Šizofrenija yra sunki psichikos liga, kuri paveikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Šizofrenija sergantiems žmonėms gali atrodyti, kad jie prarado ryšį su realybe, o tai gali kelti nerimą jiems patiems ir jų šeimai bei draugams. Dėl šizofrenijos simptomų gali būti sunku dalyvauti įprastoje kasdienėje veikloje, tačiau yra veiksmingų gydymo būdų. Daugelis gydomų žmonių gali įsitraukti į mokyklos ar darbo veiklą, siekti savarankiškumo ir džiaugtis asmeniniais santykiais. Visgi, norint tai paversti realybe, pirmiausia reikia susipažinti su šia liga ir išmokti ją atpažinti bei valdyti.
Kas yra šizofrenija?
Šizofrenija yra lėtinis smegenų sutrikimas, kuriuo serga mažiau nei vienas procentas JAV gyventojų. Kai šizofrenija aktyvi, simptomai gali būti kliedesiai, haliucinacijos, neorganizuota kalba, mąstymo sutrikimai ir motyvacijos stoka. Tačiau taikant gydymą dauguma šizofrenijos simptomų labai pagerėja ir gali sumažėti ligos pasikartojimo tikimybė.
Nors šizofrenija neišgydoma, moksliniai tyrimai padeda rasti naujoviškus ir saugesnius gydymo būdus. Specialistai taip pat aiškinasi ligos priežastis, tirdami genetiką, atlikdami elgsenos tyrimus ir naudodami pažangias vaizdavimo priemones, kad ištirtų smegenų struktūrą ir funkciją. Šie metodai žada naujus ir veiksmingesnius gydymo būdus.
Šizofrenijos sudėtingumas gali padėti paaiškinti, kodėl apie šią ligą vyrauja klaidingi įsitikinimai. Šizofrenija nereiškia asmenybės skilimo ar daugialypės asmenybės. Dauguma šizofrenija sergančių žmonių nėra pavojingesni ar turintys didesnį polinkį į smurtą, nei bendrosios populiacijos žmonės. Nors dėl ribotų psichikos sveikatos priežiūros išteklių bendruomenėje gali atsirasti benamių ir dažnų hospitalizacijų, klaidingai manoma, kad šizofrenija sergantys žmonės tampa benamiais arba gyvena ligoninėse. Dauguma šizofrenija sergančių žmonių gyvena su šeima, bendruomenės namuose arba vieni.
Tyrimai parodė, kad šizofrenija vienodai serga vyrai ir moterys, tačiau vyrams ji gali pasireikšti anksčiau. Sergamumo rodikliai visame pasaulyje yra panašūs. Šizofrenija sergantys žmonės dažniau miršta jaunesni nei bendroji populiacija, daugiausia dėl to, kad dažnai serga gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ligomis ir diabetu.
Pradžia ir simptomai
Svarbu atpažinti šizofrenijos simptomus ir kuo anksčiau kreiptis pagalbos. Šizofrenija sergantiems žmonėms paprastai diagnozuojama tarp 16 ir 30 metų, po pirmojo psichozės epizodo. Kuo greičiau pradėti gydymą po pirmojo psichozės epizodo yra svarbus žingsnis sveikimo link. Tačiau tyrimai rodo, kad laipsniški mąstymo, nuotaikos ir socialinio funkcionavimo pokyčiai dažnai atsiranda dar iki pirmojo psichozės epizodo. Šizofrenija retai pasireiškia jaunesniems vaikams.
Šizofrenijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus, tačiau paprastai jie skirstomi į tris pagrindines kategorijas: psichozinius, negatyvius ir kognityvinius.
Psichoziniai simptomai apima žmogaus mąstymo, elgesio ir pasaulio patyrimo pokyčius. Psichozės simptomus patiriantys žmonės gali prarasti bendrą su kitais realybės pojūtį ir pasaulį patirti iškreiptai. Kai kuriems žmonėms šie simptomai ateina ir praeina. Kitiems simptomai laikui bėgant tampa stabilūs. Psichozės simptomai yra šie:
Haliucinacijos: kai žmogus mato, girdi, užuodžia kvapą, skonį ar jaučia dalykus, kurių iš tikrųjų nėra. Šizofrenija sergantiems žmonėms būdinga girdėti balsus. Balsus girdintys žmonės gali juos girdėti ilgą laiką, kol šeima ar draugai pastebi problemą.
Kliedesiai: Kai asmuo turi stiprių įsitikinimų, kurie nėra teisingi ir kitiems gali atrodyti neracionalūs. Pavyzdžiui, asmenys, patiriantys iliuzijų, gali manyti, kad žmonės per radiją ir televiziją siunčia specialius pranešimus, į kuriuos reikia reaguoti tam tikru būdu, arba gali manyti, kad jiems gresia pavojus arba kad kiti bando jiems pakenkti.
Mąstymo sutrikimas: Kai asmens mąstymo būdai yra neįprasti arba nelogiški. Mąstymo sutrikimų turintiems žmonėms gali būti sunku organizuoti savo mintis ir kalbą. Kartais žmogus nustoja kalbėti viduryje minties, šokinėja nuo vienos temos prie kitos arba išgalvoja žodžius, kurie neturi jokios reikšmės.
Judėjimo sutrikimas: Kai asmuo pasižymi neįprastais kūno judesiais. Judesių sutrikimų turintys žmonės gali nuolat kartoti tam tikrus judesius.
Neigiami simptomai: motyvacijos praradimas, susidomėjimo ar malonumo kasdiene veikla praradimas, pasitraukimas iš socialinio gyvenimo, sunkumai rodyti emocijas ir sunkumai normaliai funkcionuoti. Neigiami simptomai:
sunkumai planuojant ir vykdant veiklą, pvz., apsipirkinėjant maisto produktus.
sunkumai numatant ir jaučiant malonumą kasdieniame gyvenime
kalbėjimas nuobodžiu balsu ir ribota veido išraiška
vengimas bendrauti su žmonėmis arba bendravimas socialiai nepatogiais būdais
labai mažai energijos ir daug laiko praleidžiate pasyvioje veikloje. Kraštutiniais atvejais žmogus gali kuriam laikui nustoti judėti ar kalbėti - tai reta būklė, vadinama katatonija.
Šie simptomai kartais klaidingai tapatinami su depresijos ar kitų psichikos ligų simptomais.
Kognityviniai simptomai apima dėmesio, koncentracijos ir atminties sutrikimus. Dėl šių simptomų gali būti sunku sekti pokalbį, išmokti naujų dalykų ar prisiminti susitikimus. Asmens pažintinių funkcijų lygis yra vienas iš geriausių jo kasdienio funkcionavimo prognozių. Kognityvinis funkcionavimas vertinamas naudojant specialius testus. Kognityviniai simptomai yra šie:
sunkumai apdorojant informaciją ir priimant sprendimus
sunkumai naudojant informaciją iš karto po to, kai ją sužinote
sunkumai susikaupti ar sutelkti dėmesį
Smurto rizika
Dauguma šizofrenija sergančių žmonių nėra smurtautojai. Apskritai šizofrenija sergantys žmonės dažniau nei šia liga nesergantys asmenys gali būti sužaloti kitų. Šizofrenija sergantiems žmonėms savęs žalojimo ir smurto prieš kitus rizika yra didžiausia, kai liga negydoma. Svarbu padėti žmonėms, kuriems pasireiškia simptomai, kuo greičiau gauti gydymą.
Šizofrenija ir disociacinis tapatybės sutrikimas
Nors kai kurie požymiai iš pažiūros gali atrodyti panašūs, šizofrenija nėra disociacinis tapatybės sutrikimas (anksčiau vadintas daugialypės asmenybės sutrikimu arba asmenybės skilimu). Disociaciniu tapatybės sutrikimu sergantiems žmonėms būdingos dvi ar daugiau skirtingų tapatybių, kurios pakaitomis perima jų kontrolę.
Rizikos veiksniai
Riziką susirgti šizofrenija gali lemti keli veiksniai, įskaitant:
Genetika: Šizofrenija kartais pasireiškia šeimose. Tačiau tai, kad vienas šeimos narys serga šizofrenija, dar nereiškia, kad ja sirgs ir kiti šeimos nariai. Tyrimai rodo, kad tikimybę susirgti šizofrenija gali padidinti daug skirtingų genų, tačiau nė vienas genas pats savaime nesukelia šio sutrikimo.
Aplinka: Tyrimai rodo, kad šizofrenijai išsivystyti gali turėti įtakos genetinių veiksnių ir asmens aplinkos bei gyvenimo patirties derinys. Šie aplinkos veiksniai, kurie gali apimti gyvenimą skurde, stresą ar pavojų keliančią aplinką, virusų ar mitybos problemų poveikį iki gimimo.
Smegenų struktūra ir funkcija: Tyrimai rodo, kad šizofrenija sergantiems žmonėms dažniau gali būti būdingi tam tikrų smegenų sričių dydžio ir jungčių tarp smegenų sričių skirtumai. Kai kurie iš šių smegenų skirtumų gali atsirasti dar iki gimimo. Mokslininkai stengiasi geriau suprasti, kaip smegenų struktūra ir funkcija gali būti susijusi su šizofrenija.
Gydymas ir terapija
Dabartinis šizofrenijos gydymas yra orientuotas į pagalbą žmonėms valdyti simptomus, pagerinti kasdienę veiklą ir siekti asmeninių gyvenimo tikslų, pavyzdžiui, baigti mokslus, siekti karjeros ir užmegzti visaverčius santykius.
Antipsichoziniai vaistai
Antipsichoziniai vaistai gali padėti sumažinti psichozės simptomų intensyvumą ir dažnumą. Šie vaistai paprastai vartojami kiekvieną dieną tablečių arba skysčio pavidalu. Kai kurie antipsichoziniai vaistai skiriami injekcijomis kartą ar du kartus per mėnesį.
Jei vartojant įprastus antipsichozinius vaistus asmens simptomai nepagerėja, jam gali būti paskirtas klozapinas. Klozapiną vartojantiems žmonėms turi būti reguliariai atliekami kraujo tyrimai, kad būtų galima patikrinti, ar nepasireiškia potencialiai pavojingas šalutinis poveikis, kuris pasireiškia 1-2 % pacientų.
Žmonės skirtingai reaguoja į antipsichozinius vaistus. Svarbu apie bet kokį šalutinį poveikį pranešti sveikatos priežiūros specialistui. Daugeliui žmonių, vartojančių antipsichozinius vaistus, pradėjus vartoti šiuos vaistus, pasireiškia šalutinis poveikis, pavyzdžiui, svorio padidėjimas, burnos džiūvimas, neramumas ir mieguistumas. Kai kurie iš šių šalutinių poveikių laikui bėgant gali išnykti, o kiti gali išlikti.
Bendras gydytojų ir pacientų sprendimų priėmimas yra rekomenduojama strategija, padedanti nustatyti geriausią vaistų ar jų derinių rūšį ir tinkamą dozę. Naujausią informaciją apie įspėjimus, pacientų vaistų vadovus ar naujai patvirtintus vaistus galite rasti JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) interneto svetainėje.
Psichosocialinis gydymas
Psichosocialinis gydymas padeda žmonėms rasti kasdienių sunkumų sprendimus ir valdyti simptomus lankant mokyklą, dirbant ir užmezgant santykius. Šis gydymas dažnai taikomas kartu su antipsichoziniais vaistais. Žmonėms, kurie reguliariai dalyvauja psichosocialiniame gydyme, yra mažesnė tikimybė, kad simptomai atsinaujins arba jie bus hospitalizuoti.
Tokio gydymo pavyzdžiai: kognityvinė elgesio terapija, elgesio įgūdžių mokymas, remiamasis užimtumas ir kognityvinės korekcijos intervencijos.
Informacijos apie psichosocialinį gydymą galite rasti Nacionalinio psichikos sveikatos instituto (NIMH) psichoterapijos tinklalapyje.
Šeimos švietimas ir parama
Švietimo programos gali padėti šeimai ir draugams sužinoti apie šizofrenijos simptomus, gydymo galimybes ir strategijas, kaip padėti šia liga sergantiems artimiesiems. Šios programos gali padėti draugams ir šeimos nariams suvaldyti savo nerimą, sustiprinti jų pačių įveikimo įgūdžius ir gebėjimą teikti paramą. Daugiau informacijos apie šeimoms skirtas paslaugas savo vietovėje galite rasti Nacionalinio psichikos ligų aljanso interneto svetainėje esančiame šeimos švietimo ir paramos grupių puslapyje.
Koordinuota specializuota priežiūra
Koordinuotos specializuotos priežiūros (KSP) programos yra į sveikimą orientuotos programos, skirtos žmonėms, sergantiems pirmuoju psichozės epizodu - ankstyvąja šizofrenijos stadija. Sveikatos priežiūros specialistai dirba kartu kaip komanda, teikdami KSP, kuri apima psichoterapiją, medikamentinį gydymą, atvejo vadybą, paramą įsidarbinant ir įgyjant išsilavinimą, taip pat šeimos švietimą ir paramą. Gydymo komanda bendradarbiauja su asmeniu priimdama sprendimus dėl gydymo, kiek įmanoma labiau įtraukdama šeimos narius.
Lyginant su įprastine priežiūra, KSP veiksmingiau mažina simptomus, gerina gyvenimo kokybę ir didina įsitraukimą į darbo ar mokyklos veiklas.
Asertyvus bendruomeninis gydymas
Asertyvusis gydymas bendruomenėje (angl. Assertive Community Treatment, ACT) yra specialiai skirtas šizofrenija sergantiems asmenims, kurie gali būti ne kartą hospitalizuoti arba buvę benamiais. ACT paprastai teikia sveikatos priežiūros specialistų komanda, kuri bendradarbiauja, kad pacientai būtų prižiūrimi bendruomenėje.
Gydymas nuo piktnaudžiavimo narkotikais ir alkoholiu
Įprasta, kad šizofrenija sergantys žmonės turi problemų dėl narkotikų ir alkoholio. Gydymo programa, apimanti ir šizofrenijos, ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo gydymą, yra svarbi sveikimui, nes psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali trukdyti šizofrenijos gydymui.
Kaip galiu padėti draugui ar giminaičiui, sergančiam šizofrenija?
Gali būti sunku žinoti, kaip padėti psichozę patiriančiam žmogui. Štai keletas dalykų, kuriuos galite padaryti:
Padėkite jiems gydytis ir skatinkite juos tęsti gydymą. Atminkite, kad jų įsitikinimai ar haliucinacijos jiems atrodo labai realūs. Būkite pagarbūs, palaikantys ir malonūs, netoleruodami pavojingo ar netinkamo elgesio. Ieškokite paramos grupių ir šeimų švietimo programų, pavyzdžiui, kurias siūlo Nacionalinis psichikos ligų aljansas.
Pagalbos paieška
Jei nesate tikri, kur ieškoti pagalbos, gera pradžia - sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas – medicinos specialistas, pradėkite nuo šeimos daktaro. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali nukreipti Jus pas kvalifikuotą psichikos sveikatos specialistą, pavyzdžiui, psichiatrą ar psichologą, turintį patirties gydant šizofreniją. Daugiau informacijos apie pagalbos gavimą galite rasti NIMH tinklalapyje "Pagalba sergant psichikos ligomis".
Šaltiniai:
https://www.nimh.nih.gov/health/topics/schizophrenia
https://www.psychiatry.org/patients-families/schizophrenia/what-is-schizophrenia
Parengė Viktorija Stučytė pagal literatūrinius šaltinius
#šizofrenija #gydymas #psichikos #vaistai #smegenų #sutrikimas