Mažakraujystė, žinoma kaip anemija, yra būklė, kurią sukelia nepakankamas raudonųjų kraujo ląstelių kiekis arba nepakankamas jų gebėjimas veiksmingai pernešti deguonį į kūno audinius. Raudonosios kraujo ląstelės yra esminės sveikam kūnui, nes jos neša deguonį iš plaučių į visus kūno audinius ir ląsteles. Tuo pačiu metu, raudonosios kraujo ląstelės pašalina anglies dvideginį, šalutinį kvėpavimo proceso produktą, iš audinių ir ląstelių, pernešdamos jį atgal į plaučius, iš kur jis išleidžiamas į aplinką.
Tipai
Yra įvairių mažakraujystės tipų, kurie skiriasi pagal priežastį, dėl kurios atsiranda raudonųjų kraujo ląstelių trūkumas arba neefektyvumas.
Geležies trūkumo mažakraujystė: tai yra labiausiai paplitęs mažakraujystės tipas. Jis atsiranda, kai mūsų kūnas negauna pakankamai geležies, reikalingos hemoglobino, baltymo, esančio raudonosiose kraujo ląstelėse ir nešančio deguonį, gamybai. Galimos geležies trūkumo priežastys yra nepakankamas geležies suvartojimas per maistą, per didelis geležies praradimas dėl kraujavimo arba su amžiumi susijęs geležies absorbcijos sutrikimas.
Vitamino B12 trūkumo mažakraujystė (perniciozinė mažakraujystė): ši būklė atsiranda, kai kūnas negauna pakankamai vitamino B12, kuris yra būtinas raudonųjų kraujo ląstelių formavimuisi ir augimui. Dažniausiai tai atsitinka dėl su amžiumi susijusio vitamino B12 absorbcijos sutrikimo, tačiau gali būti susiję ir su vegetarine dieta, kurioje nėra vitamino B12 šaltinių.
Aplastinė mažakraujystė: tai reta, bet labai rimta būklė, kai kaulų čiulpai negali gaminti pakankamai raudonųjų kraujo ląstelių. Tai gali atsirasti dėl infekcijų, autoimuninių ligų, radiacijos ar chemoterapijos poveikio arba genetinių sutrikimų.
Hemolizinė mažakraujystė: ši būklė atsiranda, kai raudonosios kraujo ląstelės yra per anksti arba pernelyg greitai sunaikinamos. Tai gali būti susiję su įgimtais sutrikimais, tokiomis kaip sferocitozė, arba gali būti sukelta imuninės sistemos, kuri atakuoja ir naikina raudonąsias kraujo ląsteles.
Dėl kokių priežasčių atsiranda mažakraujystė?
Yra įvairių veiksnių ir priežasčių, kurios gali sukelti mažakraujystę, ir jos priklauso nuo specifinės mažakraujystės formos.
Geležies trūkumas: Tai yra viena dažniausių mažakraujystės priežasčių. Geležis yra reikalinga raudonųjų kraujo ląstelių gamybai ir jos trūkumas gali sukelti anemiją. Dažniausiai geležies trūkumas atsiranda dėl nepakankamo suvartojimo per maistą, per didelio kraujavimo, kai geležis prarandama per kraują, arba su amžiumi susijusio absorbcijos sutrikimo.
Vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas: Šie du maistingieji elementai yra esminiai raudonųjų kraujo ląstelių gamybai. Jų trūkumas gali sukelti anemiją, kuri gali būti susijusi su nepakankama mityba, tam tikromis virškinamojo trakto ligomis, kurios trukdo šių maistinių medžiagų absorbcijai, arba nesubalansuota dieta.
Kraujo praradimas: Per didelis kraujo praradimas dėl traumos, operacijos, virškinamojo trakto sutrikimų, menstruacijų ar kitų priežasčių gali sukelti mažakraujystę.
Kaulų čiulpų sutrikimai: Kaulų čiulpai yra atsakingi už raudonųjų kraujo ląstelių gamybą. Bet koks sutrikimas, toks kaip vėžys, radiacija, chemoterapija ar genetiniai sutrikimai, kurie paveikia kaulų čiulpų gebėjimą gaminti raudonąsias kraujo ląsteles, gali sukelti mažakraujystę.
Liga ar sutrikimas, dėl kurio sunaikinamos raudonosios kraujo ląstelės: Kai kurios ligos ar sutrikimai, tokie kaip autoimuninės ligos, infekcijos, tam tikri vaistai, toksinai ir kai kurie genetiniai sutrikimai, gali sunaikinti raudonąsias kraujo ląsteles greičiau, nei kūnas gali jas gaminti, sukeldami mažakraujystę.
Mažakraujystės simptomai
Nors ankstyvoje stadijoje mažakraujystė gali būti beveik nesimato, tačiau, kai būklė progresuoja, gali atsirasti šie simptomai:
Silpnumas ir nuovargis: Tai yra vienas dažniausių anemijos simptomų. Nes kūno audiniams trūksta deguonies, jie negali veikti taip efektyviai, kaip turėtų, todėl žmogus jaučiasi nuolat pavargęs ar silpnas.
Išblyškusi oda: Deguonies trūkumas gali sukelti odos spalvos pasikeitimą, darant ją blyškią ar šviesesnę nei įprasta. Kiti gali pastebėti, kad oda tampa gelsva.
Tachikardija (padidėjęs širdies plakimas): Kai kūnas negauna pakankamai deguonies, širdis gali pradėti plakti greičiau, bandydama pumpuoti daugiau kraujo ir deguonies į kūno audinius. Tai gali sukelti dažnesnį širdies plakimo jausmą arba padidėjusį širdies ritmą.
Kvėpavimo sunkumai: Dėl deguonies trūkumo gali atsirasti dusulys arba kvėpavimo sunkumai, ypač fizinio krūvio metu.
Galvos svaigimas arba galvos skausmas: Kai smegenims trūksta deguonies, gali atsirasti galvos svaigimas, galvos skausmas ar net neryškus regėjimas.
Rankų ir kojų šaltumas: Kraujotakos sutrikimai gali sukelti šaltą pojūtį rankose ir kojose.
Svarbu pažymėti, kad mažakraujystės simptomai gali skirtis priklausomai nuo anemijos tipo ir jos sunkumo laipsnio. Be to, kai kurie žmonės gali patirti kitus simptomus, kurie nėra paminėti šiame sąraše. Todėl bet kokio neaiškaus ar ilgalaikio nuovargio, silpnumo ar kitų neįprastų simptomų atveju rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Kaip yra gydoma mažakraujystė?
Mažakraujystės, arba anemijos, gydymas priklauso nuo jos tipo ir priežasties, ir gali apimti vaistus, pokyčius mityboje ir kitas medicinines procedūras. Čia yra keletas bendrų anemijos gydymo strategijų:
Geležies papildai: Geležies trūkumo anemijos atveju, gydymas dažniausiai apima geležies papildų vartojimą. Geležis padeda kūnui gaminti daugiau raudonųjų kraujo ląstelių. Svarbu vartoti geležies papildus pagal gydytojo nurodymus, nes per didelis geležies kiekis gali sukelti šalutinį poveikį, tokią kaip vidurių užkietėjimas.
Vitamino B12 ir folio rūgšties papildai: Vitaminų B12 ir folio rūgšties trūkumo anemijos atveju, gydymas gali apimti šių vitaminų papildų vartojimą. Šie vitaminai padeda kūnui gaminti daugiau raudonųjų kraujo ląstelių.
Hormonų terapija arba vaistai: Kai kuriems žmonėms, sergantiems tam tikromis anemijos formomis, gali būti rekomenduoti vaistai, kurie padeda kūnui gaminti daugiau raudonųjų kraujo ląstelių.
Kraujo perpylimas: Sunkios anemijos atveju gali būti reikalingas kraujo perpylimas. Tai yra procedūra, per kurią žmogui yra perpylimas donoro kraujo, kad padidėtų raudonųjų kraujo ląstelių kiekis.
Kaulų čiulpų transplantacija: Retais atvejais, kai anemija yra susijusi su rimtais kaulų čiulpų sutrikimais, gali būti rekomenduojama kaulų čiulpų transplantacija. Tai yra sudėtinga ir rizikinga procedūra, kurios metu pažeistas kaulų čiulpas yra pakeičiamas sveiku donorinio kaulų čiulpu.
Kokias pasekmes gali sukelti mažakraujystė?
Mažakraujystė gali sukelti daugybę sveikatos problemų ir sutrikimų. Jos pasekmės priklauso nuo anemijos sunkumo ir trukmės, tačiau jos gali būti:
Pavargimas ir silpnumas: Tai yra vieni dažniausiai pasitaikančių anemijos simptomų. Dėl sumažėjusio deguonies kiekio kūno audiniuose žmonės gali jaustis nuolat pavargę ir silpni, net jei jie daug miega.
Susilpnėjęs imunitetas: Geležis yra svarbi imuninės sistemos veikimui. Taigi, mažakraujystė gali sumažinti kūno atsparumą infekcijoms ir ligoms.
Kraujotakos sutrikimai: Sunki mažakraujystė gali sukelti širdies ir kraujagyslių sutrikimus, tokius kaip tachikardija (greitas širdies ritmas) ar širdies nepakankamumas. Tai atsitinka, kai širdis turi dirbti intensyviau, siekiant pumpuoti daugiau kraujo ir tiekti pakankamai deguonies į audinius.
CNS sutrikimai: Mažakraujystė gali turėti įtakos nervų sistemos veikimui, dėl to gali atsirasti sutrikimų, tokios kaip galvos skausmas, nuotaikos svyravimai, sunkumas susikoncentruoti ir atminties sutrikimai.
Vystymosi sutrikimai vaikystėje: Vaikams ir paaugliams, kuriems trūksta pakankamo kiekio geležies, gali atsirasti vystymosi ir mokymosi problemų.
Komplikacijos nėštumo metu: Mažakraujystė nėštumo metu gali padidinti komplikacijų riziką, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ir mažas naujagimio svoris. Be to, ji gali padidinti motinos mirties riziką gimdymo metu.
Mažakraujystės profilaktika
Prevencija ir kontrolė yra pagrindiniai veiksniai siekiant išvengti mažakraujystės. Kuo anksčiau imamasi veiksmų, tuo mažesnė tikimybė susirgti anemija ir tuo geriau galima valdyti būklę. Štai keletas veiksmų, kurių galima laikytis:
Subalansuota mityba: Mityba, kurioje yra pakankamai geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties, gali padėti išlaikyti sveiką raudonųjų kraujo ląstelių kiekį. Geležies turintys maisto produktai apima mėsą, ankštinius augalus, grūdus, riešutus ir saulėgrąžas. Vitamino B12 šaltiniai apima mėsą, pieno produktus ir kiaušinius, o folio rūgšties - daržoves, vaisius ir grūdus.
Geležies papildai: Moterims, kurioms yra menstruacijos, nėščioms ar žindančioms moterims, taip pat vaikams ir paaugliams gali būti rekomenduojama vartoti geležies papildus, kad būtų išlaikytas pakankamas raudonųjų kraujo ląstelių kiekis.
Kraujo donorystė: Jei reguliariai esate kraujo donoras, svarbu reguliariai tikrinti savo hemoglobino lygį, kad išvengtumėte anemijos. Kraujo bankai dažniausiai atlieka šį testą prieš leisdami jums duodant kraujo.
Gydymas nuo ligų, kurios sukelia anemiją: Kai kurios ligos, tokios kaip plaučių, inkstų ar kepenų ligos, taip pat tam tikros infekcijos, gali sukelti anemiją. Tinkamas šių ligų gydymas gali padėti išvengti anemijos.
Nustoti rūkyti ir riboti alkoholio vartojimą: Rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas gali padidinti anemijos riziką, nes jie gali paveikti raudonųjų kraujo ląstelių gamybą ir funkciją.
Šie patarimai yra bendros rekomendacijos, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris galėtų parengti individualų profilaktikos planą, atsižvelgdamas į jūsų sveikatos būklę ir gyvenimo būdą.
Maisto produktai, turintys geležies
Geležis yra esminis mineralas, kuris yra svarbus kūno funkcijoms, įskaitant raudonųjų kraujo ląstelių gamybą. Štai maisto produktų, kuriuose yra daug geležies, sąrašas:
Mėsa ir paukštiena: Mėsa ir paukštiena yra puikūs geležies šaltiniai. Ypač daug geležies yra jautienoje, kiaulienoje, veršienoje, vištienoje ir kalakutienoje. Mėsos geležis (hemine geležis) yra lengviau pasisavinama nei augalinės kilmės geležis (nehemine geležis).
Žuvys ir jūros gėrybės: Žuvys, tokios kaip lašiša, tunas ir sardinės, taip pat jūros gėrybės, tokios kaip krevetės ir moliuskai, yra geras geležies šaltinis.
Ankštiniai augalai: Pupelės, lęšiai, žirniai ir sojos produktai yra gausūs nehemine geležimi, kuri yra svarbi vegetarams ir veganams.
Grūdai: Keletas grūdų, ypač pilno grūdo, tokie kaip kviečiai, avižos ir grikiai, yra geras geležies šaltinis. Be to, daugelyje šalių daugelis grūdų produktų, tokios kaip duona ir sausi pusryčiai, yra praturtinti geležimi.
Daržovės: Tam tikros daržovės, tokios kaip špinatai, brokoliai ir raudonieji pipirai, taip pat yra geras geležies šaltinis.
Riešutai ir sėklos: Riešutai, tokie kaip migdolai ir indiškosios riešutės, bei sėklos, tokių kaip linų sėklos ir saulėgrąžų sėklos, taip pat yra geležies turtingi.
Džiovinti vaisiai: Džiovinti vaisiai, tokios kaip razinos, abrikosai ir figos, yra dar vienas geras geležies šaltinis.
Svarbu prisiminti, kad kūnas lengviau pasisavina geležį iš gyvūninės kilmės produktų nei iš augalinės kilmės produktų. Vitamino C vartojimas kartu su nehemine geležimi gali padėti gerinti jos pasisavinimą. Jei turite abejonių dėl savo mitybos, kreipkitės į dietologą arba kitą sveikatos priežiūros specialistą.
Informacijos šaltiniai:
World Health Organization. Haemoglobin concentrations for the diagnosis of anaemia and assessment of severity. Vitamin and Mineral Nutrition Information System. Geneva, 2011 (WHO/NMH/NHD/MNM/11.1) [http://www.who.int/vmnis/indicators/haemoglobin.pdf]
Lopez A, Cacoub P, Macdougall IC, Peyrin-Biroulet L. Iron deficiency anaemia. Lancet. 2016 Feb 27;387(10021):907-16.
Briani C, Dalla Torre C, Citton V, Manara R, Pompanin S, Binotto G, Adami F. Cobalamin deficiency: clinical picture and radiological findings. Nutrients. 2013 Nov 15;5(11):4521-39.
Young NS, Kaufman DW. The epidemiology of acquired aplastic anemia. Haematologica. 2008 Apr;93(4):489-92.
Gehrs BC, Friedberg RC. Autoimmune hemolytic anemia. Am J Hematol. 2002 Mar;69(3):258-71.
Nissenson AR, Goodnough LT, Dubois RW. Anemia: not just an innocent bystander? Arch Intern Med. 2003 Jul 14;163(13):1400-4.
Schrier SL, Schrier SL. Approach to the adult patient with anemia. UpToDate, Waltham, MA: UpToDate Inc. https://www.uptodate.com.
Camaschella C. Iron-deficiency anemia. N Engl J Med. 2015 May 7;372(19):1832-43.
# mažakraujystė # anemija # geležies trūkumas
