Geležies trūkumas – tai būklė, kai organizme nėra pakankamai geležies. Geležis yra gyvybiškai svarbus mineralas, reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Šie kraujo kūneliai atlieka esminį vaidmenį palaikant normalią imuninės sistemos veiklą, psichinę funkciją, raumenų jėgą ir bendrą energijos lygį.
Pagrindinis geležies vaidmuo susijęs su hemoglobino – baltymo, esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose – gamyba. Hemoglobinas perneša deguonį iš plaučių į visas kūno ląsteles, užtikrindamas jų tinkamą veiklą.
Organizmas pats geležies nepasigamina, todėl ją būtina gauti su maistu. Jei ilgą laiką suvartojama mažiau geležies, nei jos sunaudojama, vystosi geležies trūkumas.
Tinkamas geležies kiekis organizme yra labai svarbus. Geležies trūkumas gali sukelti anemiją, o per didelis geležies kiekis gali būti toksiškas. Geležies trūkumas yra vienas dažniausių mitybos sutrikimų pasaulyje.
Geležies trūkumas vystosi palaipsniui ir paprastai skirstomas į tris stadijas.
1 stadija – išeikvotos geležies atsargos
Šioje stadijoje pradeda sekti organizmo geležies atsargos. Hemoglobino kiekis kraujyje dar gali būti normalus, tačiau feritino (geležį kaupiantis baltymas) kiekis serume yra sumažėjęs. Žmogus gali jausti nuovargį, išsekimą, nors dažnai simptomų dar nebūna.
2 stadija – sutrikusi raudonųjų kraujo kūnelių gamyba
Organizmui ima trūkti geležies naujų eritrocitų gamybai. Hemoglobino kiekis vis dar gali būti normos ribose, tačiau transferino prisotinimas (geležies pasisavinimo rodiklis) yra sumažėjęs. Šiame etape dažniau pasireiškia nuovargis, galvos svaigimas.
3 stadija – geležies stokos anemija
Ši stadija pasireiškia sumažėjus hemoglobino kiekiui žemiau normos (moterims – <12 g/dl, vyrams – <14 g/dl). Žmogus jaučia ryškų silpnumą, greitai pavargsta fizinio krūvio metu, gali pasireikšti dusulys, širdies plakimas, galvos skausmai ir svaigimas.
Geležies trūkumas dažnai vystosi nepastebimai. Pradiniuose etapuose žmogus gali jaustis tiesiog pavargęs, todėl simptomai neretai ignoruojami.
Dažniausi simptomai:
nuolatinis nuovargis ir silpnumas;
dusulys;
galvos svaigimas, galvos skausmai;
prasta atmintis ir dėmesio koncentracija;
sumažėjęs fizinis pajėgumas;
prastesni mokymosi ar darbo rezultatai;
sumažėjęs lytinis potraukis;
širdies plakimas (tachikardija);
žemas kraujospūdis.
Esant sunkiam geležies trūkumui ar staigiam kraujo netekimui, simptomai gali pasireikšti labai greitai – per kelias savaites.
Nėščios moterys, kurioms trūksta geležies, dažniau jaučia energijos stoką, o taip pat padidėja priešlaikinio gimdymo ir mažo naujagimio svorio rizika.
Geležies trūkumas atsiranda, kai organizmo geležies atsargos tampa per mažos ir nebegali užtikrinti normalios hemoglobino gamybos. Ilgalaikis ar negydomas trūkumas gali sukelti geležies stokos anemiją.
Nepakankamas geležies suvartojimas
Vegetarai, veganai ir žmonės, besilaikantys ribojančių dietų, dažniau patiria geležies trūkumą. Augalinė (neheminė) geležis pasisavinama prasčiau nei gyvūninės kilmės (heminė) geležis.
Padidėjęs geležies poreikis
Didesnio geležies kiekio reikia kūdikiams, vaikams, paaugliams, menstruojančioms moterims, nėščiosioms, žindančioms moterims bei intensyviai sportuojančioms moterims.
Sutrikęs geležies pasisavinimas
Virškinamojo trakto ligos (pvz., celiakija), skrandžio ar žarnyno operacijos gali sumažinti geležies įsisavinimą. Kai kurie maisto komponentai, tokie kaip fitino rūgštis, taip pat gali slopinti geležies pasisavinimą.
Kraujo netekimas
Gausios menstruacijos, kraujavimas iš virškinimo trakto, operacijos, gimdymas, dažnas kraujo donorystės procesas ar lėtinės žarnyno ligos gali lemti reikšmingą geležies netekimą.
Į gydytoją būtina kreiptis, jei:
nuolat jaučiate stiprų nuovargį ir silpnumą;
vargina dusulys, širdies plakimas;
dažnai svaigsta galva;
šąla rankos ir kojos;
pastebite trapias nagus, uždegusį liežuvį;
pasireiškia dirglumas ar apetito stoka.
Prieš pradedant vartoti geležies papildus, visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Vienintelis patikimas būdas nustatyti geležies trūkumą – kraujo tyrimai. Dažniausiai atliekamas:
bendras kraujo tyrimas (CBC);
feritino, geležies ir transferino tyrimai.
Jei įtariamas kraujavimas iš virškinimo trakto, gali būti skiriami papildomi tyrimai, tokie kaip išmatų kraujo testas, endoskopija ar kolonoskopija.
Retais atvejais, kai priežastis neaiški, gali būti atliekama kaulų čiulpų biopsija – tai laikoma diagnostikos „auksiniu standartu“.
