Roto virusas yra labiausiai paplitęs žarnyno infekcijų, kurios pasižymi vėmimu, viduriavimu ir karščiavimu, sukėlėjas. Roto virusas gali užkrėsti žmones bet kokio amžiaus, tačiau labiausiai pažeidžiami yra vaikai iki 5 metų. Roto virusas yra itin atsparus ir gali išgyventi aplinkoje iki 10 dienų. Roto virusas dažniausiai perduodamas per fekalinių-oralinių kontaktų kelią, t.y. per užterštą maistą ar vandenį, arba per tiesioginį kontaktą su užkrėstu asmeniu. Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad roto virusas yra pagrindinė vaikų mirties dėl viduriavimo priežastis pasaulyje, todėl yra svarbus visuomenės sveikatos klausimas.
Kokios yra šios infekcijos priežastys?
Roto virusas yra dažniausia vaikų viduriavimo priežastis pasaulyje. Roto virusas sukelia apie 40% visų hospitalizuotų atvejų dėl viduriavimo vaikams iki penkerių metų. Pagal statistikos duomenis roto virusas sukelia apie 128 tūkst. mirties atvejų tarp vaikų iki penkerių metų, ypač besivystančiose šalyse.
Roto virusas dažniausiai perduodamas per fekalinių-oralinių kontaktų kelią. Tai gali atsitikti per tiesioginį kontaktą su užkrėstu asmeniu, per maistą ar vandenį, užterštą užkrėstų asmenų išmatomis, arba per bendrai naudojamus daiktus, paviršius ar patalpas, kurie gali būti užteršti virusu. Roto virusas yra itin atsparus ir gali išlikti ant kietų paviršių iki septynių dienų, o ant rankų - iki šešių valandų. Be to, roto virusas atlaiko daugelio dezinfekcinių medžiagų poveikį ir gali išgyventi vandenyje ar maiste ilgą laiką.
Infekcija dažniausiai pasitaiko vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį šaltų klimato zonų šalyse, tačiau tropikų šalyse roto virusas gali pasitaikyti bet kuriuo metu. Roto virusas yra visuotinai paplitęs ir nėra geografinių sričių, kuriose jis nebūtų užfiksuotas.
Kaip pasireiškia roto virusas?
Roto virusas dažniausiai prasideda staiga, po 1-3 dienų inkubacinio laikotarpio. Pagrindiniai simptomai yra stiprus viduriavimas, vėmimas, karščiavimas, pilvo skausmai, bendras silpnumas ir negalavimas.
Viduriavimas, būdingas infekcijai, yra dažnas ir gausus, dažniausiai vandeningas. Tai gali sukelti dehidrataciją, ypač mažiems vaikams, kurie negali savarankiškai papildyti prarastų skysčių. Dehidratacijos simptomai gali apimti sausas lūpas, padidėjusį mieguistumą ar dirglumą, retesnį šlapinimąsi, akių ir galvos įdubimą kūdikiams, o sunkiais atvejais - šoką ir sąmonės netekimą.
Vėmimas yra dar vienas iš roto virusinės infekcijos simptomų, kuris dažnai pasireiškia prieš prasidedant viduriavimui ir gali trukti 1-2 dienas. Vėmimas gali apsunkinti skysčių papildymą, todėl yra svarbus dehidratacijos rizikos veiksnys.
Karščiavimas dažniausiai yra lengvas arba vidutinio sunkumo, tačiau kai kuriais atvejais gali būti aukštas. Kartais gali būti ir kvėpavimo takų simptomų, tokių kaip kosulys ar nosies užgulimas.
Roto virusas gali pasireikšti ir kitais simptomais, tokiais kaip apetito praradimas, pykinimas, raumenų skausmas, letargija ir nuovargis. Šie simptomai paprastai praeina per savaitę, bet pacientas gali jaustis silpnai kurį laiką.
Roto virusas suaugusiems
Roto virusas dažniausiai paveikia mažus vaikus, tačiau suaugusieji taip pat gali užsikrėsti. Suaugusiems roto virusas dažniausiai pasireiškia lengva forma, o kai kuriais atvejais gali net nesukelti jokių simptomų. Tačiau tai nepanaikina galimybės perduoti infekciją kitiems, ypač jei asmuo dirba sveikatos priežiūros ar maisto gamybos srityse.
Suaugusiesiems, kuriems pasireiškia roto virusas, būdingi simptomai yra panašūs į vaikų simptomus: vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, silpnumas ir pilvo skausmai.
Viduriavimas suaugusiems gali būti mažiau intensyvus nei vaikams, o karščiavimas gali būti retesnis. Tačiau suaugusiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi, roto virusas gali sukelti sunkesnių simptomų ir komplikacijų, tokių kaip dehidratacija.
Roto viruso infekcijos priežastys suaugusiems yra panašios kaip ir vaikams. Roto virusas dažniausiai perduodamas per fekalinių-oralinių kontaktų kelią, t.y. maistą ar vandenį, užterštą virusu, arba per tiesioginį kontaktą su užkrėstu asmeniu. Suaugusieji, kurie dirba su mažais vaikais, pavyzdžiui, vaikų darželiuose ar mokyklose, arba sveikatos priežiūros sektoriuje, yra ypač pažeidžiami dėl didesnės infekcijos rizikos. Taip pat suaugusieji, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi, gali būti labiau pažeidžiami roto viruso infekcijai.
Diagnostika
Roto viruso diagnostika dažniausiai atliekama laboratoriniu tyrimu, kuris apima išmatų mėginių analizę. Yra keli metodai, skirti roto viruso nustatymui, tarp kurių yra antigenų nustatymas, RNR nustatymas.
Antigenų nustatymas, dažnai atliekamas naudojant imunochromatografinius testus arba imunoenziminius testus, yra greičiausias ir labiausiai paplitęs roto viruso diagnostikos metodas. Šie testai nustato roto viruso antigenus išmatose ir gali būti atliekami ambulatoriškai ar laboratorijoje. Jie gali duoti rezultatą per kelias valandas ir yra pakankamai tiksli diagnostikos priemonė.
RNR nustatymas, atliekamas naudojant metodą, vadinamą reversine transkriptaze sukeltu polimerazės grandinine reakcija (RT-PCR), yra labai tikslus, tačiau užtrunka ilgiau ir reikalauja specializuotos laboratorinės įrangos. Šis metodas gali nustatyti viruso genetinę medžiagą išmatose ir gali būti naudojamas norint išskirti kitus enteropatogenus arba nustatyti roto viruso serotipą.
Be to, svarbu atsižvelgti į klinikinius simptomus ir anamnezę, nes roto virusas gali pasireikšti tipiškais simptomais, tokiais kaip stiprus viduriavimas, vėmimas ir karščiavimas, ypač per sezoniškai didesnį infekcijos paplitimą.
Infekcijos gydymas
Roto viruso gydymas dažniausiai yra simptominis, nes nėra specifinių antivirusinių vaistų, kurie veiktų prieš šį virusą. Svarbiausias gydymo aspektas yra dehidratacijos prevencija ir kontrolė, nes viduriavimas ir vėmimas, kurie yra tipiški roto virusinės infekcijos simptomai, gali sukelti reikšmingą skysčių ir elektrolitų praradimą.
Skysčių terapija gali būti atliekama per burną arba, sunkesniais atvejais, intraveniniu būdu. Oralinė rehidratacijos terapija (ORT) yra pirmoji gydymo strategija lengviems iki vidutiniškai sunkiems dehidratacijos atvejams. Ji apima specialiai sudarytų rehidratacijos tirpalų, kuriuose yra tinkamas druskų ir gliukozės kiekis, vartojimą. Intraveninė rehidratacija yra skirta sunkiai dehidratuotiems pacientams arba tiems, kurie negali vartoti skysčių per burną dėl intensyvaus vėmimo.
Simptomų kontrolė gali apimti karščiavimą mažinančius vaistus, tokius kaip paracetamolis, jei yra aukštas karščiavimas, ir antibiotikus, jei yra stiprus vėmimas. Tačiau reikia vengti viduriavimą stabdančių vaistų, nes jie gali sukelti komplikacijų, pvz., vidurių užkietėjimą.
Mityba yra dar vienas svarbus gydymo aspektas. Nerekomenduojama laikytis griežtos dietos, nes tai gali sumažinti organizmo atsparumą ir sulėtinti sveikimą. Užtikrinti, kad pacientas vartotų daug maistinių medžiagų ir kalorijų turinčio maisto, yra svarbu jo atsigavimui.
Galų gale, prevencija, įskaitant roto viruso vakcinaciją, yra labai svarbi strategija siekiant sumažinti roto viruso infekcijos plitimą ir sunkumą.
Kaip galima išvengti roto viruso?
Roto viruso profilaktika apima tiek asmeninės higienos priemones, tiek vakcinaciją.
Asmeninės higienos priemonės yra pagrindinis būdas sumažinti roto viruso pernešimo riziką. Tai apima dažną rankų plovimą su muilu ir vandeniu, ypač prieš valgant ir po tualetų lankymo ar kūdikio apiplovimo. Taip pat reikėtų vengti maisto ir vandens, kurie gali būti užteršti fekalijomis. Šios priemonės yra svarbios visiems, bet ypač asmenims, dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigose, vaikų priežiūros įstaigose ar maisto gamybos įmonėse.
Roto viruso vakcinacija yra veiksminga priemonė, skirta užkirsti kelią roto viruso infekcijai. Yra kelios roto viruso vakcinos, kurios yra rekomenduojamos kūdikiams, nes jie yra labiausiai pažeidžiami roto viruso infekcijai. Vakcinacija yra atliekama per burną, o ne injekcija, ir paprastai yra skiriama kaip dviejų ar trijų dozių serija.
Šios vakcinos yra gerai toleruojamos ir veiksmingos, mažindamos sunkios roto viruso infekcijos ir su ja susijusių hospitalizacijų riziką. Tačiau, kaip ir visi vaistai, jie gali sukelti šalutinį poveikį, tokią kaip viduriavimas ar vėmimas, tačiau šie simptomai dažniausiai yra lengvi ir trumpalaikiai.
Roto viruso vakcinacija, kartu su tinkamomis asmeninės higienos priemonėmis, yra veiksminga strategija roto viruso infekcijos prevencijai ir kontrolei. Tačiau, nepaisant vakcinacijos, vis tiek yra svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir kreiptis į gydytoją, jei atsiranda viduriavimas, vėmimas, karščiavimas ar kiti roto viruso infekcijos simptomai.
Nors roto virusas yra labai paplitęs ir gali sukelti sunkius simptomus, turime veiksmingų strategijų, kurios padeda užkirsti kelią šiai infekcijai, kontroliuoti jos simptomus ir užtikrinti saugų ir veiksmingą gydymą. Tęsiant tyrimus ir gerinant prevencijos strategijas, galime tikėtis dar geriau suvaldyti roto viruso infekciją ateityje.
Informaciniai šaltiniai:
Parashar UD, Hummelman EG, Bresee JS, Miller MA, Glass RI. Global illness and deaths caused by rotavirus disease in children. Emerging infectious diseases. 2003
Dennehy PH. Transmission of rotavirus and other enteric pathogens in the home. The Pediatric infectious disease journal. 2000
Tate JE, Burton AH, Boschi-Pinto C, Parashar UD, World Health Organization–Coordinated Global Rotavirus Surveillance Network. Global, regional, and national estimates of rotavirus mortality in children< 5 years of age, 2000–2013. Clinical Infectious Diseases. 2016
Dóró R, László B, Martella V, Leshem E, Gentsch J, Parashar U, Bányai K. Review of global rotavirus strain prevalence data from six years post vaccine licensure surveillance: is there evidence of strain selection from vaccine pressure?. Infect Genet Evol. 2014
Patel MM, Glass R, Desai R, Tate JE, Parashar UD. Fulfilling the promise of rotavirus vaccines: how far have we come since licensure?. The Lancet infectious diseases. 2012
Santos VS, Marques DP, Martins-Filho PR, Cuevas LE, Gurgel RQ. Effectiveness of rotavirus vaccines against rotavirus infection and hospitalization in Latin America: systematic review and meta-analysis. Infectious Diseases of Poverty. 2016
# roto virusas # infekcija # rotavirus