A picture containing person, person, fish

Description automatically generated

Širdies permušimas yra tada, kai jaučiate, kad širdis plaka ir praleidžia plakimą. Paprastai širdies permušimai nėra rimti ir praeina savaime. Tačiau kai kuriais atvejais jie gali rodyti rimtą medicininę problemą.

Taigi, kas tiksliai yra širdies permušimas? Širdies permušimas yra pojūtis, kad jūsų širdis praleido plakimą arba padidino susitraukimą. Gali atrodyti, kad jūsų širdis daužosi, plaka. Galite per daug jausti savo širdies plakimą. Šį pojūtį galite pajusti krūtinėje, kakle ar gerklėje. Jūsų širdies ritmas gali pasikeisti širdies plakimo metu.

Kaip jau minėta, daugeliu atvejų širdies permušimai yra nekenksmingi ir praeina savaime be gydymo. Tačiau kitais atvejais širdies permušimai gali būti rimtesnės pagrindinės būklės požymis.


Širdies permušimų priežastys

Širdies permušimai gali turėti daugybę priežasčių, įskaitant stiprias emocijas, vaistus ir gyvenimo būdo veiksnius. Kai kuriais atvejais juos gali sukelti sveikatos būklė, paveikianti širdį ar kitą kūno dalį. Vienas tyrimas apskaičiavo, kad 16 procentų apsilankymų pas gydytoją yra dėl širdies permušimų. Jie taip pat yra antra dažniausia priežastis, kodėl žmonės kreipiasi į kardiologą – gydytoją, kuris specializuojasi širdies srityje.

Galimos širdies permušimų priežastys gali būti gyvenimo būdo provokatoriai tokie kaip kofeino ar alkoholio perteklius, rūkymas, miego trūkumas, dehidratacija ir kt.

Taip pat širdies permušimus gali iššaukti ir emociniai ar psichologiniai veiksniai tokie kaip stresas, nerimas, baimė, panika, šokas.

Patvirtinta kad narkotikai ir kai kurie vaistai, įskaitant vaistus nuo peršalimo ir kosulio, astmos inhaliatorius ir dekongestantus ir kt.

Širdies būklės taip pat gali būti širdies permušimų priežastis.  Pavyzdžiui aritmija arba nereguliarus širdies ritmas, nenormalus širdies vožtuvų darbas ar tokia širdies liga kaip stazinis širdies nepakankamumas.

Kitoms sveikatos būklėms, kurios gali sukelti širdies permušimus, galima priskirti hormoninius pokyčius dėl nėštumo ar menopauzės, hiperaktyviąs skydliaukės veiklą (dar vadinama hipertiroidizmas), esant dideliam karščiavimui, miego apnėjos metu, dėl elektrolitų anomalijos, mažo deguonies arba anglies dioksido kiekio kraujyje, kai netenkama daug kraujo, anemijos atvejais, esant hypoglikėmijai ir kt.

Kada nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos

Nacionalinės sveikatos tarnybos teigimu, nereikia medicininės pagalbos, jei širdies permušimai greitai praeina arba pasireiškia tik retkarčiais. Tačiau nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pajutote širdies permušimus ir jau yra diagnozuota širdies liga. Net jei neturite diagnozuotos širdies problemos, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei širdies permušimai atsiranda kartu su kitais simptomais, tokiais kaip galvos svaigimas, silpnumas, apsvaigimas, apalpimas, sąmonės netekimas, sumišimas, sunku kvėpuoti, per didelis prakaitavimas, skausmas, spaudimas ar veržimas krūtinėje, skausmas rankose, kakle, krūtinėje, žandikaulyje ar viršutinėje nugaros dalyje, pulso dažnis ramybės būsenoje didesnis nei 100 dūžių per minutę, atsirado dusulys. Tai gali būti rimtesnės būklės simptomai.

Diagnozuoti širdies permušimų priežastį gali būti labai sunku ypač jei širdies permušimai nepasireiškia, kai esate gydytojo kabinete. Tam gali padėti kraujo tyrimai, kuriais tikrinamas hormonų ir kraujo elementų kiekis, taip pat kalio, magnio ir kitų elektrolitų, galinčių paveikti jūsų širdies ritmą, kiekis. Taip pat šlapimo tyrimas, kuriuo matuojamas elektrolitų kiekis. Diagnostikai pasitelkiami ir aparatiniai tyrimai kaip kardiograma, krūvio mėginys, ultragarsas, koronarinė angiografija ir kt.

Širdies permušimų gydymas

Gydymas priklauso nuo širdies permušimo priežasties. Jei širdies permušimai neturi medicininės priežasties, gydyti nereikia, tačiau galite sumažinti simptomus.

Išmokti valdyti stresą ir nerimą. Atsipalaidavimo metodų įtraukimas į savo rutiną gali padėti sumažinti streso ar nerimo sukeltų širdies permušimų riziką. Yra daug variantų, tačiau populiariausios yra fizinė veikla, kvėpavimo pratimai, joga, tai chi, meditacija.

Vengti stimuliatorių. Stenkitės vengti arba sumažinti kofeino suvartojimą. Venkite energetinių gėrimų. Taip pat pasidomėkite ar Jūsų vartojami vaistai nuo kitų ligų gali sukelti širdies permušimus. Jei vaistas sukelia širdies plakimą, paklauskite savo gydytojo, ar yra kokių nors alternatyvų.

Stebėkite savo mitybą. Mažas cukraus kiekis kraujyje gali padidinti širdies permušimų riziką. Cukraus ir kitų paprastų angliavandenių pakeitimas sudėtingais angliavandeniais gali padėti išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje.

Meskite rūkyti, jei rūkote. 2018 m. paskelbtoje tyrimų apžvalgoje mokslininkai rado įrodymų, kad rūkantiems žmonėms gresia prieširdžių virpėjimas – dažniausia aritmijos priežastis.

Magnio ir kalio trūkumas

Magnis yra būtinas mineralas, randamas organizme.

Jo natūraliai yra daugelyje maisto produktų, taip pat galima įsigyti kaip maisto papildą. Jis veikia daugiau nei 300 fermentinių reakcijų, pvz., atsakingų už kraujospūdžio reguliavimą, glikemijos kontrolę ir lipidų peroksidaciją. Todėl jis taip pat labai svarbus širdies ir kraujagyslių sistemai. Suaugusio žmogaus organizme yra maždaug 24 g magnio, 50–60 % jo yra kauluose, o likusi dalis yra minkštuosiuose audiniuose. Magnio serume yra mažiau nei 1 % viso organizmo magnio. Pramoninėse Vakarų šalyse mažas magnio suvartojimas dažnai sukelia didelį magnio trūkumo paplitimą, padidina širdies ir kraujagyslių ligų bei mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Nepaisant magnio svarbos tinkamam širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimui magnio suvartojimas su maistu dažnai yra nepakankamas. Manoma, kad prie to prisidėjo keli veiksniai, įskaitant magnio praradimą perdirbant maistą, mažą magnio kiekį vegetariškose dietose, metabolinį poveikį nėštumo metu, osteoporozės gydymą vaistais, alkoholizmą, stresą, taip pat skirtingą magnio kiekį vandenyje. Rekomenduojamas magnio suvartojimas su maistu būtų nuo apie 300 mg per dieną moterims ir apie 420 mg vyrams.

Magnio trūkumo simptomai

Magnio papildų svarba siekiant išvengti aritmijų pacientams, sergantiems staziniu širdies nepakankamumu, jau seniai nustatyta. Magnis taip pat veikia kitų jonų, tokių kaip kalio, natrio ir kalcio, judėjimą per ląstelių membranas. Ryšys tarp magnio ir kalio tikriausiai geriausiai įrodomas tuo, kad magnio trūkumą dažnai lydi kalio trūkumas.

Magnio trūkumas, taip pat žinomas kaip hipomagnezemija, yra dažnai nepastebima sveikatos problema. Jie gali būti tiek fiziniai, tiek psichiniai.

Raumenų mėšlungis. Trūkčiojimas, drebulys ir raumenų mėšlungis yra magnio trūkumo požymiai. Blogiausiu atveju trūkumas gali sukelti net traukulius. Nors ir retkarčiais atsiranda trūkčiojimų, turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei simptomai išlieka.

Psichikos sveikatos sutrikimai. Psichikos sveikatos sutrikimai yra dar vienas galimas magnio trūkumo padarinys. Vienas iš pavyzdžių yra apatija, kuriai būdingas protinis sustingimas arba emocijų stoka. Be to, stebėjimo tyrimai parodė, kad mažas magnio kiekis yra susijęs su padidėjusia depresijos rizika.

Padidėjęs kraujospūdis. Magnio trūkumas gali padidinti kraujospūdį, o tai savo ruožtu padidina širdies ligų riziką. Keliose apžvalgose padaryta išvada, kad magnio papildai gali sumažinti kraujospūdį, ypač suaugusiems.

Nereguliarus širdies plakimas. Širdies aritmija arba nereguliarus širdies plakimas yra vienas rimčiausių galimų magnio trūkumo padarinių. Aritmija gali svyruoti nuo simptomų nebuvimo iki labai rimtų simptomų. Kai kuriems žmonėms tai gali sukelti širdies permušimus.

Įrodyta, kad kai kuriems žmonėms, sergantiems staziniu širdies nepakankamumu ir aritmija, magnio kiekis yra mažesnis nei žmonių, kurie neserga širdies nepakankamumu. Nedideliame tyrime, kuriame dalyvavo 68 širdies nepakankamumu sergantys žmonės, magnio injekcijos žymiai pagerino dalyvių širdies veiklą.

Magnio trūkumo priežastys

Magnio trūkumo priežastys gali būti įvairios: badavimas, tam tikrų vaistų, tokių kaip chemoterapiniai vaistai ir protonų siurblio inhibitoriai, vartojimas, ūminis ar lėtinis viduriavimas, „alkano kaulų sindromas“po prieskydinės ar skydliaukės operacijos ir kt.

Sveikatos būklės, tokios kaip diabetas, bloga absorbcija, lėtinis viduriavimas ir celiakija, yra susijusios su magnio praradimu. Žmonės, turintys alkoholio vartojimo sutrikimų, taip pat turi didesnę magnio trūkumo riziką.

Kalis yra mineralas, randamas maiste. Tai taip pat yra elektrolitas. Elektrolitai elektros impulsus praleidžia visame kūne. Jie padeda atlikti įvairias esmines kūno funkcijas, įskaitant kad dalyvauja kraujo spaudimo, širdies ritmo, pH balanso (rūgštingumas ir šarmingumas), vandens balanso organizme reguliavime, raumenų susitraukimuose, nervinių impulsų perdavime, virškinime.

Žmogaus kūnas natūraliai negamina kalio. Taigi, svarbu pakankamai vartoti kalio turinčių maisto produktų. Vartojant per mažai kalio, gali kilti rimtų sveikatos problemų. Tačiau vartojant per daug, taip pat gali atsirasti laikinų ar ilgalaikių sveikatos problemų.

Kalio trūkumo simptomai

Nenormalus širdies plakimas. Kalis atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant sveikus širdies raumens susitraukimus. Taip yra todėl, kad kalio srautas į širdies ląsteles ir iš jų padeda reguliuoti jūsų širdies plakimą. Mažas kalio kiekis kraujyje gali pakeisti šį srautą ir sukelti nenormalų širdies ritmą, vadinamą širdies aritmija. Širdies aritmija taip pat gali būti rimtos širdies ligos požymis. Jei pastebėjote bet kokius nenormalius širdies ritmo pokyčius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Kvėpavimo sunkumai. Didelis kalio trūkumas gali apsunkinti kvėpavimą. Kvėpavimui reikalingi keli raumenys, ypač diafragma, kad padėtų plaučiams įkvėpti ir iškvėpti orą. Kai kalio kiekis kraujyje yra labai mažas, plaučiai negali tinkamai išsiplėsti ir susitraukti, todėl gali atsirasti dusulys. Dėl didelio kalio trūkumo plaučiai gali net ‘neveikti’, o tai yra mirtina.

Kalis padeda plaučiams plėstis ir susitraukti, todėl dėl kalio trūkumo gali atsirasti dusulys.

Poliurija (dažnas šlapinimasis). Poliurija yra būklė, kai šlapinatės daugiau nei įprastai. Inkstai yra atsakingi už kūno skysčių ir elektrolitų lygio subalansavimą ir visų atliekų pašalinimą su šlapimu. Mažas kalio kiekis gali pabloginti inkstų gebėjimą koncentruoti šlapimą ir subalansuoti elektrolitų kiekį kraujyje, todėl šlapinimasis gali padidėti. Per didelis šlapinimasis gali sumažinti kalio kiekį. Todėl svarbu pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu, jei pastebėjote staigų šlapinimosi dažnio pasikeitimą.

Aukštas kraujo spaudimas. Puikus elektrolitų balansas yra svarbus norint palaikyti sveiką kraujospūdį. Per didelis natrio suvartojimas kai kuriems žmonėms gali padidinti kraujospūdį. Tačiau mažai žmonių žino, kad per mažas kalio kiekis maiste gali turėti tokį patį poveikį. Kalis padeda inkstams atsikratyti natrio pertekliaus su šlapimu. Jei kraujyje nėra pakankamai kalio, inkstai reabsorbuoja natrį atgal į kraują, todėl ilgainiui gali padidėti kraujospūdis.

https://www.bonum.lt/maisto-papildai/basica-sport-660-g.html?keyword=basica

https://openheart.bmj.com/content/5/2/e000775

https://www.healthline.com/nutrition/potassium-deficiency-symptoms#supplements

https://www.healthline.com/nutrition/magnesium-deficiency-symptoms