Kas yra epilepsija? Simptomai, priežastys ir jos tipai

Epilepsija yra lėtinė neurologinė būklė, pasižyminti pasikartojančiais epilepsijos priepuoliais, kurie atsiranda dėl smegenų neuronų pernelyg intensyvios elektrinės veiklos. Priepuolis gali būti labai skirtingas ir priklauso nuo to, kuri smegenų dalis yra paveikta ir kiek smegenų yra paveikta.Epilepsijos priepuolis gali būti palygintas su elektrine audra smegenyse, kai tam tikros neuronų grupės pradeda signalizuoti staigiai ir intensyviai.

Tai gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip traukulius, keistą elgesį, emocijų pokyčius ir net sąmonės praradimą. Kiti simptomai gali būti nuo trumpalaikių dėmesio praradimų iki stiprių traukulių.

Yra keletas epilepsijos formų, kurios skiriasi pagal jų simptomus ir gydymo būdus. Kai kurie žmonės gali patirti tik vieną ar du priepuolius per visą gyvenimą, o kitiems priepuoliai gali pasitaikyti kiekvieną dieną. Taip pat yra daugybė skirtingų epilepsijos priežasčių, įskaitant genetinį polinkį, smegenų traumą ar infekcijas, insultą ir smegenų navikus.

Epilepsija gali turėti rimtų pasekmių, įskaitant fizinę traumą dėl priepuolių, psichologinį stresą ir socialinį atstūmimą. Tačiau su tinkamu gydymu dauguma žmonių su epilepsija gali valdyti savo simptomus ir gyventi aktyvų, pilnavertį gyvenimą.

Epilepsijos priežastys

Yra įvairių priežasčių, dėl kurių gali išsivystyti epilepsija, įskaitant genetinius veiksnius, traumas, ligas ir tam tikrus smegenų sutrikimus. Priežastys dažnai priklauso nuo amžiaus ir epilepsijos formos.

Genetiniai veiksniai: Daugelis genetinių sutrikimų gali sukelti epilepsiją, įskaitant Draveto sindromą, išsėtinę sklerozę ir Angelmano sindromą. Kiti genetiniai veiksniai gali padidinti tam tikrų rūšių epilepsijos riziką.
Trauma: Smegenų trauma gali sukelti epilepsiją. Rizika didėja, jei trauma yra sunki, ypač jei ji apima smegenų vidurines dalis, kuriose yra daugiausia neuronų.
Smegenų ligos: Įvairios smegenų ligos, tokios kaip smegenų augliai ir insultas, gali sukelti epilepsiją. Šios būklės sukelia smegenų audinio pažeidimą, kuris gali sukelti nenormalią elektrinę veiklą.
Infekcijos: Infekcijos, kurios veikia smegenis, gali sukelti epilepsiją. Tokios infekcijos apima meningitą, AIDS ir virusinį encefalitą.
Nervų sistemą veikiančios ligos: Alzheimerio liga, neurofibromatozė, fenilketonurija ir daugelis kitų nervų sistemos ligų gali sukelti epilepsiją.
Prenataliniai ir gimimo sužalojimai: Nenormalus smegenų vystymasis nėštumo metu, dėl genetinių mutacijų ar aplinkos veiksnių, gali sukelti struktūrinius smegenų pažeidimus, kurie gali sukelti epilepsiją. Gimimo traumos, įskaitant deguonies stoką ar infekcijas, taip pat gali padidinti epilepsijos riziką.

Svarbu pažymėti, kad daugelyje atvejų epilepsijos priežastis lieka nežinoma. Tai vadinama idiopatine arba kriptogenine epilepsija.

Kokie simptomai atsiranda, sergant epilepsija?

Epilepsijos simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo to, kurioje smegenų dalyje prasideda epilepsijos priepuolis ir kaip jis plinta.

Dauguma žmonių, kai kalbama apie epilepsiją, pirmiausia pagalvoja apie toninius-kloninius priepuolius, kurie pasižymi nekontroliuojamais raumenų susitraukimais, gali apimti visą kūną ir gali būti gana intensyvūs. Tačiau ne visi epilepsijos priepuoliai sukelia tokio tipo simptomus. Kitos epilepsijos formos gali sukelti tik nedidelius kūno dalies susitraukimus arba pasireikšti staigiais judesiais, pavyzdžiui, rankos ar galvos pakėlimas.

Kai kurie epilepsijos priepuoliai, ypač tie, kurie prasideda smegenų struktūrose, atsakingose už pojūčius, emocijas ar elgesį, gali sukelti keistus pojūčius, neįprastas emocijas ar elgesį. Tai gali apimti tokias patirtis kaip nemalonūs kvapai, džiaugsmo jausmas, deja vu ar staigus nuovargis.

Taip pat kai kurie epilepsijos priepuoliai gali sukelti perteklines psichines funkcijas, įskaitant nuovargį, dezorientaciją, sunkumus kalbėti ar suprasti kalbą, iškyla problemų su atmintimi ar net psichozes.

Absencijų priepuoliai dažniausiai pasitaiko vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje. Jie pasižymi staigiu sustojimu veikti ar reaguoti į aplinką, kuris gali trukti keletą sekundžių ir paprastai nekelia žmogui pavojaus.

Epilepsijos priepuoliai gali sukelti netikėtą sąmonės būklės pasunkėjimą, įskaitant sąmonės netekimą ar negebėjimą atkreipti dėmesį.

Kai kuriems žmonėms epilepsijos priepuolis gali sukelti staigų sustojimą ar net kritimą ant žemės.

Svarbu suprasti, kad kiekvienas asmuo gali patirti skirtingus epilepsijos simptomus, priklausomai nuo priepuolio tipo ir individualių smegenų ypatybių. Jei manote, kad turite epilepsijos simptomų, būtinai kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.

Epilepsijos tipai

Epilepsija yra labai įvairi liga, o epilepsijos priepuolių tipai gali skirtis pagal jų pradžios vietą smegenyse, priepuolio trukmę ir pasireiškimo formą. Yra keletas skirtingų epilepsijos klasifikacijų, kurios remiasi priepuolių pobūdžiu, smegenų dalyje, kurioje prasideda priepuolis, ir paciento sąmone per priepuolį.

Pagal priepuolio vietą smegenyse epilepsijos tipai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: fokalinė epilepsija ir generalizuota epilepsija.

Fokalinės epilepsijos priepuoliai prasideda tam tikroje smegenų dalyje. Jie gali būti su sąmonės praradimu ar be jo. Fokaliniai priepuoliai gali pasireikšti kaip motorinės, sensorinės, autonominių ar psichologinių funkcijų sutrikimai. Jie taip pat gali virsti generalizuotais priepuoliais.
Generalizuotos epilepsijos priepuoliai prasideda visose smegenyse tuo pačiu metu. Yra keli pagrindiniai šios kategorijos priepuolių tipai, įskaitant absencijos priepuolius, mioklonijos priepuolius, toniniai ir kloninius traukulių priepuolius.

Kiekviena epilepsijos forma turi specifinius simptomus ir gali reikalauti skirtingo gydymo būdo. Pavyzdžiui, absencijos priepuoliai dažniausiai pasitaiko vaikystėje ir pasižymi trumpalaikiais dėmesio praradimais, kuriuos sunku pastebėti. Tuo tarpu toniniai ir kloniniai traukulių priepuoliai yra labai pastebimi ir gali būti labai pavojingi, nes jie gali sukelti kritimą ar kitą traumą.

Kaip yra skirstoma epilepsija?

Pagal epilepsijos priežastis, ji gali būti suskirstyta į idiopatinę, simptominę ir kriptogeninę epilepsiją.

Idiopatinė epilepsija dažniausiai yra genetiškai susijusi, ir šiuo metu laikoma genetiškai lėta. Šios rūšies epilepsija dažniausiai pasireiškia vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje ir gali būti susijusi su specifiniais epilepsijos sindromais. Priepuoliai idiopatinėje epilepsijoje dažniausiai yra tipiški ir prognozė paprastai yra gera: daugeliui pacientų su šia forma priepuoliai baigiasi suaugus.

Simptominė epilepsija, taip pat vadinama struktūrine arba fokaline epilepsija, yra susijusi su aiškiu ir nustatomu smegenų pažeidimu ar sutrikimu. Šios priežastys gali būti įvairios, tokios kaip smegenų trauma, insultas, infekcijos, navikai, smegenų malformacijos ar neurodegeneracinės ligos. Šios formos priepuoliai dažniausiai prasideda suaugusiame amžiuje, nors gali pasireikšti ir vaikystėje.

Kriptogeninė epilepsija yra diagnozuojama, kai aiškios priežasties neįmanoma nustatyti, bet manoma, kad yra smegenų sutrikimas. Nors simptomai ir priepuolių tipai gali būti panašūs į simptominės epilepsijos, diagnostiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso vaizdo tyrimai (MRV), yra normalūs.

Naujausias 2017 m. Tarptautinės epilepsijos federacijos klasifikavimas taip pat nurodo galimas epilepsijos priežastis kaip genetines, imunines, infekcines, metabolines, struktūrines ir nežinomas.

Pasekmės

Epilepsija, kaip ir bet kuri kita liga, gali turėti įvairių pasekmių asmeniui ir jo gyvenimui. Pasekmės gali būti fizinės, psichologinės ir socialinės.

Fizinių pasekmių spektras yra labai platus, nuo lengvų iki labai rimtų. Žmonės, sergantys epilepsija, gali patirti traukulių sužeidimus, pvz., dėl kritimo per priepuolį, arba dėl ilgalaikio traukulio, kuris gali sukelti hipoksiją (deguonies trūkumą) ir, esant sunkioms sąlygoms, net mirtį. Kita rimta pasekmė yra staigios nepaaiškinamos mirties rizika, kuri, nors ir reta, yra reali grėsmė kai kuriems žmonėms su epilepsija.

Psichologinės pasekmės taip pat gali būti reikšmingos. Daugelis žmonių su epilepsija patiria nerimą arba depresiją. Nerimas gali kilti dėl baimės, susijusios su nežinoma priepuolio data arba jo pasekmėmis. Depresija gali būti susijusi su liga, jos pasekmėmis arba su medikamentais, vartojamais epilepsijos gydymui.

Be to, epilepsija gali turėti reikšmingų socialinių pasekmių. Daugelis žmonių su epilepsija patiria diskriminaciją darbe arba mokykloje. Tai gali apimti viską, nuo tiesioginės diskriminacijos ir neigiamo požiūrio iki sunkumų, susijusių su darbo rinka, transportu arba švietimu. Epilepsija gali taip pat turėti poveikį asmens socialiniam gyvenimui ir santykiams, taip pat kelti problemų, susijusių su vairavimu, nėštumu ir kt.

Vis dėlto, daugelis šių pasekmių gali būti sumažintos arba valdomos su tinkamu gydymu, parama ir švietimu. Svarbu pažymėti, kad, nors epilepsija yra rimta liga, daugelis žmonių su epilepsija gyvena pilnaverčius, turiningus gyvenimus.