Dehidratacija yra klinikinė būklė, atsirandanti dėl nepakankamo organizmo skysčių kiekio, kuris gali būti susijęs su nepakankamu skysčių suvartojimu, per dideliu skysčių netekimu arba abiem šiais veiksniais. Skysčių stoka gali turėti įtakos organizmo homeostazės išlaikymui ir pažeisti normalią audinių ir organų funkciją. Žmogaus kūnas yra sudarytas iš maždaug 60% vandens, kuris yra būtinas normaliam kraujo apytakos, medžiagų apykaitos procesų, termoreguliacijos, ir nervų sistemos veikimui.

Dehidratacijos metu kraujyje sumažėja cirkuliuojančių skysčių kiekis, todėl kraujospūdis gali nukristi, o kraujo krešumas padidėti. Tai gali sukelti širdies ir inkstų nepakankamumą bei nervų sistemos sutrikimus. Dehidratacija gali būti lengva, vidutinė ar sunki, priklausomai nuo skysčių praradimo lygio, ir gali reikalauti skirtingų gydymo būdų. Sunki dehidratacija be gydymo gali būti mirtina. Dehidratacijos diagnostika apima anamnezės rinkimą, fizinį patikrinimą, kraujo ir šlapimo tyrimus. Gydymo pagrindas yra skysčių papildymas, o prevencija apima pakankamo skysčių suvartojimo ir racionalaus mitybos plano laikymąsi.

Dehidratacija ir jos priežastys

Dehidratacijos priežastys yra daugialypės ir kompleksinės, įskaitant tiek fiziologinius, tiek patologinius veiksnius.

  • Nepakankamas skysčių suvartojimas: Tai paprasčiausia priežastis, kuomet asmuo nevartoja pakankamai vandens per dieną, kas gali būti dėl neprieinamumo, užmiršimo ar specialių dietų.

  • Padidėjęs skysčių netekimas: Tai gali atsitikti per didelio prakaitavimo metu dėl karščio ar intensyvaus fizinio krūvio, pernelyg dažnų tuštinimosi epizodų arba vėmimo metu.

  • Lėtinės ligos ir būklės: Kai kurios ligos, tokios kaip diabetas, cistinė fibrozė ar inkstų nepakankamumas, gali padidinti skysčių netekimą per šlapinimąsi arba sumažinti organizmo gebėjimą absorbuoti skysčius.

  • Vaistai ir cheminės medžiagos: Kai kurie vaistai, tokie kaip diuretikai, ar chemoterapiniai preparatai, gali skatinti dehidrataciją, padidindami šlapinimosi dažnumą ar sukelti vėmimą ir viduriavimą.

  • Suaugusiųjų ir senjorų fiziologija: Vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai turi didesnę riziką dėl fiziologinių ypatybių, tokių kaip sumažėjęs troškulio jausmas ar padidėjusi jautrumas karščiui.

  • Žalingi įpročiai ir dietos: Per didelis alkoholio, kofeino suvartojimas arba tam tikrų dietų laikymasis gali sukelti ar pabloginti dehidrataciją.

  • Odos problemos: Kai kurios odos būklės, tokios kaip nudegimai ar egzema, gali padidinti prakaitavimą, sukeldamas dehidrataciją.

  • Endokrininės priežastys: Sutrikimai, kurie gali paveikti hormonų, reguliuojančių vandens balansą, sekreciją.

  • Traumos ir operacijos: Prarandama daug skysčių dėl kraujavimo arba infuzinių skysčių netekimo operacijos metu.

Šios priežastys parodo, kad dehidratacija gali būti susijusi su daugybe veiksnių, ir jos prevencija ir gydymas gali reikalauti individualizuoto požiūrio atsižvelgiant į konkrečią priežastį, ligos eigą ir paciento poreikius.


Kokie simptomai rodo, kad jums yra dehidratacija?

Dehidratacijos simptomai yra svarbūs diagnozuojant ir gydant šią būklę, ir juos galima suskirstyti į lengvus, vidutinius ir sunkius.

1. Lengvi simptomai:

  • Sausumas burnoje ir gerklėje: Tai vienas iš pirmųjų ir dažniausiai pastebimų simptomų.

  • Padidėjęs troškulys: Organizmas bando kompensuoti skysčių stoką.

  • Tamsesnis šlapimas: Mažesnis skysčių kiekis organizme dažnai sukelia šlapimo spalvos pasikeitimą į tamsesnę.

  • Nuovargis ir galvos svaigimas: Dėl sumažėjusio kraujo tūrio gali kilti šie simptomai.

2. Vidutiniai Simptomai:

  • Sausa, šalta oda: Oda gali tapti labiau jautri, šalta ir atrodyti pašiurpusi.

  • Sumažėjęs prakaitavimas: Mažiau skysčių gali sumažinti organizmo gebėjimą atvėsti per prakaitavimą.

  • Konfūzija ir dirglumas: Skysčių stoka gali turėti poveikį smegenims, sukelianti šiuos simptomus.

  • Padidėjęs širdies plakimas ir kvėpavimas: Skysčių stoka gali padidinti širdies ir plaučių krūvį, pablogindama šių organų veikimą.

3. Sunkūs Simptomai:

  • Šlapinimosi dažnumas: Ilgai trunkanti dehidratacija gali lemti šlapimo gamybos sustabdymą.

  • Suglebusi oda ir įdubę veido bruožai: Suglebusi oda gali rodyti rimtą dehidrataciją.

  • Šaltkrėtis ir šiluma: Kūnas gali prarasti gebėjimą reguliuoti temperatūrą.

  • Sunkus silpnumas ar net sąmonės netekimas: Tai yra labai rimtas simptomas, reikalaujantis skubios medicininės pagalbos.

Diagnozuojant dehidrataciją, gydytojai taip pat gali atsižvelgti į kitus parametrus, tokius kaip kraujospūdis, širdies ritmas ir laboratoriniai tyrimai, kurie gali rodyti skysčių ir elektrolitų disbalansą. Svarbu suprasti, kad dehidratacijos simptomai gali skirtis pagal amžių, sveikatos būklę ir gyvenimo būdą, todėl individualus požiūris ir gydymas yra esminiai šios būklės valdyme.


Kaip yra gydoma dehidratacija?

Dehidratacijos gydymas yra sudėtingas procesas, kuris priklauso nuo dehidratacijos laipsnio, paciento amžiaus, sveikatos būklės, taip pat nuo pagrindinės dehidratacijos priežasties.

Lengvo laipsnio dehidratacija:

  1. Skysčių papildymas burna: Lengvo laipsnio dehidratacija dažnai gali būti ištaisyta paprasčiausiai vartojant daugiau skysčių, tokių kaip vanduo, sporto gėrimai ar specialūs rehidratacijos gėrimai su elektrolitais.

  2. Dieta: Valgyti produktus su dideliu skysčių kiekiu, pvz., vaisius ir daržoves, taip pat gali padėti.

Vidutinio laipsnio dehidratacija:

  1. Stebėsena ir priežiūra: Tokiu atveju gali būti reikalinga medicininė priežiūra ir stebėsena.

  2. Infuzinė terapija: Kai kuriems pacientams gali prireikti intraveninių (IV) skysčių, kad būtų atstatytas teisingas skysčių ir elektrolitų lygis.

Sunkus laipsnio dehidratacija:

  1. Skubus gydymas ligoninėje: Sunki dehidratacija yra gyvybei grėsminga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.

  2. Intensyvi infuzinė terapija: IV skysčiai bus naudojami norint atstatyti ne tik skysčius, bet ir reikalingus elektrolitus ir maistines medžiagas.

  3. Gydymas pagrindinės priežasties: Gydytojas taip pat gali gydyti ligas ar būkles, kurios galėjo sukelti dehidrataciją, tokią kaip cukrinis diabetas ar virškinimo trakto ligos.

Priežiūra ir profilaktika

  • Edukacija: Mokymas apie teisingą skysčių vartojimą, ypač karštą dieną ar sportuojant.

  • Specializuoti gėrimai: Vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kuriems sunkiau gerti pakankamai skysčių, gali būti rekomenduojami specialūs rehidratacijos gėrimai.

  • Individualus požiūris: Gydytojas gali parengti individualų skysčių vartojimo planą, atsižvelgiant į paciento amžių, svorį ir sveikatos būklę.

Dehidratacijos gydymas yra sudėtingas ir turi būti atliktas kvalifikuoto sveikatos priežiūros specialisto, kuris gali tinkamai įvertinti ir gydyti šią būklę.


Dehidratacijos prevencija yra svarbi ir sudėtinga sveikatos priežiūros dalis, apimanti daugiau nei vien tik pakankamo skysčių vartojimo užtikrinimą. Ji apima daug aspektų, tokius kaip tinkamų gėrimų ir maisto pasirinkimas, individualūs hidratacijos planai, speciali priežiūra esant tam tikroms sveikatos būklėms, ir edukacija apie dehidratacijos riziką ir simptomus.

Įvairūs faktoriai, tokie kaip amžius, fizinis aktyvumas, klimato sąlygos ir sveikatos būklė, gali paveikti skysčių poreikius, todėl dehidratacijos prevencija turi būti individualizuota ir pritaikyta kiekvienam asmeniui. Skysčių balanso palaikymas yra neatsiejama dalis geros sveikatos palaikymo, o kompetentingas ir sąmoningas požiūris į dehidratacijos prevenciją gali sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Informaciniai šaltiniai:

  1. Mayo Clinic. (2018). Dehydration. Prieiga per https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/dehydration/symptoms-causes/syc-20354086

  2. Cleveland Clinic. (2017). Dehydration and Heat Stroke. Prieiga per https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/3927-dehydration--heat-stroke

  3. Popkin, B.M., et al. (2010). Water, Hydration and Health. Nutrition Reviews, 68(8), 439-458.

  4. Bennett, B.L., et al. (2013). Wilderness Medical Society practice guidelines for treatment of exercise-associated hyponatremia. Wilderness & Environmental Medicine, 24(3), 228-240.

  5. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). (2019). Get the Facts: Drinking Water and Intake. Prieiga per https://www.cdc.gov/nutrition/data-statistics/plain-water-the-healthier-choice.html

  6. World Health Organization (WHO). (2005). The Treatment of diarrhoea: A manual for physicians and other senior health workers. Prieiga per https://apps.who.int/iris/handle/10665/43209


# dehidratacija