Hemorojus yra būklė, susijusi su išsiplėtusiomis venomis anorektalinėje srityje, kurios gali sukelti diskomfortą, skausmą ir kraujavimą. Hemorojus atsiranda dėl kraujagyslių pertvarų silpnėjimo ir venų išsiplėtimo tiesioginėje žarnoje ir aplink išangę. Hemorojus gali būti vidinis arba išorinis, priklausomai nuo jo vietos. Vidinis hemorojus lokalizuojasi žarnyno viduje ir paprastai yra mažiau skausmingas, nes tiesiojoje žarnoje yra mažiau nervų galūnių. Išorinis hemorojus formuojasi tiesioginės žarnos išorėje, po oda, ir gali būti labai skausmingas dėl didelio jautrumo šioje srityje.

Dėl kokių priežasčių atsiranda hemorojus?

Hemorojus yra sudėtinga būklė, atsirandanti dėl įvairių veiksnių, kurie prisideda prie kraujagyslių, ypač venų, išsiplėtimo ir uždegimo tiesioginėje žarnoje ir aplink išangę. Šios būklės priežastys yra daugialypės ir gali apimti anatominius, fiziologinius, gyvensenos ir genetinius veiksnius.

  • Padidėjęs intraabdominalinis spaudimas: Tai yra viena iš pagrindinių hemorojaus priežasčių. Padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip nėštumas, nutukimas, sunkių daiktų kilnojimas ar ilgai trunkantis stovėjimas ar sėdėjimas. Šis spaudimas sukelia venų išsiplėtimą tiesiojoje žarnoje, o tai gali sukelti hemorojaus susidarymą.
  • Vidurių užkietėjimas ir viduriavimas: Tiek vidurių užkietėjimas, tiek ilgalaikis viduriavimas gali sukelti hemorojų. Vidurių užkietėjimas sukelia didesnį spaudimą žarnyne, dėl kurio reikia stipriau spausti tuštinantis, o tai dar labiau didina spaudimą tiesiosios žarnos venose. Tuo tarpu ilgalaikis viduriavimas gali sukelti tiesiosios žarnos srities dirginimą ir uždegimą.
  • Genetinis polinkis: Kai kuriems žmonėms yra genetinis polinkis į hemorojų susidarymą. Tai gali būti susiję su silpnesnėmis kraujagyslių sienelėmis ar kitomis kraujotakos sistemos ypatybėmis.
  • Fizinis neaktyvumas: Sėdimas gyvenimo būdas gali prisidėti prie hemorojaus, nes ilgas sėdėjimas padidina spaudimą tiesiosios žarnos venose.
  • Mitybos veiksniai: Netinkama mityba, ypač mažai skaidulų turinti mityba, gali sukelti vidurių užkietėjimą, o tai savo ruožtu didina hemorojaus riziką. Skaidulos padeda išlaikyti normalią žarnyno funkciją ir sumažina spaudimą tuštinimosi metu.
  • Senėjimas: Senėjant, žmogaus kūno audiniai praranda savo elastingumą ir tvirtumą. Tai taip pat galioja ir venoms. Senstant, venų sienelės tampa silpnesnės, o tai gali lemti hemorojų susidarymą.
  • Nėštumas: Nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir didėja spaudimas apatinėse kūno dalyse, įskaitant tiesiąją žarną. Tai gali sukelti venų išsiplėtimą ir hemorojaus susidarymą. Be to, hormoniniai pokyčiai nėštumo metu taip pat gali prisidėti prie venų išsiplėtimo.
  • Lytinė veikla: Kai kurie lytiniai aktai, ypač analinis seksas, gali sukelti tiesiosios žarnos venų sužalojimus ar uždegimą, dėl ko gali išsivystyti hemorojus.

Suprasti šias priežastis yra svarbu norint tinkamai gydyti ir valdyti hemorojų simptomus. Be to, atkreipiant dėmesį į prevenciją ir gyvensenos pokyčius, galima sumažinti hemorojaus atsiradimo ar pasunkėjimo riziką.

Simptomai

Hemorojus, būklė, susijusi su išsiplėtusiomis venų mazgais tiesioginėje žarnoje ir aplink išangę, gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo jų buvimo vietos (vidiniai ar išoriniai) ir sunkumo laipsnio. Šių simptomų supratimas yra svarbus ne tik diagnozuojant hemorojų, bet ir planuojant tinkamą gydymą.

Kraujavimas

Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių hemorojaus simptomų. Kraujavimas dažniausiai yra neskausmingas ir pasireiškia tuštinimosi metu. Kraujas paprastai yra šviesiai raudonos spalvos ir gali pasirodyti ant tualetinio popieriaus, išmatose arba tiesiog nutekėti į tualetą. Kraujavimas dažniau būdingas vidiniams hemorojams, tačiau gali pasireikšti ir esant išoriniams hemorojams.

Skausmas ir diskomfortas

Išorinis hemorojus dažniau sukelia skausmą, nes jis yra aplink išangę, kur yra daugiau skausmo receptorių. Skausmas gali būti aštrus arba deginantis, ypač sėdint, vaikščiojant ar tuštinantis. Vidinis hemorojus paprastai yra mažiau skausmingas, tačiau vidinis hemorojus gali sukelti diskomfortą arba sunkumo jausmą žarnyne.

Niežėjimas ir deginimas

Šie simptomai dažniausiai susiję su išoriniais hemorojais ir gali būti dėl dirginimo arba išangės aplinkos drėgmės. Niežėjimas gali būti labai nepatogus ir kartais sunkiai kontroliuojamas.

Išangės guzelis ar išbrinkimas

Hemorojus gali sukelti apčiuopiamą guzelį ar išbrinkimą ties išangės kraštu. Šis išbrinkimas gali būti jautrus liečiant ir kartais gali būti matomas veidrodžio pagalba.

Iškritimas

Vidinis hemorojus kartais gali išsikišti (iškristi) iš išangės, ypač tuštinantis. Tai gali sukelti diskomfortą, skausmą ir sunkumus atlikus tuštinimąsi.

Drėgmė aplink išangę

Dėl hemorojų gali atsirasti nuolatinis drėgmės jausmas aplink išangę, kuris sukelia diskomfortą ir gali prisidėti prie odos sudirginimo ar infekcijos atsiradimo.

Kraujo krešuliai

Kartais išorinis hemorojus gali suformuoti kraujo krešulius (trombuotas hemorojus), kurie sukelia stiprų skausmą, patinimą ir paraudimą aplink išangę.

Svarbu pabrėžti, kad nors šie simptomai dažnai yra susiję su hemorojumi, panašūs simptomai gali atsirasti ir dėl kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, tiesiosios žarnos vėžio, analinių įtrūkimų, infekcijų ar uždegiminių žarnyno ligų. Todėl, atsiradus šiems simptomams, ypač jei jie pasikartoja arba yra sunkūs, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą tiksliai diagnozei nustatyti ir tinkamam gydymui planuoti.


Kaip yra gydomas hemorojus?

Hemorojaus gydymas yra sudėtingas ir priklauso nuo simptomų sunkumo, hemorojaus tipo (vidinis ar išorinis) ir paciento bendros sveikatos būklės. Gydymo tikslas yra sumažinti simptomus, pagerinti kraujotaką tiesiojoje žarnoje ir užkirsti kelią būklės pasikartojimui. Hemorojaus gydymo metodai apima tiek konservatyvias priemones, tiek invazines procedūras.

Pagrindinis hemorojaus gydymo ir prevencijos metodas yra gyvensenos koregavimas. Tai apima pakankamą skysčių vartojimą, mitybos praturtinimą skaidulomis (vaisiai, daržovės, viso grūdo produktai), reguliarų fizinį aktyvumą ir svorio kontrolę. Šie pokyčiai padeda išvengti vidurių užkietėjimo, kuris yra vienas iš pagrindinių hemorojaus atsiradimo veiksnių.

Dažnai skiriami vietiniai preparatai, tokie kaip tepalai, kremai ar žvakutės, kurie mažina patinimą, niežėjimą ir skausmą. Jie gali turėti priešuždegiminių komponentų, anestetikų ar venų tonusą gerinančių medžiagų. Taip pat gali būti skiriami vidurius minkštinantys vaistai, kad būtų išvengta vidurių užkietėjimo.

Šiltos sėdimos vonios (angl. "sitz bath") gali padėti sumažinti uždegimą ir skausmą. Jos dažnai rekomenduojamos po tuštinimosi ar kelis kartus per dieną.

Esant vidutinio sunkumo ar sunkiam hemorojui, gali būti taikomos minimaliai invazinės procedūros. Tai apima latekso žiedų ligavimą (angl. "rubber band ligation"), kurio metu ant hemorojinio mazgo uždedamas žiedas, kad sumažėtų kraujo tiekimas ir mazgas susitrauktų. Kita procedūra – skleroterapija, kurioje į hemorojų įšvirkščiama medžiaga, sukelianti venų sienelių susitraukimą ir mažinanti mazgus.

Sunkiais atvejais, kai konservatyvus gydymas yra neveiksmingas, gali būti atliekama chirurginė operacija – hemoroidektomija. Tai yra hemorojaus mazgų pašalinimo operacija, kuri atliekama pagal vietinę ar bendrą nejautrą. Nors tai efektyvus būdas pašalinti hemorojų, po operacijos gali būti stiprus skausmas ir ilgesnis atsigavimo laikotarpis.

Lazerinė terapija ir infraraudonųjų spindulių koaguliacija yra naudojamos mažinti ar pašalinti hemorojų mazgus. Jie yra mažiau invaziniai ir gali būti atliekami ambulatoriškai.

Kai kurie pacientai taip pat kreipiasi dėl alternatyvaus gydymo, pavyzdžiui, naudoja natūralias priemones (pvz., arniką, kalendrą), akupunktūrą ar kitas alternatyvias terapijas, siekdami palengvinti simptomus.

Gydant hemorojų, svarbu atkreipti dėmesį į individualius paciento poreikius ir būklės ypatybes. Taip pat svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų, kad būtų išvengta komplikacijų ir pasikartojimo. Hemorojų gydymas gali reikalauti kantrybės ir nuoseklaus gyvensenos bei gydymo plano laikymosi.

Kokie prevencijos būdai gali padėti išvengti hemorojaus atsiradimo?

Hemorojaus prevencija yra svarbus aspektas, siekiant išvengti šios nemalonios ir dažnai pasikartojančios būklės atsiradimo ar pasunkėjimo. Hemorojų prevencijos pagrindas yra gyvensenos ir mitybos įpročių koregavimas, taip pat tinkamas asmens higienos palaikymas. Šios prevencinės priemonės padeda sumažinti tiesiosios žarnos venų spaudimą ir pagerinti žarnyno veiklą.

Mitybos praturtinimas skaidulomis yra vienas iš pagrindinių būdų, kaip užkirsti kelią hemorojui. Skaidulos padeda užtikrinti reguliarų ir minkštą tuštinimąsi, mažinant vidurių užkietėjimą, kuris yra viena iš pagrindinių hemorojaus priežasčių. Rekomenduojama vartoti daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir kitų skaidulų turinčių maisto produktų. Be to, pakankamas vandens suvartojimas yra būtinas, kad išmatos būtų minkštos ir lengvai pasišalinančios.

Reguliarus fizinis aktyvumas yra dar viena svarbi prevencijos dalis. Judėjimas padeda gerinti kraujotaką, mažina spaudimą tiesiosios žarnos venose ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Net paprastas vaikščiojimas ar lengvas mankštinimasis gali turėti teigiamą poveikį.

Antsvoris ar nutukimas didina spaudimą pilvo ertmėje ir tiesiosios žarnos venose, todėl svorio mažinimas gali padėti sumažinti hemorojaus riziką.

Tinkama išangės srities higiena yra svarbi siekiant išvengti infekcijų ir sudirginimo. Po tuštinimosi rekomenduojama naudoti šiltą vandenį ar drėgnas servetėles, kad išvengti per didelės trinties, kurią sukelia sausas tualetinis popierius. Taip pat svarbu išlaikyti sausą ir švarią aplinką aplink išangę.

Ilgas sėdėjimas, ypač tualete, gali padidinti spaudimą tiesiosios žarnos venose. Rekomenduojama pertraukti sėdimą darbą, reguliariai atsistoti ir judėti, taip pat vengti ilgo sėdėjimo tualete.

Svarbu vengti per didelio krūvio tuštinantis, nes tai gali padidinti spaudimą tiesiosios žarnos venose. Jei kyla sunkumų tuštinantis, verta apsvarstyti vidurius minkštinančių vaistų ar skystinamųjų vidurių naudojimą.

Streso valdymas taip pat yra svarbus, nes įtampa gali turėti neigiamą poveikį virškinimo sistemai ir sukelti vidurių užkietėjimą.

Reguliariai tikrintis pas gydytoją ypač svarbu, jei yra hemorojaus rizikos veiksnių, pvz., šeimos istorija ar esami virškinimo sistemos sutrikimai.

Šios prevencinės priemonės gali padėti sumažinti hemorojaus atsiradimo tikimybę arba užkirsti kelią esamos būklės pablogėjimui.

Nors hemorojus yra dažna būklė, tinkamas gydymas ir prevencija gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.


Informaciniai šaltiniai

  1. American Society of Colon and Rectal Surgeons: Hemorrhoids Overview
  2. British Society of Gastroenterology: Hemorrhoids Management Guidelines
  3. Journal of Gastroenterology and Hepatology: Hemorrhoids - Diagnosis and Treatment Options
  4. Clinical Gastroenterology and Hepatology: Advances in the Management of Hemorrhoids
  5. The Lancet: Hemorrhoids - Pathophysiology and Clinical Management
  6. New England Journal of Medicine: Current Strategies in the Treatment of Hemorrhoids

# hemorojus