Refliuksas yra virškinimo sistemos sutrikimas, kurio metu skrandžio rūgštis grįžta atgal į stemplę. Šis procesas gali sukelti nemalonius simptomus ir, jei jis vyksta reguliariai, gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Skrandis, kuris yra virškinimo sistemos dalis, gamina rūgštį, reikalingą maisto virškinimui. Ezofaginis sfinkteris, raumuo tarp skrandžio ir stemplės, veikia kaip vožtuvas, leidžiantis maistui pereiti iš stemplės į skrandį ir tuo pačiu užkertantis kelią skrandžio rūgščiai patekti atgal į stemplę.

Kai šis raumuo tampa silpnas arba nesugeba tinkamai užsidaryti, skrandžio rūgštis gali grįžti atgal į stemplę, sukeliant deginimo pojūtį krūtinėje, dažniausiai vadinamą rėmeniu.

Refliuksas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau pasitaiko suaugusiesiems. Vaikai, ypač kūdikiai, taip pat gali patirti refliuksą, nes jų ezofaginis sfinkteris gali būti nesubrendęs. Paprastai tai yra laikina problema, kuri išnyksta, kai vaikas auga.

Refliukso simptomai gali būti labai įvairūs. Daugelis žmonių patiria deginimo pojūtį krūtinėje (rėmuo), rūgščių skonį burnoje arba jaučia, kad maistas grįžta atgal į burną. Kiti gali patirti sunkumus ryjant, chronišką kosulį, balso pokyčius, burnos džiūvimą, ausų skausmą arba nemalonų kvapą iš burnos. Refliuksas gali net sukelti naktinį astmos priepuolį, jei rūgštis pasiekia kvėpavimo takus.

Daugeliui žmonių refliukso simptomus galima valdyti su gyvenimo būdo pokyčiais ir vaistais. Mitybos pakeitimai, rūkymo nutraukimas, alkoholio vartojimo mažinimas, svorio metimas ir pakankamas poilsis gali sumažinti simptomus. Vaistai, toki kaip antacidai, H2 blokatoriai ir protonų siurblio inhibitoriai, gali sumažinti skrandžio rūgštingumą ir padėti kontroliuoti simptomus.

Tačiau ilgalaikis ar nepakankamai gydomas refliuksas gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų, tokių kaip Bareto stemplė, kurioje stemplės ląstelės pasikeičia ir tampa panašios į skrandžio ląsteles, didindamos stemplės vėžio riziką.


Kokios yra refliukso savybės?

Refliuksas yra virškinimo sistemos sutrikimas, pasižymintis tam tikromis savybėmis, kurios prisideda prie jo identifikavimo ir diagnozavimo.

  • Įprasti simptomai: Refliuksas tipiškai pasižymi rėmeniu, arba deginančiu pojūčiu krūtinėje, kuris gali plisti į kaklą ir burną, ir rūgščiu skoniu burnoje, kuris dažnai yra labiausiai pastebimas po valgio arba gulint. Kiti simptomai gali apimti rijimo sunkumus, kosulį, balso užkimimą, pykinimą, rėmenį ir astmą, ypač naktį.

  • Dažnumas ir intensyvumas: Refliukso simptomai gali pasireikšti retai arba dažnai, ir jų intensyvumas gali skirtis nuo lengvo iki stipraus. Žmonės, patiriantys dažnus arba intensyvius simptomus, turėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali rodyti sunkų refliuksą.

  • Naktiniai simptomai: Refliuksas dažnai pasireiškia naktį ir gali sutrikdyti miegą. Ši savybė yra svarbi, nes refliukso sukeliamas miego trūkumas gali turėti įtakos bendrai sveikatos būklei ir gyvenimo kokybei.

  • Poveikis gyvenimo kokybei: Refliuksas gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, ypač jei simptomai yra nuolatiniai arba intensyvūs. Šie simptomai gali apsunkinti valgymą, kalbėjimą, miegą ir kitas kasdienes veiklas.

  • Komplikacijos: Ilgalaikis ar nepakankamai gydomas refliuksas gali sukelti komplikacijų, tokių kaip ezofagitą, stemplės striktūrą ir Bareto stemplę. Ezofagitas yra būklė, kurioje stemplės viduje atsiranda uždegimas ir opos dėl nuolatinio rūgšties poveikio. Stemplės striktūra yra siaurėjimas ar susiaurėjimas stemplėje, kuris gali sukelti rijimo sunkumus. Bareto stemplė yra rimta būklė, kurioje stemplės viduje esančių ląstelių struktūra pasikeičia ir tampa panaši į skrandžio ląsteles, kas padidina stemplės vėžio riziką.

Priežastys

Refliuksas atsiranda dėl tam tikrų anatominių ir gyvenimo būdo veiksnių derinio, kurie sutrikdo normalią virškinimo sistemą.

Viena iš pagrindinių refliukso priežasčių yra ezofaginio sfinktero, raumenų grupės, esančios tarp skrandžio ir stemplės, disfunkcija. Ši raumenų grupė normaliai veikia kaip vožtuvas, užkertantis kelią skrandžio rūgščiai grįžti atgal į stemplę. Kai šis sfinkteras nesugeba tinkamai susitraukti, skrandžio rūgštis gali patekti atgal į stemplę, sukeliant refliuksą.

Hiatinė hernija yra būklė, kurioje skrandžio dalis perstumia per diafragmą ir į stemplę. Tai gali sutrikdyti ezofaginio sfinktero veikimą ir sukelti refliuksą.

Gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip antsvoris arba nutukimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, mitybos įpročiai (pvz., aštraus, rūgštaus arba riebaus maisto vartojimas) ir naktinio valgymo įpročiai, gali padidinti refliukso riziką. Šie veiksniai gali padidinti skrandžio rūgštingumą arba sukelti ezofaginio sfinktero tonuso pokyčius.

Nėštumas taip pat yra žinoma refliukso priežastis. Hormonų pokyčiai, taip pat padidėjęs spaudimas skrandžiui, kai vaisius auga, gali sukelti refliuksą.

Kai kurie vaistai, tokie kaip nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NUPV), tam tikri antidepresantai, kalcio kanalų blokatoriai ir tam tikri astmos vaistai, gali sušvelninti ezofaginio sfinktero tonusą ir sukelti refliuksą.

Priežasčių, dėl kurių gali atsirasti refliuksas, yra daug ir jie gali skirtis tarp skirtingų asmenų. Svarbu suprasti, kad nors kai kurie veiksniai gali būti kontroliuojami (pvz., mityba, rūkymas), kiti (pvz., genetika arba nėštumas) negali.


Refliukso simptomai

Refliuksas yra virškinimo sutrikimas, pasižymintis keletu simptomų, kurie gali skirtis tarp pacientų ir gali įtakoti skirtingus gyvenimo aspektus.

  1. Vienas dažniausiai pasitaikantis refliukso simptomas yra rėmuo, arba deginantys pojūčiai krūtinės srityje, kurie gali plisti į gerklę ir burną. Rėmuo paprastai pasireiškia po valgymo ir gali būti blogiau, kai žmogus guli ar lenkiasi.

  2. Kitaip vadinamas rėmeniu, šis simptomas atsiranda, kai skrandžio turinys grįžta atgal į stemplę ir burną, sukeliant nemalonų ar net rūgštingą skonį.

  3. Kai kurie pacientai gali patirti rijimo sunkumų arba skausmą, vadinamą disfagija. Tai gali atsirasti dėl ilgalaikės stemplės pažeidimo dėl nuolatinių rūgšties refliukso epizodų.

  4. Skrandžio rūgšties patekimas į stemplę ir gerklę gali sukelti balso pokyčius, tokius kaip balso užkimimas, ir gerklės skausmą.

  5. Refliuksas gali sukelti sausą, nuolatinį kosulį arba kvėpavimo problemas, tokius kaip astma ar dusulys. Šie simptomai yra labiau tikėtini naktį arba gulint.

  6. Ilgalaikis refliuksas gali sukelti burnos problemas, tokius kaip dantų emalio erozija, burnos sausumas arba blogas burnos kvapas, dėl skrandžio rūgšties patekimo į burną.

Visi šie simptomai gali turėti rimtą poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, o negydomas refliuksas gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip ezofagitas ar Bareto stemplė. Jei patiriate bet kokius refliukso simptomus, turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju.

Kaip yra gydomas refliuksas?

Refliukso gydymas apima platų įvairių strategijų spektrą, nuo gyvenimo būdo pokyčių ir farmakologinio gydymo iki chirurginės intervencijos. Tačiau gydymo tikslas yra mažinti simptomus, užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Pirmasis refliukso gydymo punktas apima gyvenimo būdo pokyčius. Pacientams gali būti patariama sumažinti aštrų, rūgštų, riebų maistą, alkoholį ir kofeiną, nes šie veiksniai gali sukelti ezofaginio sfinktero atsipalaidavimą. Taip pat pacientams gali būti patariama valgyti mažesnes, dažnesnes porcijas, vengti valgyti prieš miegą ir laikyti galvą pakeltą miegant. Taip pat svorio numetimas ir rūkymo nutraukimas gali padėti sumažinti simptomus.

Medikamentinis refliukso gydymas gali apimti antacidus, H2 blokatorius ir protonų siurblio inhibitorius (PPI). Antacidai, tokie kaip magnio hidroksidas arba aliuminio hidroksidas, neutralizuoja skrandžio rūgštį ir gali būti naudojami esant lengviems simptomams. H2 blokatoriai, tokie kaip ranitidinas, ir PPI, tokie kaip omeprazolas, sumažina skrandžio rūgšties gamybą ir dažniausiai yra efektyvesni esant sunkesniems simptomams.

Kai gydymas nesugeba sukontroliuoti simptomų, gali būti svarstoma chirurginė intervencija. Laparoskopinė Nissen fundoplikacija yra operacija, kurios metu skrandžio viršūnė apvyniojama aplink stemplės apačią, kad sustiprintų ezofaginio sfinktero funkciją. Taip pat gali būti naudojami nauji endoskopiniai gydymo metodai, tokie kaip transoralinė endoskopinė ezofaginio sfinktero įdėjimo operacija.

Visi šie gydymo būdai turėtų būti individualiai pritaikyti pacientui, atsižvelgiant į jo simptomų sunkumą, bendrą sveikatą ir gyvenimo kokybę. Svarbu pabrėžti, kad pacientai, kuriems yra skiriami PPI ilgesniam laikui, turėtų būti reguliariai tikrinami dėl galimų šalutinių poveikių.


Refliuksas yra dažna ir dažnai pasitaikanti virškinamojo trakto liga, pasižyminti keletu simptomų. Refliuksas atsiranda dėl stemplės ir skrandžio jungties - ezofaginio sfinktero - nesugebėjimo tinkamai veikti, leidžiant skrandžio rūgščiai grįžti atgal į stemplę.

Šios ligos priežastys yra įvairios ir apima tiek anatomines, tiek gyvenimo būdo veiksnius. Be to, tam tikros sveikatos būklės, tokios kaip nutukimas, rūkymas ir kiti, gali padidinti refliukso riziką. Šios ligos simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių ir turi įtakos žmonių gyvenimo kokybei.

Refliukso gydymas apima gyvenimo būdo pokyčius, medikamentus ir, retais atvejais, chirurginę intervenciją. Visi šie metodai turi būti individualiai pritaikyti kiekvienam pacientui, atsižvelgiant į jo simptomų sunkumą, bendrą sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Informaciniai šaltiniai:

  1. Mayo Clinic. (2021). GERD. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/gerd/symptoms-causes/syc-20361940

  2. El-Serag, H. B., Sweet, S., Winchester, C. C., & Dent, J. (2014). Update on the epidemiology of gastro-oesophageal reflux disease: a systematic review. Gut, 63(6), 871–880. https://doi.org/10.1136/gutjnl-2012-304269

  3. Kahrilas, P. J. (2018). GERD pathogenesis, pathophysiology, and clinical manifestations. Cleveland Clinic Journal of Medicine, 85(11), 867–878. https://doi.org/10.3949/ccjm.85a.18013

  4. Mayo Clinic. (2021). GERD. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/gerd/symptoms-causes/syc-20361940

  5. Ness-Jensen, E., Hveem, K., El-Serag, H., & Lagergren, J. (2016). Lifestyle Intervention in Gastroesophageal Reflux Disease. Clinical Gastroenterology and Hepatology, 14(2), 175–182.e3. https://doi.org/10.1016/j.cgh.2015.04.176

  6. Katz, P. O., Gerson, L. B., & Vela, M. F. (2013). Guidelines for the Diagnosis and Management of Gastroesophageal Reflux Disease. American Journal of Gastroenterology, 108(3), 308–328. https://doi.org/10.1038/ajg.2012.444

  7. Mayo Clinic. (2021). GERD. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/gerd/diagnosis-treatment/drc-20361959

  8. Spechler, S. J., & Souza, R. F. (2014). Barrett's Esophagus. New England Journal of Medicine, 371(9), 836–845. https://doi.org/10.1056/NEJMra1314704


# refliuksas