Bipolinis sutrikimas, taip pat žinomas kaip maniakinė-depresinė liga, yra psichikos sveikatos sutrikimas, kurio metu asmuo patiria ekstremalius ir cikliškus nuotaikos pokyčius. Šie pokyčiai gali apimti aukščiausias aukštumas (manijos fazės), kurių metu asmuo jaučiasi itin energingas, optimistinis ir aktyvus, ir giliausias žemumas (depresijos fazės), kai asmuo patiria liūdesį, beviltiškumo jausmą ar netgi savižudybės mintis.
Šie pokyčiai yra daug radikalesni nei įprasti kasdienio gyvenimo nuotaikos svyravimai ir gali trukti savaites ar net mėnesius. Jie taip pat gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei, darbingumui ir santykiams. Be to, sergantieji bipoliniu sutrikimu dažnai patiria tarpinius laikotarpius normalios nuotaikos tarp manijos ir depresijos fazės.
Sutrikimo priežastys
Bipolinis sutrikimas turi daugiaveiksnes ir iki šiol ne visiškai suprantamas priežastis. Tačiau mokslininkai nustatė keletą veiksnių, kurie gali padidinti bipolinio sutrikimo atsiradimo riziką.
Genetika: Bipolinis sutrikimas dažnai pasitaiko šeimose. Tyrimai rodo, kad tam tikri genai gali padidinti bipolinio sutrikimo riziką. Tai nereiškia, kad jei šeimos narys turi bipolinį sutrikimą, jūs būtinai turėsite šį sutrikimą taip pat, tačiau jūsų rizika yra didesnė.
Struktūriniai smegenų pokyčiai: Neurovaizdavimo tyrimai rodo, kad smegenys žmonių, kuriems yra nustatytas bipolinis sutrikimas, gali skirtis nuo tų, kurie tokiu sutrikimu neserga. Tai gali reikšti, kad smegenų struktūra ir funkcija gali prisidėti prie bipolinio sutrikimo atsiradimo.
Aplinkos veiksniai: Nors genetika vaidina svarbų vaidmenį bipolinio sutrikimo atsiradimo rizikoje, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti reikšmės. Stresas, traumos ar rimti sukrėtimai, pavyzdžiui, artimo žmogaus netektis, gali sukelti pirmąjį bipolinio sutrikimo epizodą.
Hormonų ir neurotransmiterų disbalansas: Taip pat manoma, kad neurotransmiterų - cheminių medžiagų, kurios padeda perduoti signalus tarp smegenų ląstelių - disbalansas gali prisidėti prie bipolinio sutrikimo. Be to, hormonų disbalansas taip pat gali turėti įtakos šios būklės vystymuisi.
Nors šie veiksniai gali padidinti bipolinio sutrikimo riziką, svarbu paminėti, kad daugeliui žmonių su šiais veiksniais nepasireiškia bipolinis sutrikimas. Bipolinis sutrikimas ir jo atsiradimas yra sudėtingas procesas, apimantis tiek genetinius, tiek aplinkos veiksnius.
Kokie yra ligos simptomai?
Bipolinis sutrikimas turi labai skirtingus simptomus, kurie priklauso nuo to, ar asmuo patiria manijos ar depresijos fazę.
Manijos fazės simptomai gali apimti:
Padidėjusį energijos lygį, aktyvumą
Mažesnį poreikį miegoti
Labai gerą nuotaiką arba ypač nuotaikingą, bet labai greitai kintančią nuotaiką
Padidėjusį pasitikėjimą savimi
Kalbėjimąsi daugiau nei įprasta arba greitą, nesuprantamą kalbą
Lengvabūdišką požiūrį į rizikingus dalykus, kurie paprastai nėra būdingi asmeniui, pavyzdžiui, nepagrįstas pinigų išlaidavimas
Susikaupimo ir dėmesio sutrikimus
Depresijos fazės simptomai gali apimti:
Liūdesio, tuštumos arba beviltiškumo jausmą
Energijos praradimą
Miego problemos, įskaitant per daug miego ar per mažai
Nemokėjimą džiaugtis dalykais, kurie kadaise teikė malonumą
Baimę ar nerimą
Sunkumus priimant sprendimus, koncentruojantis
Valgymo įpročių pokyčius, pavyzdžiui, per didelis apetitas ar jo praradimas
Savižudybės mintys, bandymai ar planai
Kartais žmonės su bipoliniu sutrikimu gali patirti abiejų fazių simptomus vienu metu - tai vadinama ,,mišriu epizodu”.
Be to, kai kurie žmonės, kuriems yra diagnozuotas bipolinis sutrikimas, gali patirti psichozės simptomus, įskaitant grandiozines iliuzijas (pavyzdžiui, manymas, kad jie yra garsus žmogus arba turi ypatingų galių) arba persekiojimo iliuzijas.
Kiekvienas asmuo gali patirti bipolinio sutrikimo simptomus skirtingai, o simptomų sunkumas gali skirtis nuo lengvų iki sunkių. Simptomai gali kisti laikui bėgant ir tai reikalauja profesionalaus įvertinimo ir gydymo.
Kaip yra nustatomas bipolinis sutrikimas?
Bipolinio sutrikimo diagnozavimas gali būti sudėtingas, o nes jo simptomai dažnai klaidingai yra priskiriami kitoms ligoms, pavyzdžiui, depresijai. Diagnozę paprastai atlieka psichiatras, kuris naudoja įvairius metodus, įskaitant psichologinius testus, fizinę patikrą.
Pagal ,,Amerikos psichiatrijos asociacijos” (APA) ,,Diagnostikos ir statistikos vadovą” (DSM-5), bipolinio sutrikimo diagnozei nustatyti, asmuo turi patirti bent vieną manijos ar hipomanijos epizodą. Manija yra labai pakilusi, hiperaktyvi ir nereali, puiki nuotaika, o hipomanija yra lengvesnė manijos forma. Be to, pacientas gali patirti vieną ar daugiau depresijos epizodų.
Bipolinis sutrikimas yra visuotinis sutrikimas, kuris pasireiškia maždaug 1-3% pasaulio populiacijos. Tai reiškia, kad apie 45-135 milijonai žmonių visame pasaulyje gali turėti šį sutrikimą.
Bipolinis sutrikimas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai pasireiškia vaikystėje arba jaunystėje. Maždaug pusė visų atvejų prasideda iki 25 metų amžiaus.
Bipolinis sutrikimas pasitaiko vyrams ir moterims vienodai, ir tai nepriklauso nuo rasės, etninės grupės ar socialinės klasės. Tačiau moterys gali patirti daugiau depresijos epizodų, o vyrai - daugiau manijos epizodų.
Gydymas
Bipolinio sutrikimo gydymas yra ilgalaikis procesas, kurio tikslas - kontroliuoti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydytojai dažniausiai naudoja kombinaciją farmakologinio ir ne farmakologinio gydymo.
Farmakologinis gydymas apima:
Nuotaikos stabilizatoriai, tokie kaip litis ir valproatas, kurie gali padėti kontroliuoti manijos ir depresijos simptomus.
Antipsichotikai, tokie kaip olanzapinas ir kvetiapinas, gali būti naudojami manijos simptomų kontrolėje.
Antidepresantai, kartu su nuotaikos stabilizatoriais ar antipsichotikais, gali būti naudojami depresijos simptomams gydyti. Tačiau jie turi būti vartojami atsargiai, nes gali sukelti manijos epizodus.
Kartais gali būti naudojami benzodiazepinai, kurie gali padėti su nerimu ir nervingumu.
Ne farmakologinis gydymas apima:
Kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri gali padėti asmeniui suvokti savo mintis ir jausmus, bei mokyti efektyvių būdų tvarkytis su stresu ir problemomis.
Šeimos terapija, kuri gali padėti asmeniui ir jo artimiesiems kovoti su sutrikimu ir pagerinti tarpusavio santykius.
Mokymasis sveikų gyvenimo įgūdžių, tokių kaip reguliarus fizinis krūvis, sveika mityba, pakankamas miegas ir alkoholio bei narkotikų vengimas.
Svarbu paminėti, kad bipolinis sutrikimas yra individualus ir kiekvienam žmogui reikia skirtingo gydymo plano. Be to, gydymas gali trukti ilgai - tai gali būti viso gyvenimo trukmės procesas. Tačiau su tinkamu gydymu dauguma žmonių su bipoliniu sutrikimu gali efektyviai valdyti savo būklę ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Gydymą turi paskirti ir stebėti kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas, ir jis turėtų būti reguliariai peržiūrėtas ir pritaikytas atsižvelgiant į paciento poreikius ir simptomus. Taip pat svarbu, kad žmogus, kuriam yra diagnozuotas bipolinis sutrikimas, ir jo šeima būtų gerai informuoti apie šį sutrikimą, kad galėtų efektyviai susidoroti su jo keliamais iššūkiais.
Bipolinis sutrikimas yra rimta psichikos sveikatos būklė, pasižyminti nuotaikos svyravimais, kurie apima manijos (arba hipomanijos) ir depresijos epizodus. Nors šis sutrikimas gali būti iššūkis tiek asmeniui, kuriam diagnozuotas bipolinis sutrikimas, tiek jo artimiesiems, svarbu suprasti, kad bipolinis sutrikimas gali būti puikiai valdomas.
Nepaisant šios būklės sunkumo, daugelis žmonių su bipoliniu sutrikimu gali gyventi pilnaverčius ir produktyvius gyvenimus. Tačiau reikia tinkamos paramos ir tinkamo gydymo. Todėl labai svarbu, kad žmonės, kurie įtaria, jog gali turėti bipolinį sutrikimą, kreiptųsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl įvertinimo ir gydymo.
Galiausiai, švietimas ir informavimas apie bipolinį sutrikimą yra labai svarbūs. Tai ne tik padeda asmeniui, sergančiam šiuo sutrikimu, bet ir jo šeimai, draugams ir bendruomenei geriau suprasti, kaip jiems padėti ir kaip palaikyti juos šioje kelionėje.
Informacijos šaltiniai:
American Psychiatric Association. (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (5th ed.). Arlington, VA: American Psychiatric Publishing.
Merikangas KR, Jin R, He JP, et al. Prevalence and correlates of bipolar spectrum disorder in the world mental health survey initiative. Arch Gen Psychiatry. 2011.
National Institute of Mental Health. (2017). Bipolar Disorder.
Geddes JR, Miklowitz DJ. Treatment of bipolar disorder. Lancet. 2013.
Hofmann SG, Asnaani A, Vonk IJJ, Sawyer AT, Fang A. The Efficacy of Cognitive Behavioral Therapy: A Review of Meta-analyses. Cognitive therapy and research. 2012.
# bipolinis sutrikimas # depresija # manija
