Eritrocitai, dar vadinami raudonaisiais kraujo kūneliais, yra svarbiausios kraujo ląstelės, kurios užima didžiąją dalį visų kraujo ląstelių. Jie yra atsakingi už deguonies transportavimą iš plaučių į visus kūno audinius ir anglies dioksido transportavimą atgal į plaučius. Eritrocitai yra bebranduoliai, turi raudoną spalvą dėl hemoglobino, kuris yra baltymas, gebantis prisijungti prie deguonies molekulių. Jie formuojasi kaulų čiulpuose ir gyvena maždaug 120 dienų, po to yra sunaikinami ir pakeičiami naujais eritrocitais.

Ką reiškia eritrocitai šlapime?

Eritrocitų buvimas šlapime, vadinamas hematurija, nėra įprasta būklė. Tai gali būti ankstyvas signalas apie įvairias sveikatos problemas, kurios gali būti tiek nekenksmingos, tiek rimtos.

1. Infekcijos. Bakterinės infekcijos, pvz., cistitas arba šlapimo takų infekcija, gali sukelti eritrocitų buvimą šlapime.

2. Akmenys. Akmenys šlapimo takuose ar inkstuose gali sužeisti šlapimo takus ir leisti eritrocitams patekti į šlapimą.

3. Trauma. Bet koks sužalojimas šlapimo takams ar inkstams, pvz., dėl nelaimingo atsitikimo, gali sukelti hematuriją.

4. Ligos. Kai kurios inkstų ligos, tokios kaip glomerulonefritas arba inkstų cistos, taip pat gali sukelti eritrocitų buvimą šlapime.

5. Vaistai. Kai kurie vaistai gali sukelti eritrocitų buvimą šlapime kaip šalutinį poveikį.

Hematurija gali būti makroskopinė, kai šlapimas tampa raudonas arba rudo atspalvio, arba mikroskopinė, kai eritrocitų yra nedaug ir jie matomi tik mikroskopu.

Eritrocitų buvimas šlapime gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis, kai kurios iš jų gali būti labai rimtos. Jei pastebite, kad jūsų šlapimas turi neįprastą atspalvį arba jei gydytojas nustato eritrocitų buvimą šlapime, būtina atidžiai stebėti ir ieškoti galimos priežasties.


Eritrocitų buvimo šlapime simptomai

Eritrocitų buvimas šlapime, mediciniškai žinomas kaip hematurija, yra būklė, kuriai būdingas didesnis nei įprasta eritrocitų kiekis šlapime. Hematurija gali būti makroskopinė ar mikroskopinė, priklausomai nuo eritrocitų koncentracijos šlapime.

Makroskopinė hematurija

Makroskopinė hematurija reiškia, kad šlapime yra tiek daug eritrocitų, kad jis pasidaro raudonas arba rudo atspalvio. Tai yra akivaizdus simptomas, kurį lengva pastebėti be specialių tyrimų.

Simptomai

  • Šlapimas gali būti šviesiai raudonas, tamsiai raudonas arba net rudo atspalvio, priklausomai nuo eritrocitų kiekio ir jų buvimo šlapime trukmės.
  • Kartais gali pasirodyti kraujo krešuliai šlapime, kurie gali sukelti diskomfortą ar skausmą šlapinantis.

Mikroskopinė hematurija

Mikroskopinė hematurija reiškia, kad šlapime yra eritrocitų, tačiau jų nėra tiek daug, kad pasikeistų šlapimo spalva. Šią būklę galima nustatyti tik atliekant šlapimo tyrimą mikroskopu.

Simptomai

  • Dažniausiai mikroskopinė hematurija yra besimptomė. Pacientai dažnai net nežino, kad turi šią problemą, kol ji nustatoma eilinio sveikatos patikrinimo metu.
  • Kartais gali būti susiję simptomai, priklausomai nuo hematurijos priežasties, pvz., skausmas šlapinantis, dažnas šlapinimasis ar skausmas pilvo apačioje.

Susiję simptomai

Nepaisant eritrocitų buvimo šlapime, gali būti ir kitų simptomų, kurie gali rodyti konkrečią hematurijos priežastį:

  • Skausmas šlapinantis gali rodyti šlapimo takų infekciją.
  • Skausmas šone ar nugaroje gali rodyti inkstų akmenį ar kitą inkstų problemą.
  • Dažnas šlapinimasis gali būti ženklas apie šlapimo pūslės problemą arba šlapimo takų infekciją.
  • Kraujo krešuliai šlapime gali rodyti rimtesnę hematurijos priežastį, pvz., naviką.

Eritrocitų buvimas šlapime gali būti rimtas simptomas, todėl svarbu atidžiai stebėti bet kokius pokyčius šlapimo spalvoje ar kitus su šlapinimusi susijusius simptomus.


Diagnostika ir gydymas

Kai įtariama, kad šlapime yra eritrocitų, svarbu atlikti išsamią diagnostiką, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.

1. Bendras šlapimo tyrimas. Pirmasis žingsnis yra bendras šlapimo tyrimas, kurio metu laboratorija tikrina šlapimo spalvą, skaidrumą ir jo sudėtį. Šiame tyrime nustatoma eritrocitų, baltymų, nitritų ir kitų medžiagų koncentracija.

2. Mikroskopinis šlapimo tyrimas. Šioje analizėje šlapimas tiriamas po mikroskopu, siekiant nustatyti eritrocitų skaičių ir formą. Tai gali padėti nustatyti, ar šlapime yra tik eritrocitai ar dar ir kitos ląstelės.

3. Šlapimo tyrimas. Jei įtariama infekcija, šlapimas siunčiamas detaliai analizei, kad būtų nustatoma infekciją sukelianti bakterija ir jos jautrumas antibiotikams.

4. Vaizdo diagnostika. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi vaizdo diagnostikos metodai, pvz., ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso vaizdavimas (MRT), siekiant vizualiai patikrinti šlapimo takus ir inkstus.

5. Cistoskopija. Tai procedūra, kurios metu naudojamas plonas vamzdelis su kamera (cistoskopas), įterpiamas per šlaplę į šlapimo pūslę, kad gydytojas galėtų tiesiogiai pamatyti šlapimo pūslės sienelę ir šlapimo takus.

Gydymas

Eritrocitų buvimo šlapime gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties:

1. Infekcijos: Jei eritrocitų buvimą šlapime sukelia šlapimo takų infekcija, gydytojas gali paskirti antibiotikus. Gali būti rekomenduojama vartoti vaistus nuo skausmo ir jaučiamo diskomforto.

2. Akmenys šlapimo takuose: Jei nustatomi akmenys, gali būti reikalingas gydymas vaistais, ultragarsu arba chirurgija, kad juos pašalintumėte.

3. Inkstų ligų gydymas: Kai kurios inkstų ligos, pvz., glomerulonefritas, gali reikalauti specialių vaistų, tokių kaip imunosupresantai, arba kitų gydymo metodų.

4. Trauma arba sužalojimas: Jei eritrocitų buvimą šlapime sukelia trauma, gali būti reikalingas laikotarpis poilsio arba, retais atvejais, chirurginė intervencija.

5. Kitos priežastys: Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi kiti gydymo metodai, priklausomai nuo eritrocitų buvimo šlapime priežasties.

Eritrocitų buvimas šlapime gali būti ženklas apie daugelį įvairių sveikatos problemų, todėl svarbu atidžiai diagnozuoti ir gydyti. Jei pastebite bet kokius su šlapinimusi susijusius simptomus, ypač kraują šlapime, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Informaciniai šaltiniai:

1. “Urinalysis”, Mayo Clinic, 2019.
 2. “Hematuria: Blood in the urine”, National Kidney Foundation, 2018.
 3. “Urinary Tract Infections in Adults”, Urology Care Foundation, 2016.
 4. “Glomerulonephritis”, MedlinePlus, 2020.
 5. “Nephrotic Syndrome in Adults”, National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases, 2019.


# eritrocitai šlapime