Nėštumas yra fiziologinis laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos kūne vystosi nauja gyvybė. Tai unikalus ir sudėtingas procesas, kuris prasideda nuo apvaisinimo ir baigiasi gimdymu.
Apvaisinimas yra procesas, kai vyro spermos ląstelė susijungia su moters kiaušialąste. Po apvaisinimo, kiaušialąstė pradeda dalytis ir formuotis į embrioną. Per pirmąsias dvi savaites po apvaisinimo vyksta svarbūs embriono vystymosi etapai, įskaitant pirminį organų sistemų formavimąsi.
Maždaug 10-14 dienų po apvaisinimo embrionas implantuojasi moters gimdos sienelėje - tai vadinama implantacija. Implantacija žymi pradžią, kai gimda pradeda formuoti placentą - specialų organą, kuris tiekia maistą ir deguonį augančiam vaisiui. Placenta taip pat atlieka svarbų vaidmenį gaminant hormonus, kurie reikalingi nėštumo palaikymui.
Po pirmųjų 8 savaičių po apvaisinimo, kai dauguma svarbių organų ir sistemų pradeda formuotis, embrionas tampa vaisiumi. Vaisius tęsia augimą iki gimimo, o nėštumo procesas yra reguliuojamas įvairiais hormonais, įskaitant hCG (žmogaus chorioninį gonadotropiną), progesteroną ir estrogeną.
Nėštumo trukmė nuo paskutinės menstruacijų pradžios iki gimdymo paprastai yra apie 40 savaičių. Šis laikotarpis yra suskirstytas į tris trimestrus, kiekvienas apie 13-14 savaičių trukmės, kurie atspindi skirtingus vystymosi etapus.
Nėštumas yra svarbus laikotarpis tiek moters, tiek jos kūdikio gyvenime. Tai laikotarpis, kai moters kūnas adaptuojasi naujai būklei ir pasirengia gimdymui, o kūdikis tobulina savo augimą ir vystymąsi motinos gimdoje.
Nėštumas ir jo etapai
Nėštumas paprastai suskirstomas į tris etapus, vadinamus trimestrais. Kiekvienas iš jų apima tam tikrus vystymosi etapus ir fiziologinius pokyčius tiek motinai, tiek kūdikiui.
Pirmasis trimestras (1–12 savaitės): Tai prasideda nuo pirmosios nėštumo dienos ir tęsiasi iki 12 savaičių. Šiame etape vyksta dauguma pagrindinių organų ir sistemų formavimasis. Pirmosios dvi savaitės nuo apvaisinimo yra vadinamos embriono stadija, per kurias formuojasi pagrindinės organų sistemos. Po 8 savaičių embrionas tampa vaisiumi. Moterims dažnai pasireiškia ankstyvi nėštumo simptomai, tokie kaip nuovargis, pykinimas, padidėjęs šlapinimasis ir krūtų jautrumas.
Antrasis trimestras (13–27 savaitės): Antrasis trimestras paprastai yra laikomas "ramiausiu" nėštumo laikotarpiu. Daugelis ankstyvų nėštumo simptomų praeina, o moters pilvas pradeda augti ir matosi, kad ji nėščia. Per šį laikotarpį vaisius sparčiai auga ir vystosi, o motina gali pajusti pirmuosius jo judesius. Yra atliekami svarbūs ultragarsiniai tyrimai ir genetiniai testai, kad būtų įvertinta kūdikio sveikata ir vystymasis.
Trečiasis trimestras (28–40 savaičių): Trečiasis trimestras prasideda nuo 28 savaičių ir tęsiasi iki gimdymo. Per šį laikotarpį vaisius tęsia augimą ir brendimą, o motina gali patirti tam tikrą fizinį diskomfortą, tokie kaip nugaros skausmas, miego problemos ir dažnas šlapinimasis. Gimdymo artėjimas gali sukelti emocinį nerimą ir jaudulį. Gimdymas gali prasidėti bet kuriuo metu nuo 37 savaičių.
Nėštumas yra ne tik laikotarpis, per kurį vystosi nauja gyvybė, bet ir laikotarpis, per kurį moteris patiria unikalius fiziologinius ir emocinius pokyčius, pasirengdama motinystei.
Kokie yra nėštumo požymiai ir simptomai?
Kiekviena moteris gali patirti nėštumo simptomus skirtingai. Kai kurios moterys gali pastebėti nėštumo požymius jau per pirmąsias savaites po apvaisinimo, o kitoms simptomai gali atsirasti vėliau arba būti mažiau pastebimi. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių nėštumo požymių ir simptomų:
Vėluojančios menstruacijos: Tai yra vienas iš dažniausiai pastebimų nėštumo požymių. Tačiau yra ir kitų priežasčių, dėl kurių gali būti vėluoti menstruacijos, tokios kaip stresas, kūno svorio pokyčiai ar hormoniniai sutrikimai.
Patinimas ir jautrumas krūtų srityje: Nėštumo metu hormoniniai pokyčiai gali sukelti krūtų patinimą ir jautrumą. Šie simptomai gali atsirasti per pirmąsias savaites po apvaisinimo.
Pykinimas ir vėmimas: Dažnai vadinamas "morning sickness", nors jis gali pasireikšti bet kuriuo paros metu. Pykinimas ir vėmimas gali prasidėti nuo 2 iki 8 nėštumo savaičių ir tęstis iki 16 savaičių ar ilgiau.
Padidėjęs šlapinimasis: Hormoniniai pokyčiai gali padidinti inkstų filtracijos greitį, todėl šlapimo kiekis gali padidėti, o tai gali sukelti dažnesnį šlapinimąsi.
Nuovargis: Progesterono hormono lygio padidėjimas nėštumo metu gali sukelti nuovargį ir mieguistumą.
Maisto norai arba neapykanta tam tikram maistui: Kiti dažni nėštumo simptomai yra pasikeitę maisto norai arba neapykanta tam tikram maistui.
Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų simptomai. Todėl, jei manote, kad galite būti nėščia, rekomenduojama atlikti nėštumo testą ir kreiptis į gydytoją.
Nėštumo priežiūra: svarbūs aspektai
Nėštumo priežiūra yra esminė dalis sveiko nėštumo ir sveiko kūdikio gimimo. Štai keletas svarbių aspektų, susijusių su nėštumo priežiūra:
Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Svarbu reguliariai lankytis pas ginekologą visą nėštumo laikotarpį. Per šiuos vizitus gydytojas stebės jūsų ir kūdikio sveikatą, atliks reikiamus tyrimus ir ultragarsus, atsakys į jūsų klausimus ir padės paruošti jus gimdymui.
Subalansuota mityba: Svarbu laikytis sveikos ir subalansuotos mitybos. Jums reikės daugiau baltymų, kalcio, geležies ir folio rūgšties. Taip pat svarbu vengti alkoholio, kofeino, žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų produktų ir kai kurių žuvų rūšių, kurios gali turėti didelę gyvsidabrio koncentraciją.
Fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas gali padėti išlaikyti sveiką svorio padidėjimą nėštumo metu, sumažinti nugaros skausmą, pagerinti miego kokybę, padidinti energijos lygį ir net pagerinti nuotaiką. Svarbu pasirinkti saugius nėštumo metu pratimus ir konsultuotis su gydytoju prieš pradedant naują treniruočių programą.
Poilsis ir atsipalaidavimas: Nuovargis yra dažnas nėštumo simptomas, ypač pirmajame ir trečiajame trimestruose. Svarbu įtraukti pakankamai poilsio ir atsipalaidavimo į savo dienotvarkę.
Vengti kenksmingų medžiagų: Alkoholis, nikotinas ir narkotikai gali sukelti rimtų sveikatos problemų jums ir jūsų kūdikiui, todėl jų reikia vengti. Taip pat svarbu būti atsargiems su kai kuriais vaistais ir maisto papildais - net ir tie, kurie parduodami be recepto, gali būti nesaugūs nėštumo metu.
Emocinė sveikata: Nėštumas gali sukelti įvairias emocijas, nuo džiaugsmo ir laimės iki nerimo ir depresijos. Svarbu priimti šias emocijas kaip normalią nėštumo dalį ir ieškoti pagalbos, jei jaučiate, kad jums reikia emocinės paramos.
Sveikas nėštumas reikalauja sąmoningų pasirinkimų ir gero planavimo. Svarbu kreiptis į gydytoją arba akušerę, jei turite klausimų ar rūpesčių dėl nėštumo priežiūros.
Galimos nėštumo komplikacijos
Nėštumas yra stebuklingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartais jis gali būti susijęs su įvairiomis komplikacijomis. Komplikacijos gali kilti bet kuriuo nėštumo metu ir kiekvienai moteriai gali kilti skirtingi rizikos veiksniai. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių nėštumo komplikacijų:
Gestacinis diabetas: Tai yra būklė, kai moteriai, kuri anksčiau nesirgo diabetu, nustatoma didelė cukraus koncentracija kraujyje nėštumo metu. Daugeliui moterų cukraus kiekis kraujyje grįžta į normalų lygį po gimdymo, bet jos tampa labiau linkusios vėliau susirgti 2 tipo diabetu.
Preeklampsija: Tai yra būklė, kuri dažniausiai atsiranda po 20 nėštumo savaičių ir pasižymi aukštu kraujo spaudimu bei baltymų buvimu šlapime. Preeklampsija gali sukelti rimtų sveikatos problemų motinai ir kūdikiui, jei ji nėra laiku diagnozuota ir gydoma.
Anemija: Anemija yra būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių arba jie neveikia tinkamai. Tai gali sukelti nuovargį ir sumažinti gebėjimą atlaikyti infekcijas.
Placentos previa: Tai yra būklė, kai placenta uždengia gimdos kaklelį, kas gali sukelti kraujavimą nėštumo metu ir gimdymo metu. Placentos previa gali reikalauti cezario pjūvio.
Nėštumo hipertenzija: Nėštumo metu moterys gali patirti padidėjusį kraujospūdį, kuris gali sukelti komplikacijų, tokią kaip preeklampsija, vaisiaus augimo sulėtėjimas ar gimimo komplikacijos.
Spontaninis persileidimas ir negimusių kūdikių gimimas: Spontaninis persileidimas yra nėštumo nutraukimas prieš 20 savaičių, o negimusių kūdikių gimimas - tai vaisiaus mirtis po 20 nėštumo savaičių.
Kadangi kiekvienos moters nėštumas yra unikalus, tai, kas yra rizika vienai moteriai, gali nebūti rizika kitai. Svarbu nuolat bendrauti su gydytoju ir sekti jo patarimus, kad būtų galima išvengti arba valdyti galimas nėštumo komplikacijas.
Nėštumas yra stebuklingas laikotarpis moters gyvenime, kuris reikalauja specialios priežiūros ir dėmesio. Svarbu, kad būsima mama pasirūpintų savo sveikata ir gerove, kad užtikrintų sau ir savo kūdikiui geriausią pradžią gyvenime.
Informacijos šaltiniai:
American College of Obstetricians and Gynecologists. (2018). Your Pregnancy and Childbirth: Month to Month. Washington, DC: ACOG.
Johns Hopkins Medicine. (2020). The Female Reproductive System.
Mayo Clinic. (2019). Symptoms of Pregnancy: What Happens Right Away.
American Academy of Family Physicians. (2019). Prenatal Care: Visits and Tests.
U.S. National Library of Medicine. (2019). Folic Acid in Diet.
National Health Service. (2020). Complications of Pregnancy.
# nėštumas
