Gripas yra infekcinė liga, kurią sukelia gripo virusai ir kuri paveikia kvėpavimo takus. Ši liga gali būti lengva arba sunki, o sunkiais atvejais gali būti net mirtina. Peršalimas ir gripas dažnai painiojami, tačiau gripas yra daug rimtesnė būklė. Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai ir skirstomi į tris pagrindines rūšis: A, B ir C. Gripo A ir B virusai yra pagrindiniai gripo sukėlėjai žmonėms. Jie sukelia sezoninius gripo protrūkius ir epidemijas. Gripo A virusai yra labiau linkę į mutacijas ir genetinę įvairovę, leisdami jiems sukelti pandemijas. Tai vadinama antigeniniu driftu ir shiftu.

Gripo virusai plinta per lašelius, kai užkrėstas žmogus kosėja, čiaudėja ar kalba. Virusai gali patekti į kūną per burną, nosį ar akis. Be to, žmogus gali užsikrėsti gripu, kai paliečia daiktą, ant kurio yra gripo virusų, ir paskui paliečia savo veidą.

Vieną kartą įsiskverbę į organizmą, gripo virusai pradeda daugintis kvėpavimo takų ląstelėse. Virusai gali sukelti uždegimą ir pažeisti kvėpavimo takų ląsteles, sukeliant būdingus gripo simptomus. Po infekcijos kūnas pradeda gaminti antikūnus prieš virusą, kurie padeda kovoti su infekcija ir gali suteikti tam tikrą apsaugą nuo to paties gripo viruso ateityje.

Dėl savo gebėjimo mutuoti ir greitai plisti tarp žmonių, gripas yra visuotinė visuomenės sveikatos problema. Kasmet visame pasaulyje nuo gripo serga milijonai žmonių, o tūkstančiai miršta nuo gripo komplikacijų, tokių kaip pneumonija. Gripas gali būti ypač pavojingas kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su silpna imunine sistema arba sergantiems lėtinėmis ligomis.

Dėl to, gripo prevencija, įskaitant skiepijimą, ir ankstyvas gydymas yra labai svarbūs sveikatos aspektai visame pasaulyje.

Gripo virusai

Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai ir yra atsakingi už gripo infekcijas. Yra trys pagrindinės gripo virusų rūšys: A, B ir C. Kiekviena iš šių rūšių turi skirtingą struktūrą ir genetinę medžiagą.

Gripo A virusai yra labiausiai platinami ir gali sukelti sezoninius gripo protrūkius bei pandemijas. Šios virusų rūšies genomas susideda iš aštuonių skirtingų fragmentų, kurie koduoja 11 baltymų. Tai leidžia virusui lengvai mutuoti ir prisitaikyti prie naujų šeimininkų, procesas vadinamas antigeniniu driftu. Be to, gripo A virusai gali sukeisti genetinę medžiagą su kitais gripo A virusais, procesas vadinamas antigeniniu shiftu, kuris leidžia sukurti naujas virusų rūšis.

Gripo B virusai, palyginti su A virusais, yra genetiškai stabilūs ir nesukelia pandemijų, bet gali sukelti epidemijas. Jų genomas taip pat susideda iš aštuonių fragmentų, tačiau jie koduoja tik devynis baltymus.

Gripo C virusai yra mažiau paplitę ir sukelia lengvesnius simptomus. Jų genomas susideda iš septynių fragmentų, kurie koduoja devynis baltymus.

Gripo viruso struktūroje yra du svarbūs baltymai, vadinami hemaglutininu (H) ir neuraminidaze (N). Šie baltymai leidžia virusui įsiskverbti į šeimininko ląsteles ir išeiti iš jų. Įvairūs H ir N baltymų variantai leidžia klasifikuoti gripo A virusų porūšius, pavyzdžiui, H1N1 ar H3N2.

Gripo virusai dauginasi per replikaciją, kai virusas įsiskverbia į šeimininko ląstelę ir priverčia ją gaminti daugiau virusų. Po to virusai išeina iš ląstelės ir gali užkrėsti kitas ląsteles.


Kokios yra gripo priežastys?

Gripo priežastis yra infekcija su gripo virusais. Yra trys pagrindinės gripo virusų rūšys: A, B ir C, kurios gali sukelti gripo infekciją žmonėms. Gripo A ir B virusai dažniausiai sukelia sezoninius gripo protrūkius ir epidemijas, o gripo C virusai paprastai sukelia lengvesnius simptomus.

Gripo virusai plinta per lašelius, kuriuos užkrėstas žmogus išskiria kosėdamas, čiaudėdamas ar kalbėdamas. Taip pat galima užsikrėsti gripu, palietus daiktus, ant kurių yra gripo virusų, ir vėliau palietus savo veidą, ypač burną, nosį ar akis. Virusai tada įsiskverbia į kvėpavimo takų ląsteles ir pradeda daugintis.

Be to, yra kai kurių veiksnių, kurie gali didinti gripo riziką. Tai apima:

  • Sezonas: Gripas yra dažniausiai platinamas rudenį ir žiemą, nors konkrečios sezoninės tendencijos gali skirtis tarp skirtingų regionų ir metų.

  • Amžius: Vaikai ir vyresni žmonės yra labiau pažeidžiami gripo infekcijai ir komplikacijoms, nes jų imuninė sistema yra silpnesnė arba nevisiškai išsivystę.

  • Būklės, silpninančios imuninę sistemą: Žmonės su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip astma, diabetas ar širdies ligomis, taip pat žmonės, vartojantys tam tikrus vaistus ar gydantys vėžį, gali būti labiau pažeidžiami gripo infekcijai.

  • Gyvenimo aplinka: Senelių namai, mokyklos ar kariuomenė, gali padidinti gripo plitimo tikimybę.

  • Profesionali veikla: Žmonės, dirbantys sveikatos priežiūros srityje, yra daugiau paveikti gripo, nes jie dažnai susiduria su užkrėstais žmonėmis.

Simptomai

Gripas dažniausiai prasideda nuo staigaus karščiavimo, dažniausiai 38.5 laipsnių ar aukščiau, kartu su kitais simptomais, įskaitant galvos skausmą, sausą kosulį, gerklės skausmą, raumenų ar sąnarių skausmą, nuovargį ir bendrą silpnumą.

Karščiavimas gali trukti 2-4 dienas, o bendras silpnumas ir nuovargis gali trukti kelias savaites. Gripo metu žmonės gali prarasti apetitą. Kiti simptomai gali apimti drebulį, prakaitavimą, odos paraudimą, akių paraudimą ir jautrumą šviesai.

Kosulys paprastai yra sausas ir gali tęstis po to, kai kiti simptomai išnyksta. Gripas taip pat gali sukelti kvėpavimo takų simptomus, tokius kaip sloga, čiaudulys ir užkimimas, bet jie yra mažiau būdingi gripui nei peršalimo virusams.

Gripas gali sukelti rimtų komplikacijų, tokias kaip pneumonija, bronchitas, sinusitas ir ausies infekcijos. Šios komplikacijos gali pasireikšti kaip sunkus ar ilgalaikis karščiavimas, sunkumas kvėpuoti ar kvėpavimo nepakankamumas, krūtinės skausmas, sąmonės netekimas arba konfūzija, stiprus ar ilgalaikis vėmimas.

Gripas gali būti ypač pavojingas kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su silpna imunine sistema arba sergantiems lėtinėmis ligomis, nes jie yra linkę patirti sunkesnius simptomus ir komplikacijas.

Galimos komplikacijos

Gripas gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios gali būti rimtos ir kelti grėsmę gyvybei. Komplikacijos dažniausiai pasireiškia žmonėms su sumažėjusiu imunitetu, vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams ir asmenims su tam tikromis lėtinėmis ligomis. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių gripo komplikacijų:

  • Pneumonija: Tai yra rimčiausia ir dažniausiai pasitaikanti gripo komplikacija. Pneumonija gali būti tiek virusinė, tiek bakterinė. Virusinė pneumonija gali atsirasti tiesiogiai dėl gripo, o bakterinė pneumonija gali atsirasti, kai bakterijos infekuoja plaučius, kurie jau yra pažeisti dėl gripo.

  • Bronchitas: Gripas gali sukelti bronchitą, kuris yra bronchų uždegimas. Tai sukelia sunkumų kvėpuoti ir gali sukelti ilgalaikį kosulį.

  • Sinusitas ir ausies infekcijos: Šios infekcijos gali atsirasti, kai gripas sukelia uždegimą ir skysčio kaupimąsi sinusuose ar ausyse.

  • Miokarditas ir perikarditas: Tai yra retesnės, bet rimtesnės komplikacijos, kurios susijusios su širdies raumens (miokarditas) arba širdies membranos (perikarditas) uždegimu.

  • Encefalitas ir meningitas: Tai yra labai retos, bet labai rimtos komplikacijos, susijusios su smegenų (encefalitas) arba smegenų membranų (meningitas) uždegimu.

  • Organų nepakankamumas: Sunkus gripas gali sukelti keletą organų nepakankamumą, įskaitant plaučių, inkstų ir širdies nepakankamumą.

  • Sepsis: Tai yra labai rimta komplikacija, kuri gali atsirasti, kai infekcija plinta į kraują ir sukelia uždegiminę reakciją visame kūne.


Gripas ar peršalimas

Gripas ir peršalimas yra kvėpavimo takų infekcijos, kurias sukelia skirtingi virusai. Nors jų simptomai gali būti panašūs, yra keletas svarbių skirtumų.

  1. Sukėlėjas: Gripą sukelia gripo virusai (A, B ir C rūšys), o peršalimą - daugiausia rhinovirusai, nors yra daugybė kitų virusų, kurie taip pat gali sukelti peršalimą.

  2. Simptomai: Gripo simptomai yra paprastai sunkesni nei peršalimo simptomai. Gripas dažnai prasideda nuo staigaus aukšto karščiavimo, galvos skausmo, raumenų skausmo, sauso kosulio, gerklės skausmo ir stipraus nuovargio. Peršalimo simptomai dažniausiai yra lengvesni ir apima slogą, čiaudulį, užkimimą, gerklės skausmą ir lengvą kosulį. Karščiavimas peršalimo metu yra retesnis ir paprastai būna žemas.

  3. Pradžia: Gripo simptomai dažnai atsiranda staiga, o peršalimo simptomai dažniausiai atsiranda laipsniškai per keletą dienų.

  4. Trukmė: Gripas paprastai trunka ilgiau nei peršalimas. Gripo simptomai gali išlikti 1-2 savaites, o peršalimo simptomai dažniausiai išnyksta per 1 savaitę.

  5. Komplikacijos: Gripas gali sukelti rimtesnes komplikacijas, tokias kaip pneumonija, bronchitas, sinusitas ir ausies infekcijos. Peršalimo komplikacijos yra retesnės, bet gali apimti sinusitą, ausies infekcijas ir astmos priepuolius.

  6. Sezoniškumas: Gripas yra labiau sezoniškas nei peršalimas, dažniausiai platinamas rudenį ir žiemą, nors peršalimas gali pasitaikyti bet kuriuo metų laiku.

  7. Gydymas: Abu sutrikimai dažniausiai yra gydomi simptomų malšinimu, tokiu kaip skausmo malšinimas, karščiavimą mažinantys vaistai, nosies lašai. Tačiau gripui taip pat gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, kurie gali sumažinti ligos sunkumą ir trukmę, jei jie pradėti vartoti per pirmas 48 valandas po simptomų atsiradimo.

Ar gripas yra išvengiamas?

Gripo prevencija yra ypač svarbi dėl ligos sukeltų potencialių komplikacijų. Yra keletas svarbių strategijų, skirtų mažinti gripo plitimą ir apsisaugoti nuo infekcijos:

Gripo vakcinacija: Tai yra veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo gripo. Vakcina veikia taip, kad stimuliuoja imuninę sistemą gaminti antikūnus prieš gripo virusus. Jei asmuo po to susiduria su šiais virusais, jo imuninė sistema jau yra pasirengusi juos neutralizuoti. Svarbu pažymėti, kad reikia gauti naują vakciną kiekvienais metais, nes gripo virusai nuolat mutuoja ir kiekvienais metais vakcina yra atnaujinama, atsižvelgiant į prognozuojamas dominuojančias gripo virusų rūšis.

Asmeninė higiena: Rankų plovimas yra svarbus gripo prevencijos aspektas, nes virusai gali būti perduodami per liestus daiktus ir paviršius. Taip pat rekomenduojama vengti liesti akis, nosį ir burną neplautomis rankomis. Gripo metu svarbu naudoti servetėles, kai čiaudite ar kosite, ir jas panaudojus išmesti.

Socialinis atstumas: Gripo virusai plinta per oro lašelius, kai sergantis asmuo čiaudėja, kosėja ar kalba. Atstumas tarp žmonių gali padėti sumažinti šios infekcijos plitimo riziką. Tai ypač svarbu per gripo sezoną arba gripo epidemijų metu.

Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, pakankamai miego, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali padėti palaikyti stiprią imuninę sistemą, kuri yra geriau pasirengusi kovoti su infekcijomis, įskaitant gripą.

Antivirusiniai vaistai: Kai kuriems žmonėms, kurie yra ypač pažeidžiami gripo infekcijai, tokiems kaip vyresnio amžiaus žmonės, žmonės su lėtinėmis ligomis ar silpna imunine sistema, gali būti skiriami antivirusiniai vaistai gripo prevencijai.


Prieš prasidedant gripo sezonui, visuomenė turėtų būti informuota apie gripo simptomus, prevenciją ir gydymo metodus. Tai padės užtikrinti, kad žmonės bus geriau pasirengę apsisaugoti nuo gripo ir sumažinti jo plitimą. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, mažiems vaikams ir asmenims su lėtinėmis ligomis, kurie yra labiau linkę į gripo komplikacijas.

Galime daryti išvadą, kad gripas yra rimta visuomenės sveikatos problema, reikalaujanti nuoseklios prevencijos ir veiksmingo gydymo. Todėl visuomenės sveikatos specialistai ir gydytojai turi tęsti švietimo kampanijas ir skatinti žmones laiku skiepytis nuo gripo, kad būtų galima sumažinti gripo plitimą.

Informaciniai šaltiniai:

  1. Taubenberger JK, Morens DM. The pathology of influenza virus infections. Annu Rev Pathol. 2008;3:499-522. doi:10.1146/annurev.pathmechdis.3.121806.154316

  2. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Flu Symptoms & Complications. https://www.cdc.gov/flu/symptoms/symptoms.htm Accessed on: September 2021.

  3. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Diagnosing Flu. https://www.cdc.gov/flu/symptoms/testing.htm Accessed on: September 2021.

  4. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). What You Should Know About Flu Antiviral Drugs. https://www.cdc.gov/flu/treatment/whatyoushould.htm Accessed on: September 2021.

  5. World Health Organization (WHO). Influenza (Seasonal). https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/influenza-(seasonal) Accessed on: September 2021.


# gripas