Gerklės angina, dar vadinama tonzilitu, yra uždegiminė būklė, veikianti ryklės tonziles. Ji gali būti sukelta tiek bakterijų, tiek virusų, ir šių patogenų poveikis organizmui skiriasi priklausomai nuo jų biologinės prigimties.

Bakterijų sukelta gerklės angina

Dažniausia bakterinės gerklės anginos priežastis yra Streptococcus pyogenes, žinomas kaip grupės A beta-hemolizinė streptokokas. Šios bakterijos sukelia apie 15-30% visų gerklės anginos atvejų suaugusiems ir dar didesnę dalį vaikų. Bakterijos dauginasi gerklėje ir tonzilėse, išskirdamos toksinus ir fermentus, kurie pažeidžia audinius ir sukelia uždegiminę reakciją. Tai sukelia simptomus, tokius kaip stiprus gerklės skausmas, sunkumai ryjant, karščiavimas, padidėję ir skausmingi limfmazgiai kakle bei ryklės paraudimas ir tonzilių paburkimas, kartais su baltomis dėmėmis ar pūslelėmis ant tonzilių.

Bakterinės infekcijos diagnozavimui dažnai naudojami greitieji streptokokų testai arba papildomi tyrimai. Gydymas paprastai apima antibiotikus, kurie padeda greitai sumažinti simptomus, užkirsti kelią komplikacijų atsiradimui ir mažinti užkrato plitimo riziką.

Virusų sukelta gerklės angina

Dauguma gerklės anginos atvejų (apie 70-85% suaugusiųjų atvejų ir dar didesnė dalis vaikų atvejų) yra sukeliami virusų. Dažniausi virusai, sukeliantys gerklės anginą, yra rinovirusai (sukeliantys peršalimą), gripo ir paragripo virusai, adenovirusai, ir Epstein-Barr virusas (sukeliantis infekcinę mononukleozę). Virusai užkrečia gerklės ir tonzilių epitelio ląsteles, sukeldami uždegimą ir audinių pažeidimus. Virusinės gerklės anginos simptomai yra panašūs į bakterinės, įskaitant gerklės skausmą ir paraudimą, tačiau dažniau lydimi bendrų peršalimo požymių, pavyzdžiui, nosies užgulimo, čiaudulio, kosulio ir ne visada yra aukštas karščiavimas.

Virusinės gerklės anginos atveju antibiotikai yra neveiksmingi, nes jie neveikia virusų. Gydymas dažniausiai yra simptominis, siekiant palengvinti paciento būklę ir apima skausmo malšinimą, pakankamą skysčių vartojimą ir poilsį. Kartais gali būti skiriami antipiretikai (vaistai nuo karščiavimo) arba nesteroidiniai uždegimą malšinantys vaistai.


Kodėl kai kurie žmonės dažniau serga gerklės angina?

Gerklės angina yra sudėtinga liga, kuri priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant imuninės sistemos būklę, amžių, gyvenimo būdą, aplinkos veiksnius ir genetinį polinkį. Kai kurie žmonės yra labiau linkę susirgti gerklės angina dėl šių priežasčių:

Imuninės sistemos būklė

Imuninės sistemos stiprumas ir efektyvumas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys asmens pažeidžiamumą užkrečiamosioms ligoms, įskaitant gerklės anginą. Asmenys su silpna imunine sistema, dėl tokių būklių kaip ŽIV/AIDS, vartojantys imunosupresantus po organų transplantacijos, ar turintys kitų imuninės sistemos sutrikimų, yra labiau pažeidžiami.

Amžius

Vaikai ir paaugliai yra ypač linkę į gerklės anginą, ypač streptokokinę anginą, nes jų kontaktas su mikrobais mokykloje ar kitose socialinėse aplinkose yra didesnis, o jų imuninė sistema dar nėra visiškai susidūrusi su daugeliu patogenų. Tačiau suaugusieji, kurie dirba ar gyvena glaudžiose bendruomenėse, taip pat gali būti didesnėje rizikoje.

Gyvenimo būdas ir aplinkos veiksniai

Rūkymas ir alkoholio vartojimas gali padidinti gerklės anginos riziką, nes šie veiksniai dirgina gerklės gleivinę ir gali silpninti vietinę imuninę gynybą. Oro tarša ir ilgalaikis buvimas sausose patalpose taip pat gali daryti įtaką. Be to, žmonės, kurie yra dažnai veikiami šaltų orų sąlygų arba kurie nesilaiko higienos normų, yra labiau pažeidžiami infekcijoms.

Genetinis polinkis

Nors tiesioginės genetinės sąsajos su konkrečia gerklės anginos forma nėra aiškios, tyrimai rodo, kad kai kurie asmenys gali turėti didesnį genetinį polinkį į tam tikrus uždegiminius atsakus ar imuninės sistemos ypatybes, kurios padidina jų riziką susirgti. Pavyzdžiui, tam tikrų imunoglobulinų ar citokinų genų variantai gali turėti įtaką į asmens atsaką į infekcijas.

Socialinės ir ekonominės sąlygos

Žmonės, gyvenantys ar dirbantys glaudžiose, mažai ventiliuojamose patalpose, ir tie, kurie neturi galimybės laikytis tinkamos asmeninės higienos, yra labiau linkę į įvairias infekcijas, įskaitant gerklės anginą. Tai apima mokyklas, vaikų darželius, kalėjimus ir kitas įstaigas, kur yra didelis žmonių tankumas.

Psichologinis stresas

Stresas taip pat gali turėti įtakos imuninės sistemos veikimui, silpnindamas organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis. Asmenys, patiriantys nuolatinį psichologinį stresą, gali būti labiau pažeidžiami įvairioms sveikatos problemoms, įskaitant infekcines ligas kaip gerklės angina.

Todėl, nors visi žmonės gali susirgti gerklės angina, šie veiksniai gali padidinti tam tikrų asmenų riziką. Supratimas apie šiuos veiksnius gali padėti žmonėms imtis prevencinių priemonių, pavyzdžiui, stiprinti imuninę sistemą, vengti kenksmingų įpročių, laikytis asmeninės higienos ir išvengti rizikos sąlygų, kad sumažintų gerklės anginos tikimybę.


Informaciniai šaltiniai

  1. Centers for Disease Control and Prevention (CDC)
  2. World Health Organization (WHO)
  3. National Health Service (NHS)
  4. Mayo Clinic

# angina