocitai, bet ir bendras leukocitų skaičius, neutrofilai, hemoglobinas bei trombocitai. Gydytojas gali palyginti ankstesnius tyrimus, pasiteirauti apie persirgtas infekcijas, vartojamus vaistus, rūkymą ir kitus sveikatos pokyčius. Prireikus atliekamas periferinio kraujo tepinėlis, padedantis įvertinti ląstelių išvaizdą. Jei įtariamas kloninis limfocitų dauginimasis, gali būti paskirta tėkmės citometrija, padedanti nustatyti limfocitų populiacijų ypatybes. Ne visiems pacientams reikalingi išsamūs hematologiniai tyrimai.
Jeigu limfocitų kiekis šiek tiek padidėjęs po neseniai persirgtos infekcijos, gydytojas kartais rekomenduoja pakartoti bendrą kraujo tyrimą po 4–6 savaičių. Tačiau tai nėra universali taisyklė. Esant ryškiems pakitimams, papildomiems simptomams ar kitų kraujo rodiklių nukrypimams, tyrimus gali reikėti atlikti anksčiau. Svarbiausia vertinti rodiklių kitimo tendenciją, o ne savarankiškai interpretuoti vieną atsakymą.
Limfocitozė nėra savarankiška liga, todėl nėra vieno visiems tinkamo būdo sumažinti limfocitų skaičių. Jei padidėjimą sukėlė laikina infekcija, rodikliai dažnai normalizuojasi savaime. Jeigu nustatoma kita liga, gydymas priklauso nuo jos pobūdžio. Kai kuriais atvejais pakanka stebėjimo, kitais reikalingas specializuotas gydymas. Maisto papildai nėra skirti limfocitozei gydyti ar tiesiogiai mažinti limfocitų kiekį.
Ne. Daugeliu atvejų limfocitozė susijusi su infekcija arba laikinu organizmo atsaku. Vis dėlto užsitęsusį ar nepaaiškinamą padidėjimą būtina įvertinti.
Leukocitai yra bendras baltųjų kraujo kūnelių pavadinimas. Limfocitai – viena jų rūšių. Bendras leukocitų skaičius gali būti normalus net tada, kai limfocitų procentinė dalis padidėjusi.
Nebūtinai. Vaikų normos skiriasi nuo suaugusiųjų. Rezultatą būtina palyginti su konkretaus amžiaus referencinėmis ribomis ir įvertinti vaiko savijautą.
Taip. Limfocitozė neretai nustatoma atsitiktinai, atliekant profilaktinį bendrą kraujo tyrimą.
Stiprus ūmus fiziologinis stresas gali laikinai pakeisti kraujo ląstelių kiekį. Tačiau užsitęsusio limfocitų padidėjimo nereikėtų automatiškai aiškinti stresu.
Gydymas priklauso nuo priežasties. Laikina reaktyvi limfocitozė dažnai praeina savaime, o kai kurioms kraujo ligoms gali reikėti specialisto priežiūros.
Bonum.lt asortimente yra maisto papildų, skirtų papildyti kasdienę mitybą. Tam tikri vitaminai ir mineralai padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. Su šia tema susiję produktai: OMNIVAL immun orthomolekular 2OH milteliai (30 dienos dozių) (ID 280), ORTHOMOL Immun milteliai (30 dienos dozių) (ID 57), OMNIVAL immun orthomolekular 2OH skystis ir kapsulės (7 dienos dozės) (ID 320). Šie produktai nėra limfocitozės gydymo priemonės. Jei kraujo tyrime nustatyti nukrypimai, jų priežastį turi įvertinti gydytojas.
„Eritrocitai šlapime: ką reikėtų žinoti?“ (straipsnio ID 271) – papildoma informacija apie kitą laboratorinių tyrimų rodiklį.
Padidėję limfocitai kraujyje dažniausiai susiję su infekcija ar sveikimo laikotarpiu. Tačiau užsitęsusi limfocitozė kartais gali būti susijusi su kitomis ligomis. Vertinant kraujo tyrimą svarbu atskirti absoliutų LYM# ir procentinį LYM% rodiklius, atsižvelgti į amžių, kitus kraujo rodiklius bei simptomus. Jei limfocitų kiekis išlieka padidėjęs arba atsiranda papildomų sveikatos sutrikimų, pasitarkite su gydytoju.
Straipsnis informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Pirmą kartą publikuota: 2023 m. rugpjūčio 15 d.
