Endometrioze yra lėtinė, uždegiminė ginekologinė liga, paveikianti maždaug 10% reprodukcinio amžiaus moterų visame pasaulyje, tai yra apie 190 milijonų moterų. Endometrioze pasižymi endometriumo panašaus audinio, kuris paprastai randamas gimdos viduje, augimu ir buvimu už gimdos ribų. Dažniausiai šie audiniai lokalizuojasi pilvo ertmėje ir gali egzistuoti trijose pagrindinėse formose.

Endometriozes formos

Endometrioze skirstoma į keletą pagrindinių tipų, kurie skiriasi pagal ligos lokalizaciją ir histologinį pobūdį:

  • Paviršinė peritonealinė endometrioze. Tai yra viena dažniausiai pasitaikančių endometriozes tipų, kai endometriumo panašūs audiniai randami ant pilvo ertmės paviršiaus, dažnai sukeliantys skausmą ir uždegimą.
  • Kiaušidžių endometrioze. Šis antrasis tipas dažniausiai pasireiškia kaip endometriomos arba cistos kiaušidėse, kurios gali sukelti skausmą ir nevaisingumą.
  • Gili endometrioze. Trečiasis tipas pasižymi endometriumo panašių audinių buvimu giliau esančiuose organuose, pvz., žarnyne ar šlapimo pūslėje, sukeliant stiprų skausmą ir kitas komplikacijas.

Be šių, yra ir kitų endometriozes formų, pavyzdžiui, ekstraabdominalinė endometrioze, kai audiniai randami už pilvo ertmės ribų, ir iatrogeninė endometrioze, kurią sukelia chirurginės intervencijos.

Kiekvienas endometriozes tipas reikalauja individualaus gydymo, atsižvelgiant į ligos sunkumą ir pacientės simptomus.

Kokios priežastys lemia endometriozes atsiradimą?

Endometriozes atsiradimo priežastys yra sudėtingos ir vis dar nėra visiškai aiškios.

Pagrindinė teorija yra retrogradinė menstruacija, kai menstruacinis kraujas ir endometriumo ląstelės patenka į pilvo ertmę per kiaušintakius. Kitos galimos priežastys apima celiominę metaplaziją, kai pilvo ertmės paviršiaus ląstelės transformuojasi į endometriumo tipo ląsteles, bei limfinę ar kraujotakos plitimą.

Taip pat yra genetinis polinkis ir hormoniniai veiksniai, ypač susiję su estrogeno lygio svyravimais. Imuninės sistemos sutrikimai taip pat gali prisidėti prie endometriozes atsiradimo ir vystymosi, nes pastebėta, kad endometriozes audiniuose yra didesnė uždegiminių medžiagų koncentracija.

Be to, aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, tam tikrų toksinų poveikis, taip pat gali turėti įtakos ligos išsivystymui.


Kokie yra simptomai sergant endometrioze?

Endometriozes simptomai gali būti įvairūs ir priklausyti nuo ligos sunkumo bei lokalizacijos.

Dažniausi simptomai yra lėtinis dubens skausmas, skausmingos menstruacijos, skausmas lytinio akto metu, skausmas tuštinantis ir šlapinantis.

Simptomų sunkumas gali svyruoti nuo lengvo iki labai stipraus, o kai kurios moterys neturi jokių simptomų.

Endometrioze gali sukelti nevaisingumą arba padidinti nevaisingumo riziką. Be to, sergant endometrioze, gali pasireikšti nuovargis, depresija ir nerimas. Svarbu pabrėžti, kad endometriozes simptomai yra labai individualūs ir gali keistis laikui bėgant.

Gydymas

Endometriozes gydymas yra individualus ir priklauso nuo ligos sunkumo, simptomų, pacientės amžiaus bei noro turėti vaikų, Gydymo strategijos apima farmakologinius metodus, chirurginę intervenciją ir gyvensenos pokyčius.

Farmakologinis gydymas dažniausiai apima nesteroidinius uždegimą slopinančius vaistus skausmui malšinti ir hormoninius preparatus (pavyzdžiui, kontraceptines tabletes arba gonadotropinų išskiriančių hormonų analogus) ligos progresavimui sulėtinti.

Chirurginis gydymas, įskaitant laparoskopinę operaciją, yra naudojamas pašalinti endometriozes audinius, ypač sunkiais atvejais.

Gyvensenos pokyčiai, pavyzdžiui, reguliarus fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba, gali padėti kontroliuoti simptomus. Taip pat naudojami alternatyvūs metodai, pavyzdžiui, akupunktūra ar psichologinė pagalba.

Endometriozes gydymas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuolatinės priežiūros ir reguliaraus vertinimo.

Kokie yra endometriozes rizikos veiksniai?

Endometriozes rizikos veiksniai yra įvairūs ir sudėtingi, apimantys tiek genetinius, tiek aplinkos aspektus.

Vienas svarbiausių yra genetinis polinkis: endometriozes rizika yra didesnė moterims, kurių artimieji giminaičiai taip pat serga šia liga.

Ankstyvas menstruacijų pradžios amžius, trumpesnis menstruacinis ciklas ir ilgesni kraujavimo laikotarpiai taip pat yra susiję su padidėjusia endometriozes rizika.

Hormoniniai veiksniai, ypač estrogeno lygio svyravimai, taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

Aplinkos veiksniai, tokie kaip tam tikrų toksinų poveikis, ir tam tikri gyvensenos pasirinkimai, pvz., mityba ir fizinis aktyvumas, taip pat gali turėti įtakos endometriozes rizikai.

Be to, lėtinis stresas ir tam tikros sveikatos problemos, pvz., autoimuninės ligos, taip pat gali padidinti endometriozes riziką.


Endometriozes paplitimas pasaulyje

Endometrioze yra viena iš dažniausių ginekologinių ligų pasaulyje, veikianti maždaug 10% reprodukcinio amžiaus moterų, tai yra apie 190 milijonų moterų visame pasaulyje. Paplitimas gali skirtis atsižvelgiant į geografinę vietą, amžių, rasę ir kitus demografinius veiksnius. Diagnozė dažnai yra vėliau patvirtinama dėl ligos simptomų panašumo į kitas ginekologines ligas ir nespecifinio pobūdžio, o tai reiškia, kad realus ligos paplitimas gali būti dar didesnis.

Endometrioze yra svarbi visuomenės sveikatos problema dėl jos poveikio moterų gyvenimo kokybei, nevaisingumo ir su ja susijusių sveikatos priežiūros išlaidų.

Informaciniai šaltiniai:

  1. The BMJ - "Pathophysiology, diagnosis, and management of endometriosis"​​​​​​.
  2. Institute for Molecular Bioscience - University of Queensland - "Largest-ever endometriosis genetic study reveals treatment clues"​​​​​​.
  3. University at Buffalo - "New therapeutic targets for endometriosis could be on the horizon"​​​​​​​​​​​​​​.


# endometrioze