Gastritas yra terminas, apibūdinantis virškinimo trakto gleivinės uždegimą, dažniausiai lokalizuojamą skrandyje. Gastritas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir pasireikšti skirtingais simptomais. Pagrindiniai gastrito sukėlėjai apima Helicobacter pylori bakteriją, kurios infekcija skrandyje sukelia uždegiminę reakciją, taip pat ilgalaikį tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, nesteroidinių priešuždegiminių vaistų (NPVV) vartojimą, kurie gali dirginti ar netgi pažeisti skrandžio gleivinę. Be to, gastritą gali sukelti alkoholio vartojimas, rūkymas, reguliarus stresas, autoimuninės ligos, kai organizmo imuninė sistema puola skrandžio gleivinę, arba dėl tam tikrų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, rūgščių ar šarmų, poveikio.

Gastrito simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių ir apimti pilvo skausmą ar diskomfortą, ypač viršutinėje pilvo dalyje, rėmenį, pykinimą, vėmimą, pilvo pūtimą ir net kraujavimą iš virškinimo trakto, kuris gali pasireikšti kaip juodos ar deguto spalvos išmatos. Kai kurie žmonės gali patirti ir bendrąjį nuovargį ar apetito praradimą.

Kokios yra gastrito rūšys?

Gastritas klasifikuojamas į kelias rūšis, atsižvelgiant į įvairius etiologinius, histologinius ir klinikinius aspektus. Pagrindinės gastrito rūšys yra ūminis gastritas, lėtinis gastritas, atrofinis gastritas, erozinis gastritas ir specializuoti gastrito tipai, tokie kaip Helicobacter pylori sukeltas gastritas.

Ūminis gastritas

Tai yra staigus skrandžio gleivinės uždegimas, kurį dažniausiai sukelia išoriniai dirgikliai. Pagrindinės priežastys apima tam tikrų vaistų, pvz., nesteroidinių priešuždegiminių vaistų (NPVV) ar aspirino, vartojimą, taip pat stiprių alkoholinių gėrimų vartojimą. Ūminis gastritas gali pasireikšti skrandžio skausmu, pykinimu ir netgi vėmimu. Paprastai ši būklė yra laikina ir gali būti išgydoma pašalinus jos priežastį.

Lėtinis gastritas

Ši forma yra ilgalaikė ir gali būti sukelta įvairių veiksnių, įskaitant ilgalaikę Helicobacter pylori infekciją, autoimuninius sutrikimus, kurie veikia skrandžio gleivinę, arba nuolatinį cheminių medžiagų poveikį, pavyzdžiui, dėl ilgalaikio alkoholizmo. Lėtinis gastritas gali būti simptominis arba besimptomis, tačiau ilgainiui jis gali padidinti virškinimo trakto vėžio riziką.

Atrofinis gastritas

Tai yra lėtinio gastrito forma, kurioje skrandžio gleivinė tampa plonesnė (atrofuojasi), dėl ko sumažėja rūgšties ir pepsinogeno gamyba. Atrofinis gastritas gali būti susijęs su autoimuniniais procesais arba su Helicobacter pylori infekcija. Šis gastrito tipas yra susijęs su padidėjusia žarnyno tipo skrandžio vėžio rizika.

Erozinis gastritas

Tai yra gastrito forma, kurioje skrandžio gleivinėje yra pastebimos erozijos ar opelės. Dažniausiai erozinį gastritą sukelia NPPV, stiprus alkoholis ar kitos medžiagos, kurios dirgina skrandžio gleivinę. Ši gastrito forma gali sukelti skrandžio kraujavimą ir pasireikšti kraujuojančiomis išmatomis ar vėmimu.

Helicobacter pylori sukeltas gastritas

Tai labai paplitusi gastrito forma, kurią sukelia Helicobacter pylori infekcija. Ši bakterija sugeba išgyventi rūgščioje skrandžio aplinkoje ir gali sukelti uždegiminę reakciją. Ilgalaikė infekcija be gydymo gali sukelti lėtinį gastritą, atrofinį gastritą ir netgi skrandžio vėžį.

Gastrito diagnozavimas apima klinikinį paciento vertinimą, endoskopiją su biopsija, taip pat Helicobacter pylori testus. Gydant gastritą reikia atsižvelgiant į jo priežastį: Helicobacter pylori sukeltą gastritą gydant antibiotikais, o kitas formas - reguliuojant rūgštingumą, keičiant gyvenimo būdą ir vengiant dirginančių medžiagų. Svarbu paminėti, kad tinkama dieta ir sveikas gyvenimo būdas gali padėti kontroliuoti ar netgi išvengti kai kurių gastrito formų.


Priežastys

Gastritas gali būti sukeltas įvairių priežasčių, apimančių tiek išorės veiksnius, tiek vidines organizmo būkles. Supratimas apie šias priežastis yra svarbus tiek gastrito prevencijai, tiek efektyviam gydymui.

Helicobacter pylori infekcija yra viena dažniausių gastrito priežasčių visame pasaulyje. Helicobacter pylori yra bakterija, kuri prisitaiko gyventi skrandžio rūgščioje aplinkoje ir sukelia uždegimą, o ilgainiui gali sukelti opas ar netgi skrandžio vėžį. Ji perduodama per užkrėstą maistą ar vandenį, taip pat artimo kontakto metu.

Tam tikri vaistai, ypač nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NPVV), tokie kaip ibuprofenas, aspirinas, gali dirginti skrandžio gleivinę ir sukelti gastritą. Ilgalaikis šių vaistų vartojimas, ypač didelėmis dozėmis ar kartu su alkoholiu, padidina gastrito riziką.

Alkoholis yra stiprus skrandžio gleivinės dirgiklis. Reguliarus ir per didelis alkoholio vartojimas gali sukelti gleivinės uždegimą ir erozijas, taip sukeldamas gastritą.

Kai kuriems žmonėms gastritas atsiranda dėl autoimuninio sutrikimo, kai organizmo imuninė sistema klaidingai puola ir pažeidžia skrandžio gleivinę. Tai dažniausiai pasitaiko žmonėms, sergantiems kitomis autoimuninėmis ligomis.

Tiek fizinis (pvz., sunkios traumos, operacijos, ar sunkios infekcijos), tiek emocinis stresas gali sukelti ar pabloginti gastrito simptomus. Stresas gali skatinti skrandžio rūgšties išsiskyrimą ir sumažinti gleivinės apsaugą.

Nikotinas taip pat gali padidinti skrandžio rūgštingumą ir sumažinti gleivinės gebėjimą atsinaujinti, taip sukeliant arba pabloginant gastritą.

Tam tikri maisto produktai ir mitybos įpročiai, pvz., aštrus maistas, per didelis kofeino vartojimas, gali dirginti skrandžio gleivinę. Be to, nereguliarios maitinimosi valandos ir greitas maisto suvartojimas gali sukelti virškinimo problemų, įskaitant gastritą.

Kai tulžis, paprastai esanti žarnyne, grįžta į skrandį (refliuksas), ji gali dirginti gleivinę ir sukelti gastritą.

Kai kurios kitos sveikatos problemos, pvz., ŽIV/AIDS, parazitinės infekcijos, kai kurios virusinės infekcijos, taip pat gali prisidėti prie gastrito atsiradimo.

Atsižvelgiant į šias priežastis, svarbu pabrėžti, kad gastrito prevencija apima sveikos mitybos principų laikymąsi, alkoholio ir rūkymo vengimą, streso mažinimą bei atsargų vartojimą nesteroidinių priešuždegiminių vaistų. Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją, jei atsiranda simptomų, ypač jei jie yra ilgalaikiai ar sunkūs, kad būtų galima tinkamai nustatyti priežastį ir pradėti veiksmingą gydymą.

Gastrito simptomai

Gastritas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie svyruoja nuo lengvų iki labai sunkių. Simptomų sunkumas ir tipas gali skirtis priklausomai nuo gastrito priežasties, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir kitų veiksnių. Štai pagrindiniai gastrito simptomai:

  • Viršutinės pilvo dalies skausmas ar diskomfortas: Tai dažniausiai pasitaikantis gastrito simptomas. Skrandžio skausmas gali būti deginantis ar spaudžiantis ir paprastai lokalizuojamas viršutinėje pilvo dalyje.
  • Rėmuo ir raugėjimas: Gastrito metu padidėjęs skrandžio rūgšties kiekis gali sukelti rėmenį – nemalonų pojūtį ar deginimą krūtinės ląstoje, kartu su raugėjimu.
  • Pykinimas ir vėmimas: Šie simptomai gali rodyti skrandžio gleivinės dirginimą ar uždegimą. Kai kuriais atvejais vėmimas gali būti su krauju, kuris rodo didesnį gleivinės pažeidimo laipsnį.
  • Apetito praradimas ir svorio kritimas: Dėl skausmo ir diskomforto, susijusio su maisto suvartojimu, gali sumažėti apetitas, o ilgalaikėje perspektyvoje tai gali sukelti svorio kritimą.
  • Pilvo pūtimas ir sunkumo pojūtis: Pilvo pūtimas ir sunkumo pojūtis po valgio yra dar du būdingi gastrito simptomai.
  • Juodos ar deguto spalvos išmatos: Tai gali būti kraujavimo iš virškinimo trakto požymis, kuris yra rimtas simptomas ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
  • Bendras nuovargis: Dėl maisto suvartojimo problemų ir organizmo energijos išteklių naudojimo uždegiminiam procesui, gali atsirasti bendras nuovargis ir silpnumas.
  • Skrandžio gleivinės erozijos ar opos: Nors šis simptomas nėra tiesiogiai jaučiamas, jis gali būti nustatomas endoskopijos metu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais gastritas gali būti besimptomis, ypač lėtinio gastrito atvejais. Tai reiškia, kad būklė gali progresuoti nepastebėta, kartais sukeldama rimtesnių komplikacijų, tokių kaip skrandžio opa ar netgi vėžys.

Diagnozuojant ir gydant gastritą, labai svarbu ne tik atsižvelgti į simptomus, bet ir įvertinti paciento anamnezę, mitybos įpročius ir gyvenimo būdą. Jei patiriate vieną ar daugiau iš minėtų simptomų, ypač jei jie yra ilgalaikiai arba sunkūs, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.


Gastritas yra daugiafaktorinė būklė, kuri gali turėti įvairių pasekmių sveikatai. Ankstyva diagnozė ir individualus gydymas yra labai svarbūs aspektai veiksmingam gastrito valdymui ir komplikacijų, tokių kaip skrandžio opų ar netgi vėžio, prevencijai. Pacientų švietimas apie sveikos mitybos ir gyvenimo būdo svarbą yra gyvybiškai svarbus norint užkirsti kelią gastrito atsiradimui ir progresavimui.

Informaciniai šaltiniai

  1. American Gastroenterological Association
  2. British Society of Gastroenterology
  3. Gastroenterology
  4. The Lancet Gastroenterology & Hepatology

# gastritas