Gimus kūdikiui, daugelio tėvų gyvenimas apsiverčia 180 laipsnių kampu. Visas dėmesys staiga sutelkiamas į naujagimio saugumą, sveikatą ir gerovę, todėl natūralu jaudintis dėl kiekvieno pokyčio. Jei per pirmąsias savaites po gimimo pastebite, kad kūdikio oda atrodo sausa ar pradeda luptis, svarbu suprasti šio reiškinio priežastis. Žinojimas padeda išvengti nereikalingo nerimo ir leidžia ramiau pasirūpinti mažylio oda.
Naujagimio išvaizda, įskaitant ir odą, per pirmąsias gyvenimo savaites gali smarkiai keistis. Kūdikio plaukai gali keisti spalvą, tapti šviesesni ar tamsesni, o oda – pradėti pleiskanoti ar luptis jau ligoninėje arba per kelias pirmąsias dienas po grįžimo namo. Tai visiškai normalus reiškinys.
Odos lupimasis gali pasireikšti įvairiose kūno vietose – ant rankų, kojų padų, kulkšnių ar kitose srityse. Tai yra natūralus procesas, susijęs su prisitaikymu prie aplinkos už gimdos ribų.
Naujagimiai gimsta apsupti įvairių skysčių, įskaitant vaisiaus vandenis, kraują ir vadinamąjį vernix caseosa – balkšvą, vaškinę apsauginę dangą. Vernix veikia kaip natūralus barjeras, saugantis kūdikio odą nuo vaisiaus vandenų poveikio nėštumo metu. Netrukus po gimimo slaugytoja pašalina šiuos skysčius nuo naujagimio odos.
Kai vernix sluoksnis išnyksta, kūdikio oda pradeda natūraliai šalinti išorinį odos sluoksnį – būtent tada pasireiškia lupimasis. Šis procesas dažniausiai trunka nuo vienos iki trijų savaičių.
Lupimosi intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo to, ar kūdikis gimė neišnešiotas, laiku ar pernešiotas. Neišnešioti kūdikiai dažniausiai turi daugiau vernix, todėl jų oda linkusi luptis mažiau. Tuo tarpu kūdikiai, gimę 40 nėštumo savaitę ar vėliau, dažniau patiria ryškesnį odos pleiskanojimą. Bet kuriuo atveju tam tikras sausumas ir lupimasis po gimimo yra visiškai normalus reiškinys ir dažniausiai praeina savaime, nereikalaujant jokios specialios priežiūros.
Kai kuriais atvejais naujagimio ar kūdikio odos sausumas ir lupimasis gali būti susijęs su odos liga – egzema, dar vadinama atopiniu dermatitu. Ši būklė pasireiškia sausais, paraudusiais, niežtinčiais odos plotais. Nors egzema retai atsiranda iškart po gimimo, ji gali išsivystyti vėliau kūdikystėje.
Tiksli egzemos priežastis nėra žinoma, tačiau jos paūmėjimus dažnai sukelia įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui, agresyvūs šampūnai, skalbikliai ar kiti odos priežiūros produktai. Kai kuriems kūdikiams egzemos simptomus gali paskatinti arba sustiprinti tam tikri maisto produktai, tokie kaip pienas, soja ar kviečiai.
Jeigu kūdikis maitinamas sojos pagrindu pagamintu mišiniu, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti jį kitu. Taip pat specialistas gali pasiūlyti naudoti specialius drėkinamuosius kremus ar kitas priemones, skirtas egzemai prižiūrėti.
Kita retesnė, bet galima odos sausumo ir lupimosi priežastis – genetinė odos liga, vadinama ichtioze. Ši būklė sukelia itin sausą, žvynuotą ir dažnai niežtinčią odą. Gydytojas gali įtarti ichtiozę, remdamasis šeimos ligų istorija ir fizine apžiūra. Kartais atliekami papildomi tyrimai – kraujo ar odos mėginiai.
Nors ichtiozės visiškai išgydyti neįmanoma, reguliari odos priežiūra ir tinkamai parinkti kremai gali ženkliai sumažinti sausumą ir pagerinti kūdikio odos būklę.
Nors odos lupimasis naujagimiams yra įprastas reiškinys, tėvai dažnai sunerimsta, jei oda pradeda trūkinėti ar tampa itin sausa tam tikrose vietose. Žemiau pateikiami paprasti, bet veiksmingi patarimai, padedantys apsaugoti naujagimio odą ir sumažinti diskomfortą.
Ilgos vonios gali pašalinti natūralius riebalus nuo naujagimio odos. Jei kūdikį maudėte 20–30 minučių, rekomenduojama šį laiką sutrumpinti iki 5–10 minučių.
Vietoje karšto vandens naudokite drungną vandenį, o prausimosi priemones rinkitės tik be kvapiklių ir be muilo. Įprasti muilai ir burbulinės vonios naujagimio odai yra per agresyvūs.
Jei kūdikio oda atrodo sausa, galite iki dviejų kartų per dieną, ypač po maudynių, patepti ją hipoalerginiu drėkinamuoju kremu. Drėkinamasis kremas, užteptas iškart po vonios, padeda „užrakinti“ drėgmę odoje, sumažinti sausumą ir išlaikyti odą minkštą.
Švelnus masažas drėkinamuoju kremu taip pat gali padėti suminkštinti pleiskanojančią odą ir palengvinti lupimąsi.
Sausas patalpų oras gali dar labiau sausinti kūdikio odą. Laikant naujagimį pakankamai drėgnoje aplinkoje, galima sumažinti odos sausumą. Nors kūdikiai iki maždaug 6 mėnesių neturėtų gerti vandens (nebent gydytojas nurodo kitaip), tinkama oro drėgmė namuose yra labai svarbi.
Lauke pasirūpinkite, kad naujagimio oda būtų apsaugota nuo šalčio ir vėjo. Užmaukite kojines ar kumštines pirštines ant rankų ir kojų, o veidą nuo vėjo galite pridengti plona antklode, uždėta ant vežimėlio ar nešyklės.
Naujagimio oda yra itin jautri, todėl svarbu vengti stiprių cheminių medžiagų. Nenaudokite kvepalų, kvapnių losjonų ar kitų dirginančių produktų tiesiogiai ant kūdikio odos.
Taip pat rekomenduojama kūdikio drabužius skalbti specialiai jautriai kūdikių odai skirtomis skalbimo priemonėmis, vengiant kvapiklių ir dažiklių.
Jei namuose oras labai sausas, vėsų garą skleidžiantis oro drėkintuvas gali padėti palaikyti tinkamą drėgmės lygį. Tai ypač naudinga kūdikiams, turintiems sausą odą ar egzemą.
Užkirsti kelio naujagimio odos lupimuisi po gimimo neįmanoma – tai natūralus procesas. Kiek laiko oda luptis, priklauso nuo kiekvieno kūdikio individualiai. Reguliarus odos drėkinimas padeda sumažinti sausumą ir įtrūkimus, tačiau pats lupimasis dažniausiai praeina savaime.
Jei po kelių savaičių oda išlieka labai sausa, lupimasis stiprėja arba atsiranda paraudimas, įtrūkimai ar kiti nerimą keliantys požymiai, būtina pasitarti su gydytoju.
