Galvos svaigimas yra subjektyvus pojūtis, kai atrodo, kad aplinkiniai objektai juda arba sukasi, arba kai atsiranda nestabilumo, svyravimo jausmas. Svarbu pabrėžti, kad galvos svaigimas nėra liga, o simptomas, kuris gali atsirasti dėl daugelio skirtingų priežasčių.
Pirmasis galvos svaigimo tipas, galvos svaigimas, pasireiškia, kai atrodo, jog viskas sukasi aplink jus. Galvos svaigimą dažnai sukelia vestibuliarinės sistemos sutrikimai, tokie kaip Menjero liga, benigninė paroksizminė pozicinė vertigo (BPPV) ir vestibiuliarinis neuritas. Vestibuliarinė sistema, kuri apima smegenų struktūras ir ausies struktūras, reguliuoja pusiausvyrą ir erdvinės orientacijos suvokimą.
Kitas galvos svaigimo tipas, dezorientacija, yra jausmas, kai prarandate pusiausvyrą arba jaučiatės nestabiliai. Tai gali sukelti kraujospūdžio problemos, vaistai, infekcijos ar net nervų sistemos ligos, tokios kaip insultas ar Parkinsono liga.
Galiausiai, gali atsirasti jausmas, kad jums gresia alpimas. Tai gali būti sukelta hipotenzijos, anemijos, dehidratacijos ar širdies problemų.
Nors galvos svaigimas dažnai yra neskausmingas ir trumpalaikis, kai kurie atvejai gali kelti grėsmę gyvybei ir reikalauti skubios medicinos pagalbos. Todėl, jei jūsų galvos svaigimas trunka ilgiau nei kelias minutes arba jei jis pasireiškia kartu su kitais simptomais, tokiais kaip intensyvus galvos skausmas, sutrikęs kalbėjimas, sutrikusi koordinacija ar alpimas, turėtumėte nedelsdami kreiptis į gydytoją.
Dėl kokių priežasčių gali atsirasti galvos svaigimas?
Galvos svaigimas yra dažnai pasitaikantis simptomas, kurio atsiradimo priežastys yra įvairios ir gali skirtis tarp žmonių. Galvos svaigimas gali atsirasti dėl sutrikusios vidinės ausies funkcijos, kur yra pusiausvyrą reguliuojanti vestibuliarinė sistema. Tai gali būti sukelta dėl įvairių vestibuliarinių sutrikimų, tokių kaip benigninė paroksizminė pozicinė vertigo (BPPV), Menjero liga arba vestibuliarinis neuritas.
Kitos galvos svaigimo priežastys gali būti susijusios su nervų sistemos sutrikimais. Pavyzdžiui, smegenų arba nugaros smegenų ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga arba insultas, gali sukelti galvos svaigimą. Tai taip pat gali atsirasti dėl traumos smegenims, kuri gali pažeisti nervus ar smegenų struktūras, atsakingas už pusiausvyrą ir erdvinę orientaciją.
Be to, galvos svaigimą gali sukelti kardiovaskulinės sistemos sutrikimai, pavyzdžiui, kraujo spaudimo svyravimai. Hipertenzija (per didelis kraujospūdis) arba hipotenzija (per mažas kraujospūdis) gali sukelti nepakankamą kraujo tiekimą smegenims, dėl ko gali atsirasti galvos svaigimas.
Kai kurie vaistai taip pat gali sukelti galvos svaigimą kaip šalutinį poveikį. Tai apima tam tikrus antidepresantus, vaistus nuo epilepsijos, raminamuosius ir kai kuriuos kraujospūdį reguliuojančius vaistus.
Dėl šių įvairių priežasčių, galvos svaigimas yra labai paplitęs. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 20-30% suaugusiųjų per gyvenimą patiria galvos svaigimą. Nors šis skaičius gali skirtis tarp skirtingų populiacijų ir amžiaus grupių, galvos svaigimas yra vienas dažniausiai pasitaikančių simptomų tiek pirminės, tiek specializuotos sveikatos priežiūros srityse.
Galvos svaigimas gali kelti pavojų sveikatai
Pirmasis galvos svaigimo tipas vertigo dažniausiai yra susijęs su vestibuliarinės sistemos problemomis ir gali pasireikšti kaip jausmas, tarsi aplinka sukasi aplink jus arba tarsi jūs sukatės. Tai gali būti lydima kitų simptomų, tokių kaip ūžimas ausyse, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas ir prakaitavimas.
Nestabilumo jausmas yra kitas galvos svaigimo tipas. Jis dažnai pasireiškia kaip jausmas, kad prarandate pusiausvyrą, nesijaučiate stabiliai ant savo kojų. Tai gali būti susiję su nervų sistemos problemomis, kardiovaskulinėmis problemomis arba vaistų vartojimu.
Svaigstant galvai gali atsirasti alpimo arba silpnumo jausmas. Tai gali atsirasti dėl kraujospūdžio pokyčių, širdies problemų arba kraujagyslių problemų.
Galvos svaigimas gali kelti riziką sveikatai, ypač jei jis pasireiškia kartu su kitais simptomais. Kai kurie iš šių pavojų apima:
Traumos. Galvos svaigimas gali sukelti praradimą pusiausvyros ir sukelti kritimus, kurie gali sukelti sužalojimus.
Medicininės būklės. Kartais galvos svaigimas gali būti rimtų medicininių būklių, tokių kaip insultas, smegenų auglys arba širdies ligų, simptomas.
Gyvenimo kokybė. Galvos svaigimas gali trukdyti kasdieninėms veikloms, tokioms kaip vairavimas, darbas arba sporto užsiėmimai.
Diagnozė ir gydymo metodai
Galvos svaigimo diagnozavimas dažnai prasideda nuo išsamaus paciento anamnezės rinkimo ir klinikinio tyrimo. Gydytojas gali klausti apie simptomų pobūdį, trukmę, sukeliamus simptomus, bet kokius ankstesnius sveikatos sutrikimus ar vaistus, kuriuos vartojate. Fizinis tyrimas gali apimti ausies, akių, širdies ir kraujospūdžio patikrinimą.
Dėl sudėtingumo ir daugybės galimų priežasčių, galvos svaigimas gali reikalauti papildomų diagnostinių tyrimų. Tai gali apimti:
Vestibuliariniai tyrimai. Tai yra testai, skirti nustatyti, ar problema kyla iš vidurinės ausies ar smegenų struktūrų, atsakingų už pusiausvyrą. Pavyzdžiui, elektronistagmografija (ENG) arba videonistagmografija (VNG) gali būti naudojami įvertinti akių judėjimą reaguojant į pusiausvyrą.
Smegenų vaizdavimo tyrimai. Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali būti naudojami siekiant vizualizuoti smegenis ir nustatyti bet kokius struktūrinius pokyčius, tokius kaip smegenų augliai arba insultas, kurie gali sukelti galvos svaigimą.
Kardiovaskuliniai tyrimai. Šie tyrimai, tokie kaip elektrokardiograma (EKG) arba kraujo spaudimo matavimai, gali būti naudojami norint ištirti, ar širdies ir kraujagyslių sistemos problemos gali sukelti galvos svaigimą.
Audiologiniai tyrimai. Šie tyrimai gali būti naudojami norint nustatyti, ar galvos svaigimas yra susijęs su klausos problemomis.
Galvos svaigimo gydymo tikslas yra mažinti simptomus, gydyti pagrindinę ligą, jei tokia yra, ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas gali skirtis priklausomai nuo galvos svaigimo priežasties. Tai gali apimti:
Vaistai. Vaistai, tokie kaip antiemetikai, antihistamininiai vaistai ar benzodiazepinai, gali būti naudojami galvos svaigimo simptomų mažinimui.
Fizinė terapija. Vestibuliarinė rehabilitacija yra fizinės terapijos forma, skirta pagerinti pusiausvyrą ir sumažinti galvos svaigimo simptomus. Tai gali apimti pratimus, skirtus pagerinti koordinaciją, pusiausvyrą ir akių judesius.
Chirurgija. Kai kuriais atvejais, jei galvos svaigimas yra susijęs su vidurinės ausies problemomis, gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija.
Pakeiskite vaistus ar gyvenimo būdą. Kai kuriems žmonėms galvos svaigimą gali sukelti tam tikri vaistai ar gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip alkoholio vartojimas ar dehidratacija. Tokiais atvejais gali būti naudinga keisti vaistus ar gyvenimo būdo įpročius.
Visada svarbu prisiminti, kad galvos svaigimas yra simptomas, o ne ligos diagnozė. Todėl svarbu kreiptis į gydytoją dėl bet kokio ilgalaikio ar pasikartojančio galvos svaigimo, kad būtų galima nustatyti ir gydyti bet kokias pagrindines priežastis.
Kaip elgtis, kai svaigsta galva?
Kai pradeda svaigti galva, svarbu pirmiausia išlikti ramiam. Nors tai gali būti bauginantis pojūtis, daugelis galvos svaigimo atvejų nėra susiję su rimtais sveikatos sutrikimais. Štai keletas patarimų, kaip elgtis, kai pradeda svaigti galva:
Atsigulkite arba sėskitės. Jei jūs nevairuojate ir esate pėsčias, atsigulkite arba sėskitės, kad išvengtumėte kritimo ir sužalojimo, jei prarandate pusiausvyrą.
Gerkite vandenį. Dehidratacija gali sukelti galvos svaigimą, todėl išgerkite šiek tiek vandens, kad įsitikintumėte, jog esate pakankamai hidratuotas.
Lėtai kvėpuokite. Gilus ir lėtas kvėpavimas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti kraujo tekėjimą smegenims, kas gali padėti sumažinti galvos svaigimą.
Venkite staigių judesių. Staigūs judesiai, ypač staigus atsistojimas arba galvos pasukimas, gali sukelti galvos svaigimą. Venkite tokių staigių judesių.
Konsultuokitės su gydytoju. Jei jūsų galvos svaigimas yra stiprus, ilgalaikis, kartojasi arba pasireiškia kartu su kitais simptomais, tokiais kaip pykinimas, vėmimas, ausies skausmas, galvos skausmas, sutrikusi klausa arba kalba, tuomet būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Nevairuokite. Jei jums svaigsta galva, venkite vairavimo ar kitų veiklų, kurios gali kelti pavojų jums arba kitiems, jei prarastumėte pusiausvyrą.
Šie patarimai gali padėti tvarkytis su galvos svaigimu, tačiau svarbu prisiminti, kad tai yra tik laikinas sprendimas. Galvos svaigimą gali sukelti įvairios priežastys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta jo priežastis ir, jei reikia, pradėtas tinkamas gydymas.
Informaciniai šaltiniai:
Staab JP, Ruckenstein MJ. Which Comes First? Psychogenic Dizziness Versus Otogenic Anxiety. Laryngoscope. 2003
Strupp M, Brandt T. Vestibular neuritis. Semin Neurol. 2009
Kelman L. The triggers or precipitants of the acute migraine attack. Cephalalgia. 2007
Pavlou M, Lingeswaran A, Davies RA, Gresty MA, Bronstein AM. Simulator based rehabilitation in refractory dizziness. J Neurol. 2004
Tanaka H, Dinenno FA, Monahan KD, Clevenger CM, DeSouza CA, Seals DR. Aging, habitual exercise, and dynamic arterial compliance. Circulation. 2000
Hoffman RM, Einstadter D, Kroenke K. Evaluating dizziness. Am J Med. 1999
Bisdorff A, Von Brevern M, Lempert T, Newman-Toker DE. Classification of vestibular symptoms: towards an international classification of vestibular disorders. J Vestib Res. 2009
# galvos svaigimas # svaigimas
