Tuberkuliozė, dažniausiai žinoma kaip TB, yra infekcinė liga, kurią sukelia Mycobacterium tuberculosis (Mtb) bakterija. Ši bakterija dažniausiai užkrečia plaučius, sukeldama pulmoninę tuberkuliozę, bet ji taip pat gali paveikti ir kitus kūno organus, tokius kaip kaulai, šlapimo takai, nervų sistema, limfinė sistema ir kiti, sukeldama vadinamąją ekstrapulmoninę tuberkuliozę.
Tuberkuliozė plinta per orą, kai žmogus, sergantis aktyvia plaučių tuberkulioze, išskiria bakterijas kosėdamas, čiaudėdamas, kalbėdamas arba dainuodamas. Šios bakterijos gali išlikti ore ilgą laiką ir užkrėsti kitus žmones, kurie įkvepia užterštą orą.
Svarbu paminėti, kad ne kiekvienas, kuris užsikrėtė TB bakterija, serga aktyvia tuberkulioze. Dauguma užsikrėtusiųjų (apie 90%) išsivysto latentinė tuberkuliozė, kai bakterijos yra neaktyvios ir nesukelia ligos simptomų. Šie asmenys nėra užkrečiami. Tačiau latentinė tuberkuliozė gali tapti aktyvia, ypač tada, kai asmenų imuninė sistema susilpnėja, pvz., dėl ŽIV infekcijos, senatvės arba imunosupresinio gydymo.
Kaip plinta tuberkuliozė?
Tuberkuliozė (TB) plinta per orą, kai žmogus, sergantis aktyvia plaučių tuberkulioze, išskiria bakterijas kosėdamas, čiaudėdamas, kalbėdamas arba dainuodamas. TB bakterijos (Mycobacterium tuberculosis) gali išlikti ore kelias valandas, kurios gali būti įkvepiamos ir taip užkrėsti kitus žmones.
Kai žmogus įkvepia TB bakterijas, jos praeina per kvėpavimo takus ir nusėda plaučiuose, kur jos gali pradėti daugintis. Nors imuninė sistema dažnai gali užkirsti kelią aktyviai infekcijai, sudarydama apsauginę kapsulę aplink bakterijas ir suformuodama vadinamąją latentinę tuberkuliozę, kai kuriais atvejais bakterijos gali išlikti gyvybingos ir vėliau tapti aktyvios, kai imuninė sistema susilpnėja.
Nors tuberkuliozė yra užkrečiama, ji lengvai neplinta. Paprastai reikia ilgo ir artimo kontakto su sergančiuoju, kad būtų užsikrėsta. Tai reiškia, kad tuberkuliozė dažniausiai plinta tarp šeimos narių, bendraamžių ir darbo kolegų. Štai kodėl svarbu atpažinti ir gydyti tuberkuliozės atvejus kuo ankščiau, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui.
Tuberkuliozės plitimas taip pat gali būti susijęs su tam tikromis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, tuberkuliozė dažniau pasitaiko tarp žmonių, gyvenančių skurde, turinčių silpną imuninę sistemą arba tarp asmenų, kurių sveikatos priežiūros prieiga yra ribota. Taip pat tuberkuliozė dažniau pasitaiko tarp imigrantų iš šalių, kuriose tuberkuliozė yra paplitusi, ir tarp asmenų, gyvenančių uždaruose kolektyvuose, tokiuose kaip kalėjimai arba pabėgėlių stovyklos.
Tuberkuliozės simptomai ir požymiai
Tuberkuliozė (TB) gali sukelti įvairius simptomus, kurie priklauso nuo to, kurioje kūno dalyje yra infekcija. Kita vertus, dauguma žmonių, kurie užsikrėtę Mycobacterium tuberculosis bakterija, iš pradžių išsivysto latentinę tuberkuliozę, kuri nesukelia jokių simptomų ir nėra užkrečiama.
Pulmoninė tuberkuliozė
Kai infekcija veikia plaučius (vadinamoji pulmoninė tuberkuliozė), dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:
Kosulys, trunkantis tris savaites ar ilgiau
Kraujas arba kosulys su gleivėmis
Krūtinės skausmas arba skausmas, kvėpuojant arba kosint
Silpnumas arba nuovargis
Svorio netekimas be akivaizdžios priežasties
Naktinis prakaitavimas
Karščiavimas
Ekstrapulmoninė tuberkuliozė
Kai tuberkuliozė veikia kitas kūno dalis (vadinamoji ekstrapulmoninė tuberkuliozė), simptomai gali skirtis, priklausomai nuo užkrėstos kūno dalies. Pavyzdžiui:
Kaulų tuberkuliozė gali sukelti skausmą paveiktoje kaulo dalyje ir galimą lūžimą.
Inkstų tuberkuliozė gali sukelti kraujavimą iš šlapimo arba šlapimo takų infekcijas.
Nervų sistemos (smegenų arba stuburo) tuberkuliozė gali sukelti galvos skausmą, sąmonės netekimą arba paralyžių.
Be to, tie, kurie serga tuberkulioze, gali patirti bendrus simptomus, tokius kaip karščiavimas, naktinis prakaitavimas, silpnumas, nuovargis ir neaiškus svorio netekimas.
Tuberkuliozė gali būti labai rimta, ypač jei ji nėra gydoma. Tačiau laiku nustatyta ir tinkamai gydoma, dauguma tuberkuliozės atvejų yra išgydomi. Svarbu, kad žmonės, kuriems atsiranda bet kurie iš minėtų simptomų, kreiptųsi į sveikatos priežiūros specialistą.
Tuberkuliozės diagnozavimas ir gydymas
Diagnozuojant tuberkuliozę (TB), sveikatos priežiūros specialistai naudojasi įvairiomis technikomis. Pirminis testas, vadinamas TB oda arba Mantoux testu, naudojamas nustatyti, ar žmogus yra užsikrėtęs Mycobacterium tuberculosis. Šis testas atliekamas įpurškiant nedidelį kiekį TB baltymų (tuberkulino) po oda ir stebint, ar atsiranda paraudimas ar patinimas per 48-72 valandas.
Tuberkuliozės infekcijos buvimą taip pat galima nustatyti naudojant kraujo testus, tokius kaip QuantiFERON®-TB Gold Plus (QFT-Plus) ir T-SPOT®.TB testas. Šie testai gali nustatyti imuninės sistemos atsaką į TB bakterijas.
Jeigu odos arba kraujo testas yra teigiamas, reikia atlikti papildomus tyrimus, kad būtų galima patvirtinti ar žmogus turi aktyvią TB ligą. Šie tyrimai gali apimti plaučių rentgenogramą ir/arba mėginių (pvz., kosulio sekretų) tyrimą mikroskopu.
Tuberkuliozės gydymas
Tuberkuliozės gydymas priklauso nuo infekcijos tipo. Latentinė tuberkuliozė, kurios metu TB bakterijos yra kūne, bet neaktyvios, dažniausiai gydoma vienu ar dviem vaistais, kad būtų užkirstas kelias bakterijų aktyvumui.
Aktyvios tuberkuliozės gydymui reikia ilgesnės vaistų terapijos. Daugeliu atvejų gydymas trunka ne mažiau kaip šešis mėnesius ir apima keturių skirtingų antibiotikų - isoniazido, rifampicino, pirazinamido ir etambutolio - derinį pirmųjų dviejų mėnesių, po to dar keturi mėnesiai su isoniazidu ir rifampicinu.
Svarbu pabrėžti, kad tuberkuliozės gydymo metu būtina laikytis visų nurodymų ir vartoti visus vaistus, net jei simptomai išnyksta. Priešlaikinis gydymo nutraukimas gali lemti bakterijų atsparumą vaistams ir tuberkuliozės grįžimą.
Atsparumas tuberkuliozei
Tuberkuliozės (TB) atsparumas vaistams yra vis didėjanti sveikatos priežiūros problema visame pasaulyje. Atsparumas vaistams vystosi, kai TB bakterijos mutuoja ir tampa nejautrios konkrečiam antibiotikui. Tai gali atsitikti dėl nepakankamo gydymo, tokiu atveju, kai pacientas nebaigia viso gydymo kurso, arba kai naudojami neefektyvūs vaistai.
Yra du pagrindiniai atsparumo vaistams tuberkuliozei tipai: daugiaatsparė tuberkuliozė (MDR-TB) ir plačiai atspari tuberkuliozė (XDR-TB).
Daugiaatsparė tuberkuliozė yra tuberkuliozės forma, kuri yra atspari bent dviem svarbiausiems prieštuberkulioziniams vaistams – izoniazidui ir rifampicinui.
Plačiai atspari tuberkuliozė yra dar sunkesnė atsparumo forma, nes šios TB bakterijos yra atsparios ne tik izoniazidui ir rifampicinui, bet ir bent jau vienam iš fluoroquinolonų ir bent vienam iš antros eilės injekcinio vaisto.
Atsparumas vaistams yra didelė problema, nes tai daro TB gydymą daug sunkesnį. Atsparios formos reikalauja ilgesnio ir sudėtingesnio gydymo, kuris ne visada yra sėkmingas ir turi daugiau šalutinių poveikių.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kitos sveikatos priežiūros organizacijos yra įsipareigojusios kovoti su TB atsparumu vaistams, skatinant geresnį diagnozavimą, naujų vaistų vystymą ir geresnį ligos kontrolės strategijų įgyvendinimą.
Kokios gali būti tuberkuliozės pasekmės ir iškylantys sunkumai?
Tuberkuliozė (TB) yra rimta liga, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek asmeninei sveikatos būklei, tiek visuomenės sveikatai.
Asmeninės pasekmės
Tuberkuliozė, ypač jei ji nėra tinkamai gydoma, gali sukelti sunkius ir ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Šios pasekmės gali apimti:
Plaučių pažeidimus. Plaučiai yra labiausiai paveikti tuberkuliozės, ir liga gali sukelti ilgalaikius pažeidimus, tokius kaip plaučių fibrozė, plaučių nepakankamumas ar plaučių kraujavimas.
Kitų organų pažeidimus. Nors dažniausiai tuberkuliozė paveikia plaučius, ji gali plisti ir į kitus organus, tokius kaip inkstai, kaulai ar nervų sistema, ir sukelti ilgalaikius pažeidimus.
Psichologinę naštą. Tuberkuliozė taip pat gali turėti psichologinį poveikį, sukeliant stresą, nerimą ir depresiją dėl ligos, jos gydymo ir ilgalaikių pasekmių.
Visuomenės sveikatos pasekmės
Be to, tuberkuliozė taip pat turi didelį poveikį visuomenės sveikatai. Tai yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje dėl infekcinės ligos, o jos plitimas ir gydymo sunkumai, ypač atsparios vaistams formos, kelia didelių iššūkių sveikatos priežiūros sistemoms.
Tuberkuliozė taip pat gali turėti ekonominių pasekmių, nes liga gali sumažinti produktyvumą ir didinti sveikatos priežiūros išlaidas. Dar daugiau, tai gali sukelti socialinę atskirtį sergantiems asmenims.
Prevencija ir kontrolė
Prevencija ir kontrolė yra esminiai elementai tuberkuliozės (TB) valdyme. Tinkama prevencija ir kontrolė gali sumažinti naujų atvejų skaičių, sumažinti mirties atvejų skaičių ir apriboti atsparumo vaistams plitimą.
Skiepai
BCG skiepas (Bacillus Calmette-Guérin) yra viena iš pagrindinių TB prevencijos priemonių. Šis skiepas dažniausiai skiriamas kūdikiams ir vaikams, kurie gyvena aukštos tuberkuliozės rizikos zonose, ir gali apsaugoti nuo sunkiausių TB formų vaikystėje.
Medicininė profilaktika
Asmenims, kuriems kyla didelė TB rizika, pvz., asmenims, kurie buvo neseniai užsikrėtę TB bakterijomis, arba asmenims su silpna imunine sistema, gali būti siūloma medicininė profilaktika. Ši terapija apima ilgalaikį antibiotikų vartojimą, siekiant užkirsti kelią latentinei TB infekcijai virsti aktyvia TB liga.
Atvejų nustatymas ir gydymas
Greičiausias ir efektyviausias būdas užkirsti kelią tuberkuliozės plitimui yra ankstyvas atvejų nustatymas ir gydymas. Tai reiškia, kad reikia didinti pajėgumus atlikti TB testus tiems, kurie gali būti užsikrėtę, ir užtikrinti, kad diagnozuoti pacientai gauna tinkamą gydymą.
Infekcijos kontrolė
Infekcijos kontrolė taip pat yra svarbus tuberkuliozės prevencijos aspektas, ypač sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose vietose, kur rizika užsikrėsti yra didelė. Infekcijos kontrolės priemonės gali apimti gerą oro cirkuliaciją, tinkamus respiratorius sveikatos priežiūros darbuotojams ir izoliaciją sergantiems aktyvia TB forma.
Tuberkuliozė yra sudėtinga infekcinė liga, kuri turi didelę įtaką tiek asmenims, tiek visuomenėms visame pasaulyje. Nors tuberkuliozė dažniausiai veikia plaučius, ji gali plisti ir į kitus organus, sukeliant sunkias ir ilgalaikes sveikatos pasekmes. Be to, tuberkuliozė gali turėti psichologinį poveikį, sukeliant stresą, nerimą ir depresiją dėl ligos, jos gydymo ir ilgalaikių pasekmių.
Informaciniai šaltiniai:
World Health Organization. (2022). Tuberculosis. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/tuberculosis
Centers for Disease Control and Prevention. (2022). TB Disease: General Information. https://www.cdc.gov/tb/topic/basics/default.htm
Mayo Clinic. (2021). Tuberculosis. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/tuberculosis/symptoms-causes/syc-20351250
American Lung Association. (2022). Diagnosing Tuberculosis (TB). https://www.lung.org/lung-health-diseases/lung-disease-lookup/tuberculosis/diagnosing-tuberculosis
World Health Organization. (2023). Multidrug-resistant tuberculosis (MDR-TB). https://www.who.int/tb/areas-of-work/drug-resistant-tb/types/en/
Centers for Disease Control and Prevention. (2021). TB Prevention. https://www.cdc.gov/tb/topic/basics/prevention.htm
# tuberkuliozė