Katarakta. Kas gali sumažinti jos riziką?

Katarakta – tai akies lęšiuko drumstumas, kuris dažniausiai vystosi palaipsniui ir gali paveikti vieną ar abi akis, darydamas didelę įtaką žmogaus regėjimui. Ši būklė yra viena iš pagrindinių regos praradimo priežasčių visame pasaulyje, ypač vyresniame amžiuje. Kataraktos formavimasis yra susijęs su įvairiais veiksniais, įskaitant amžių, genetiką, ultravioletinių spindulių poveikį, tam tikras ligas (pavyzdžiui, diabetą), rūkymą, alkoholio vartojimą ir netgi tam tikrų medikamentų, pavyzdžiui, kortikosteroidų, ilgalaikį vartojimą.

Lęšiukas yra skaidri struktūra, esanti akies viduje, kurios pagrindinė funkcija – sutelkti įeinantį šviesos srautą ant tinklainės, kad būtų sukuriamas aiškus vaizdas. Katarakta sudrumsčia šią struktūrą, dėl ko šviesa nebegali taip efektyviai prasiskverbti pro lęšiuką, o tai lemia regėjimo pablogėjimą. Pradiniuose etapuose katarakta gali sukelti nedidelius regėjimo pokyčius, tokius kaip spalvų blukimas, dvigubas matymas viena akimi, suprastėjęs matymas tamsoje, regėjimo aštrumo sumažėjimas ir padidėjusio šviesos šviesumo jautrumas, ypač vairuojant naktį.

Kataraktos progresavimas yra individualus, ir jos vystymasis gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių dešimtmečių. Svarbu pabrėžti, kad ankstyva diagnozė ir tinkama priežiūra gali padėti sumažinti regėjimo pablogėjimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Šiuolaikinė kataraktos chirurgija – efektyviausias gydymo būdas, kurio metu pažeistas lęšiukas pašalinamas ir, dažniausiai, pakeičiamas dirbtiniu implantu, vadinamu intraokuliniu lęšiuku (IOL), kuris atkuria aiškų regėjimą.

Simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį

Katarakta yra akies lęšiuko drumstumas, kuris gali turėti įvairių simptomų, į kuriuos žmonės turėtų atkreipti dėmesį, nes tai gali būti pirmieji ligos požymiai. Nors katarakta dažniausiai vystosi palaipsniui, ji gali turėti įvairių formų ir simptomų intensyvumo laipsnių. Svarbu suprasti šiuos simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti rimtesnių regėjimo problemų. Štai keli pagrindiniai kataraktos simptomai:

Sumažėjęs regėjimo aštrumas: Tai gali būti pirmasis simptomas. Regėjimo aštrumo sumažėjimas gali reikšti, kad objektai atrodo neaiškūs arba migloti, nors anksčiau buvo matomi aiškiai.
Spalvų distorsija: Katarakta gali sukelti spalvų vaizdo pokyčius, pvz., gali pasirodyti, kad spalvos yra blankesnės ar ne tokios ryškios kaip įprastai.
Dvigubas matymas: Dažnas simptomas, kuris gali būti pastebimas, ypač kai žmogus žiūri į vieną objektą. Tai gali būti susiję su lęšiuko deformacija ar jos nevienodu drumstumu.
Padidėjęs jautrumas šviesai: Katarakta gali sukelti padidėjusį jautrumą šviesai, kuris gali pasireikšti stiprėjančiu diskomfortu arba noru vengti ryškios šviesos.
Matymo sutrikimai tamsoje: Daugelis žmonių pastebi, kad su katarakta tampa sunkiau matyti tamsoje arba naktį. Tai gali pasireikšti kaip blyškesni objektai ar sunkumai atpažinti judančius daiktus.
Regos aštrumo skirtumas tarp dviejų akių: Jei katarakta vystosi tik vienoje akyje, gali pasireikšti skirtumas tarp dviejų akių regos aštrumo ar aiškumo.

Svarbu pabrėžti, kad šie simptomai gali skirtis priklausomai nuo kataraktos tipo ir jos vystymosi stadijos. Taip pat svarbu prisiminti, kad simptomai gali palaipsniui blogėti ir, kad netgi nedidelis regėjimo pokytis gali būti kataraktos požymis. Todėl, jei pastebėjote bet kokius regėjimo pokyčius, svarbu kreiptis į oftalmologą, kuris galės atlikti išsamų tyrimą ir nustatyti tinkamą diagnozę bei gydymo planą. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra esminiai norint išvengti rimtesnių regėjimo praradimo pasekmių, kurias gali sukelti katarakta.

Kokios yra kataraktos priežastys ir rizikos veiksniai?

Katarakta yra kompleksinė būklė, kuriai būdingas lęšiuko drumstumas. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių, pradedant natūraliu senėjimu ir baigiant tam tikrų ligų ar aplinkos veiksnių poveikiu.

Vienas iš pagrindinių kataraktos vystymosi veiksnių yra amžius. Kaip minėta anksčiau, senėjimas yra svarbiausias veiksnys, nes su amžiumi lęšiuko baltymai gali pradėti susidėvėti ir susiskaidyti, todėl atsiranda drumstumas. Šios senėjimo kataraktos formos vadinamos senatvinėmis arba amžiaus kataraktomis.

Be amžiaus, genetika taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Jei šeimoje buvo žmonių, turinčių kataraktą, padidėja tikimybė, kad ir kiti šeimos nariai gali susirgti šia liga. Tai rodo, kad genetika gali būti veiksnys, turintis įtaką lęšiuko baltymų struktūrai ir jos jautrumą senėjimo procesui.

UV spinduliai gali padidinti kataraktos riziką. Ilgalaikis saulės spindulių poveikis akių audiniams gali sukelti audinių pažeidimus ir lęšiuko drumstumą. Dėl to labai svarbu dėvėti tinkamus apsauginius akinius esant dideliam saulės šviesos poveikiui.

Taip pat svarbu paminėti lėtines ligas, tokias kaip diabetas arba aukštas kraujospūdis, įtaką kataraktos vystymuisi. Abi šios ligos gali paveikti kraujotaką akyje ir sukelti audinių pokyčius, kurie gali padidinti kataraktos riziką.

Rūkymas ir didelis alkoholio vartojimas taip pat yra susiję su didesne kataraktos rizika. Rūkymas yra žinomas faktorius, prisidedantis prie lęšiuko pokyčių ir drumstumo, todėl ne tik padidina kataraktos riziką, bet taip pat gali pagreitinti jos vystymąsi.

Akies traumos taip pat gali būti kataraktos vystymosi veiksnys. Net jei traumos atrodo nežymios, jos gali sukelti akies audinių pažeidimus ir prisidėti prie lęšiuko drumstumo atsiradimo.

Kataraktos riziką gali padidinti ir tam tikrų vaistų, ypač ilgalaikio kortikosteroidų vartojimo, poveikis. Šie vaistai gali keisti audinių cheminę struktūrą ir prisidėti prie lęšiuko pokyčių.

Galų gale, daugelis žmonių, sergančių katarakta, turi keletą rizikos veiksnių, kurie veikia jų akių būklę. Svarbu žinoti šiuos veiksnius ir būti sąmoningiems, siekiant prevencijos ir tinkamo gydymo. Tai apima reguliarius oftalmologo patikrinimus, sveiką gyvenimo būdą ir tinkamą saulės spindulių apsaugą.

Kaip galima sumažinti kataraktos riziką?

Nepaisant to, kad senėjimas ir genetika yra nekontroliuojami veiksniai, prisidedantys prie kataraktos vystymosi, yra tam tikri patarimai ir gyvenimo būdo pokyčiai, kurie gali padėti sumažinti šios ligos riziką. Šie patarimai apima:

Dėvėti apsauginius akinius

Saugumas nuo UV spindulių yra labai svarbus norint sumažinti kataraktos riziką. Tinkamai pasirinkti apsauginiai akiniai gali padėti apsaugoti akis nuo pernelyg didelio saulės poveikio. Svarbu rinktis akinius, kurie filtruoja bent 99% UVB ir UVA spindulių.

Sveika mityba

Mityba gali turėti didelės įtakos akies sveikatai. Mityba, turtinga antioksidantais, tokiais kaip vitaminas C ir E bei likopenas ir liuteinas, gali padėti sumažinti kataraktos riziką. Šie maisto produktai gali būti raudonos ar oranžinės spalvos vaisiai ir daržovės, taip pat lapinės daržovės, tokios kaip špinatai ir brokoliai.

Vartoti omega-3 riebalų rūgštis

Moksliniai tyrimai rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys gali turėti teigiamą poveikį akies sveikatai. Šios riebalų rūgštys gali būti randamos žuvyje, tokioje kaip lašiša, tunas ir menkė, taip pat linų sėmenyse ir riešutuose.

Vadovautis sveiku gyvenimo būdu

Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant reguliarius pratimus, svorio kontrolę ir vengimą rūkymo, taip pat gali padėti sumažinti kataraktos riziką. Fizinis aktyvumas ir sveika mityba gali pagerinti bendrą sveikatą ir kraujotaką, įskaitant akies audinius.

Reguliariai tikrintis pas oftalmologą

Reguliari oftalmologo apžiūra yra esminė kataraktos prevencijos dalis. Profesionalus oftalmologas gali atlikti išsamų akies tyrimą ir nustatyti ankstyvus kataraktos požymius, taip padedant laiku imtis prevencinių ar gydymo priemonių.

Vengti pernelyg didelio alkoholio vartojimo

Per didelis alkoholio vartojimas gali būti susijęs su didesne kataraktos rizika, todėl svarbu vengti pernelyg didelio alkoholio vartojimo.

Apsaugoti akis nuo traumų

Akies traumos gali padidinti kataraktos riziką, todėl svarbu dėvėti apsauginius akinius esant rizikingoms situacijoms, pavyzdžiui, sportuojant ar dirbant su pavojingais įrankiais.

Valdyti lėtines ligas

Jei turite lėtinių ligų, tokių kaip diabetas arba aukštas kraujospūdis, svarbu reguliariai stebėti jų kontrolę ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Tai padės sumažinti šių ligų komplikacijų riziką, įskaitant kataraktą.

Supratimas ir laikymasis šių patarimų gali padėti sumažinti kataraktos riziką ir išlaikyti akių sveikatą ilgą laiką. Svarbu pabrėžti, kad nors katarakta dažniausiai vystosi su amžiumi, prevencija ir sveiko gyvenimo būdo pasirinkimas gali būti svarbūs kataraktos išsivystymui ir progresavimui.