Bipolinis sutrikimas, anksčiau žinomas kaip maniakinė depresija, yra psichinė liga, sukelianti didelius nuotaikos, energijos ir aktyvumo pokyčius. Šie pokyčiai turi įtakos žmogaus gebėjimui atlikti kasdienes užduotis.
Bipolinis sutrikimas dažniausiai išsivysto vyresniems paaugliams arba jauniems suaugusiems, o vidutinis jo atsiradimo amžius yra 25-tieji gyvenimo metai. Nacionalinio psichikos ligų aljanso duomenimis, beveik 3 proc. suaugusiųjų Jungtinėse Valstijose turi bipolinį sutrikimą.
Bipolinis sutrikimas gali būti kelių tipų. Pagrindiniai bipolinio sutrikimo tipai būtų trys. Nors jie turi panašių simptomų, šie simptomai skiriasi sunkumu ir gydymu.
Bipolinio sutrikimo simptomai
Pagrindiniai bipolinio sutrikimo simptomai yra emocinės fazės, vadinamos „nuotaikos epizodais“. Šie epizodai gali pereiti nuo ypatingos laimės ar džiaugsmo (manijos) į gilų liūdesį ar beviltiškumą (depresiją). Kartais žmonės, sergantys bipoliniu sutrikimu, vienu metu išgyvena ir laimę, ir liūdesį (mišri būsena). Šie „nuotaikos epizodai“ dažnai būna intensyvūs. Manijos fazės metu žmogus gali būti linksmas, atviras, kalbus ir energingas. Manijos epizodo metu asmuo gali jaustis labai energingas, daug kalbėti apie įvairius dalykus, gali būti sunku miegoti ar atsipalaiduoti, gali šokinėti nuo minties prie minties ar nuo vieno darbo prie kito, gali jaustis perdėtai pasitikintis savimi arba jaustis perdėtai galingu ar turtingu, gali daryti rizikingus dalykus, pavyzdžiui, piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais, beatodairiškai leisti ar investuoti pinigus, užsiimti neapgalvotu seksu.
Depresijos epizodo metu asmuo gali jaustis prislėgtas arba susirūpinęs, gali prarasti susidomėjimą veikla ar santykiais, gali būti sunku susikaupti, gali nelaiku (labai anksti) prabusti ar miegoti per daug, galvoti apie mirtį ar savižudybę.
Bipolinio sutrikimo simptomus ne visada lengva atskirti nuo kitų rimtų būklių. Maniją gali būti sunku atskirti nuo šizofrenijos. Žmonėms, vartojantiems amfetaminus ar kortikosteroidus, arba žmonėms, kurių skydliaukės aktyvumas yra padidėjęs, simptomai yra panašūs į žmonių, sergančių bipolinio sutrikimo manijos faze. Kai kurie žmonės bipoliniu sutrikimu serga mėnesius, jei ne metus, iki jo diagnozavimo.
Negydoma manijos fazė gali trukti net 3 mėnesius. Kai manija išnyksta, asmuo gali turėti normalios nuotaikos ir elgesio periodą, kuris trunka savaites ar net metus. Galiausiai prasideda depresinė ligos fazė.
Maždaug nuo 10 % iki 20 % žmonių, sergančių bipoliniu sutrikimu, išsivysto tai, kas vadinama „greitu važiavimu dviračiu“, ir per metus pasireiškia daugiau nei keturi manijos ir depresijos epizodai. Tikimybė, kad ateityje bus išpuolių, didėja su kiekvienu nauju epizodu.
Gydymas ir terapija
Gydymas gali padėti daugeliui žmonių, įskaitant tuos, kurie serga sunkiausiomis bipolinio sutrikimo formomis. Veiksmingas gydymo planas paprastai apima vaistų ir psichoterapijos derinį, dar vadinamą pokalbių terapija.
Medikamentinis gydymas. Tam tikri vaistai gali padėti valdyti bipolinio sutrikimo simptomus. Kai kuriems žmonėms gali tekti išbandyti kelis skirtingus vaistus kol ras išskirtinai tam pacientui geriausiai veikiančius vaistus.
Dažniausiai gydytojai skiria nuotaikos stabilizatorius ir netipinius antipsichozinius vaistus. Vaistai, skirti miegui ar nerimui, kartais pridedami prie nuotaikos stabilizatorių kaip gydymo plano dalis. Kadangi žmonės, sergantys bipoliniu sutrikimu, dažniau kreipiasi pagalbos, kai jie patiria depresiją, o ne tada, kai jie patiria maniją ar hipomaniją, todėl labai svarbu, kad bipolinis sutrikimas nebūtų painiojamas su depresija.
Žmonės, vartojantys vaistus, turėtų pasikalbėkite su savo gydytoju apie vaistų riziką ir naudą. Reikia pasakyti gydančiam gydytojui apie visus receptinius vaistus, nereceptinius vaistus ar papildus, kuriuos jie jau vartoja. Turėtų nedelsdami pranešti apie bet kokį susirūpinimą dėl šalutinio poveikio. Tuomet gali tekti koreguoti dozę ar išbandyti kitą vaistą.
Vaistus nuo bipolinio sutrikimo reikia vartoti nuosekliai, kaip nurodyta, net tada, kai žmogus jaučiasi gerai. Negalima nutraukti vaistų vartojimo, prieš tai nepasikalbėjus su gydančiu gydytoju. Staigus vaisto vartojimo nutraukimas gali sukelti bipolinio sutrikimo simptomų pablogėjimą.
Psichoterapija. Kartais dar vadinama pokalbių terapija, gali būti veiksminga bipolinio sutrikimo sergančių žmonių gydymo plano dalis. Psichoterapija – tai gydymo metodas, kuriuo siekiama padėti žmogui atpažinti ir pakeisti nerimą keliančias emocijas, mintis ir elgesį.
Bipolinio sutrikimo iššūkiai
Kai žmonės, sergantys bipoliniu sutrikimu, patiria nuotaikos pokyčius, jie paprastai patiria didelių energijos ir aktyvumo lygio, miego pokyčių ir kitokio kasdieninio elgesio pokyčių. Psichiniai simptomai, tokie kaip haliucinacijos ar kliedesiai, taip pat gali pasireikšti sunkių nuotaikų epizodų metu. Tai gali gąsdinti ir bipoliniu sutrikimu sergantį asmenį, ir aplinkinius.
Bipolinis sutrikimas paprastai yra visą gyvenimą trunkanti būklė. Daugeliui žmonių, sergančių bipoliniu sutrikimu, gali būti laikotarpių be jokių simptomų. Tačiau simptomai gali atsinaujinti bet kuriuo metu ir tai sergančius asmenis verčia nerimauti, nes nežino, kada įvyks kitas jų nuotaikos epizodas.
Gyventi su bipoliniu sutrikimu nėra lengva. Tačiau artimųjų parama gali turėti teigiamų pokyčių sergančio žmogaus gyvenime, ypač nuotaikos epizodų metu. Štai 10 žingsnių, kurių galite imtis norėdami padėti bipoliniu sutrikimu sergančiam asmeniui:
1. Ugdykite save
Kuo daugiau žinosite apie bipolinį sutrikimą, tuo daugiau galėsite padėti. Pavyzdžiui, manijos ir depresijos epizodų simptomų supratimas gali padėti tinkamai reaguoti esant dideliems nuotaikos pokyčiams.
2. Klausykite
Ne visada reikia pateikti atsakymus ar patarimus, kad būtumėte naudingi. Tiesą sakant, tiesiog būti geru klausytoju yra vienas geriausių dalykų, kuriuos galite padaryti bipoliniu sutrikimu sergančiam asmeniui, ypač kai jie nori su jumis pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria.
Aktyviai kreipdami dėmesį į tai, ką jie sako, išlikdami ramūs pokalbių metu, vengdami ginčų, vengdami bet kokių temų, kurios, atrodo, juos erzina ar vargina taptumėte geru klausytoju.
3. Tapk geriausiu draugu
Žmonėms, sergantiems bipoliniu sutrikimu, kartais gali atrodyti, kad visas pasaulis yra prieš juos. Užtikrinę asmenį, kad esate jo pusėje, galite padėti jam jaustis stabiliau. Jūs neprivalote sutikti su asmens elgesiu ir veiksmais, bet pasakyti jam, kad visada būsite už nugaros, gali būti labai naudinga.
Bipoliniu sutrikimu sergantys žmonės dažnai jaučiasi beverčiai arba beviltiški, todėl patvirtinę savo stipriąsias ir teigiamas savybes gali lengviau atsigauti po depresijos epizodų.
4. Būkite aktyvūs gydydami juos
Bipoliniu sutrikimu sergančių žmonių gydymas paprastai susideda iš daugybės terapijos seansų ir apsilankymų pas gydytoją. Nors nebūtinai turėtumėte dalyvauti šiuose susitikimuose, galite padėti bipoliniu sutrikimu sergančiam asmeniui vykdami su juo ir laukdami, kol pasibaigs susitikimas.
Šie susitikimai kartais gali atrodyti sudėtingi ar baisūs žmonėms, sergantiems bipoliniu sutrikimu. Jei šalia yra kažkas, galintis pasiūlyti paramą ir su jais pasikalbėti, gali padėti sumažinti stresą ar nerimą, kurį jie gali jausti.
5. Sudarykite planą
Bipolinis sutrikimas gali būti nenuspėjamas. Svarbu turėti skubios pagalbos planą, jei jums reikia jį naudoti sunkių nuotaikų epizodų metu. Į šį planą turėtų būti įtraukta, ką daryti, jei žmogui kyla minčių apie savižudybę depresijos epizodo metu arba jei žmogui reikia pagalbos manijos epizodo metu.
Kartais žmonės, turintys bipolinį sutrikimą, gali tapti impulsyvūs manijos fazėse. Būdami normalios būklės jie gali paprašyti jūsų turėti grynus pinigus ar kredito korteles pas save, nes tai sumažins bet kokią galimą finansinę žalą.
Jei sutinkate tai padaryti, būkite pasirengę sunkioms situacijoms, jei jūsų artimas „pareikalaus“, kad atiduotumėte jam kreditines korteles ar grynuosius pinigus ištikus manijos fazei. Pagalvokite, ar galėsite su tuo susitvarkyti, prieš sutikdami tokiu būdu palaikyti savo artimąjį.
6. Palaikykite, nespauskite
Jūsų parama gali būti labai naudinga bipoliniu sutrikimu sergančiam asmeniui. Tačiau jūs turite žinoti, kada atsitraukti ir leisti įsikišti medicinos ar psichikos sveikatos specialistui. Nors žmonės, turintys bipolinį sutrikimą, gali priimti sąmoningus sprendimus, turite suprasti, kada nuotaikos ir elgesio jie nekontroliuoja.
Be to, nepriimkite to asmeniškai, jei žmogus patiria nesėkmę, kol bandote padėti. Atminkite, kad jūs abu darote viską, ką galite.
7. Būkite supratingi
Psichikos sutrikimų turintiems žmonėms gali būti sunku suprasti, ką jie patiria. Tie, kurie serga bipoliniu sutrikimu, gali nežinoti, kodėl jų nuotaikos keičiasi. Supratimas, ką asmuo išgyvena, bet jūsų palaikymas gali labai pakeisti jo jausmus.
8. Neapleisk savęs
Rūpinantis bipoliniu sutrikimu sergančiu asmeniu, gali būti lengva pamiršti rūpintis savimi. Tačiau prieš padėdami kam nors, turite įsitikinti, kad turite tam laiko ir emocinių galimybių.
Jei nuspręsite kam nors padėti, įsitikinkite, kad pakankamai miegate, tinkamai maitinatės ir reguliariai mankštinatės. Išlaikydami save sveiką, galite geriau išlaikyti sveiką žmogų, kuriam padedate.
9. Būkite kantrūs ir išlikite optimistiški
Bipolinis sutrikimas yra ilgalaikė būklė, todėl simptomai kartosis ir praeis visą žmogaus gyvenimą. Sutrikimas yra nenuspėjamas, periodai be simptomų kaitaliojasi su ekstremalios nuotaikos epizodais. Bipoliniu sutrikimu sergančio asmens labui stenkitės išlikti kantrūs ir optimistiški. Tai gali padėti jiems gyventi visavertį ir sveiką gyvenimą.
10. Žinokite, kada per daug
Niekas nežino, kaip susidoroti su bipoliniu sutrikimu geriau nei specialistai, išmokyti jį gydyti. Jei padedate bipoliniu sutrikimu sergančiam asmeniui ir manote, kad viskas darosi per sunku, nedelsdami kreipkitės į medicinos ar psichikos sveikatos ekspertą. Skambinkite pagalbos telefonu, jei grasina pakenkti sau ar kitiems.
#bipolinissutrikimas
https://www.nimh.nih.gov/health/topics/bipolar-disorder
https://www.nimh.nih.gov/health/publications/bipolar-disorder
https://www.healthline.com/health/bipolar-disorder/caregiver-support
