Aneurizma yra kraujagyslės sienelės išsiplėtimas ar išsišakojimas dėl sienelės silpnumo ar pažeidimo. Tai yra vieta, kur kraujagyslės sienelė tampa plonesnė ir gali plyšti, sukeliant kraujavimą į aplinkinius audinius. Aneurizmos gali susidaryti bet kurioje kūno dalyje, tačiau labiausiai rizikingos ir potencialiai gyvybei grėsmingos yra smegenyse ir aortoje – didžiojoje arterijoje, nuvedančioje kraują iš širdies į kūną.
Dvi pagrindinės aneurizmų rūšys yra:
Abdominalinė aortos aneurizma (AAA): ši rūšis susidaro pilvo srityje esančioje aortos dalyje.
Smegenų aneurizma (arba intrakranijinė aneurizma): susidaro smegenyse esančiose kraujagyslėse.
Aneurizmos priežastys gali būti įvairios, įskaitant genetinį polinkį, arterinę hipertenziją (aukštą kraujospūdį), aterosklerozę (arterijų užsikimšimą), traumas ir kai kurias kitas sveikatos būkles. Rūkymas, didelis alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas, ypač kokainas, gali taip pat padidinti aneurizmos atsiradimo riziką.
Aneurizma gali augti ir plisti metų metus nepastebima, kol pasiekia kritinį dydį arba plyšta. Priklausomai nuo jos padėties ir dydžio, aneurizma gali sukelti spaudimą aplinkiniams audiniams, nervams arba kitoms kraujagyslėms, dėl ko atsiranda skausmas, jutimo sutrikimai ar kiti simptomai.
Svarbu suprasti, kad plyšusi aneurizma yra skubi medicininė situacija, kuri gali sukelti mirtį. Todėl ankstyva diagnozė ir gydymas yra gyvybiškai svarbūs siekiant išvengti komplikacijų.
Rūšys ir tipai
Yra keletas aneurizmų rūšių, kurios klasifikuojamos pagal jų vietą organizme ir specifinę formą.
Abdominalinė aortos aneurizma (AAA): Tai yra dažniausia aneurizmos rūšis. Ji susidaro pilvo srityje esančioje aortos dalyje. Ši aneurizma gali tapti pavojinga, jei išsiplečia pernelyg ir plyšta.
Torakalinė aortos aneurizma: Susidaro krūtinės ląstos srityje esančioje aortos dalyje. Nors mažiau dažna nei AAA, ši aneurizma taip pat gali būti pavojinga.
Smegenų aneurizma (arba intrakranijinė aneurizma): Susidaro smegenyse esančiose kraujagyslėse. Jei tokia aneurizma plyšta, ji gali sukelti smegenų kraujavimą, vadinamą subarachnoidiniu kraujavimu.
Šoninė aneurizma: Tai yra maža, ovalinė aneurizma, kuri dažniausiai pasireiškia smegenyse.
Kūgio formos aneurizma: Tai yra daugiau ar mažiau cilindrinės formos aneurizma, kuri dažniausiai susidaro aortoje.
Išsišakojusi aneurizma: Tai yra sudėtingesnė aneurizma, kuri susideda iš kelių mažesnių aneurizmų, susijungusių kartu.
Pseudoaneurizma: Skirtingai nuo tikrųjų aneurizmų, pseudoaneurizma nesusidaro dėl kraujagyslės sienelės išsiplėtimo, bet dėl kraujagyslės sienelės plyšimo ir kraujo kaupimosi greta esančiose audinių erdvėse.
Kiekvienas aneurizmos tipas turi savo specifines priežastis, rizikos veiksnius, simptomus ir gydymo metodus. Nepaisant to, visi jie yra rimti medicininiai sutrikimai, kurie gali kelti grėsmę gyvybei, jei nebus laiku diagnozuoti ir gydomi.
Aneurizmos priežastys
Nors tikslios aneurizmos priežastys gali skirtis priklausomai nuo jos tipo ir vietos, keletas pagrindinių veiksnių sukelia šios būklės atsiradimą:
Aterosklerozė. Tai yra būklė, kurios metu ant kraujagyslės sienelių susikaupia riebalinės medžiagos arba cholesterolio plokštelės. Tai gali sukelti kraujagyslės sienelės sutirštėjimą ir pažeidimus, kurie silpnina sienelę, padarydami ją linkusią į aneurizmą.
Kraujospūdžio padidėjimas. Padidėjęs kraujospūdis gali didinti spaudimą ant kraujagyslės sienelių, ypač jei kraujagyslė jau yra pažeista dėl kitų priežasčių.
Genetika ir įgimti sutrikimai. Kai kurie žmonės gali būti genetiškai linkę į aneurizmas dėl įgimtų jungiamojo audinio sutrikimų, pavyzdžiui, Marfano sindromo ar Ehlers-Danlos sindromo.
Infekcijos. Kartais infekcija gali sukelti aneurizmą, ypač jei ji pažeidžia kraujagyslės sienelę. Tokia būklė, vadinama miokardito aneurizma, yra reta, bet pavojinga.
Trauma. Tiesioginiai sužalojimai, pvz., avarijos metu ar po chirurginės intervencijos, gali pažeisti kraujagyslės sienelę ir sukelti aneurizmą.
Rūkymas. Ilgalaikis rūkymas gali silpninti kraujagyslės sienelę ir didinti aterosklerozės riziką, dėl ko didėja aneurizmos atsiradimo tikimybė.
Amžius. Aneurizmos rizika didėja su amžiumi, nes laikui bėgant kraujagyslės sienelė gali tapti silpnesnė.
Šie veiksniai gali veikti kartu ir dar labiau padidinti aneurizmos riziką. Pavyzdžiui, asmuo, kuris rūko ir turi aukštą kraujospūdį, gali turėti didesnę aneurizmos riziką nei asmuo, kuris susiduria tik su vienu iš šių veiksnių. Dėl šios priežasties labai svarbu atpažinti ir valdyti veiksnius, kurie gali padidinti aneurizmos riziką.
Kokie simptomai išduoda aneurizmą?
Ypač dažnai smegenų ir aortos aneurizmos būna asimptomatinės, kol jos plyšta arba pasiekia didelį dydį. Toliau pateikiami kai kurie aneurizmų simptomai pagal jų lokalizaciją:
1. Smegenų aneurizma:
Sunkūs, staigūs galvos skausmai, kurie dažnai apibūdinami kaip "blogiausi gyvenime patirti galvos skausmai".
Regėjimo sutrikimas arba akių skausmas.
Kramtymo ir kalbėjimo sunkumai.
Neryškus, sulėtėjęs mąstymas arba sąmonės netekimas.
Galūnių silpnumas arba jutimo praradimas.
2. Krūtinės dalies aortos aneurizma:
Krūtinės skausmas arba nugaros skausmas.
Kosulys arba dusulys, jei aneurizma spaudžia plaučius ar gerklę.
Balso pokyčiai dėl nervo, einančio pro šalia esančią trachėją, suspaudimo.
3. Pilvo ertmės aortos aneurizma:
Skausmas pilvo srityje, kartais plečiantis į nugarą.
Pulsuojantis mazgelis pilvo srityje.
Skausmas gali būti nuolatinis arba periodinis.
4. Šlaunikaulio arterijos aneurizma:
Gali sukelti vietinį skausmą arba patinimą.
Kartais gali sukelti kojų tirpimą arba silpnumą dėl kraujo apytakos sutrikimo.
Dauguma aneurizmų nesukelia simptomų, kol jos nepradeda plėstis greitai, nesulaužo arba nespaudo šalia esančių struktūrų. Dėl šios priežasties aneurizmų ankstyva diagnostika yra gyvybiškai svarbi, kad būtų galima imtis reikiamų prevencinių priemonių prieš plyšimą. Jei asmuo patiria bet kurį iš minėtų simptomų, ypač staigius ir intensyvius galvos skausmus, skubiai turi kreiptis į gydytoją arba skubios pagalbos tarnybą.
Kokias komplikacijas ir pasekmes gali sukelti aneurizma?
Aneurizma, ypač kai ji yra nepastebėta ar nevaldoma, gali sukelti rimtų ir gyvybei pavojingų komplikacijų. Šie padariniai priklauso nuo aneurizmos vietos ir dydžio. Štai keletas esminių aneurizmos pasekmių ir komplikacijų:
Aneurizmos plyšimas: Tai viena iš labiausiai bijotinų ir pavojingiausių aneurizmos komplikacijų. Plyšusi aneurizma gali sukelti vidaus kraujavimą, kuris gali būti mirtinas. Smegenų aneurizmos plyšimas gali sukelti smegenų kraujavimą, kuris gali baigtis negalia ar mirtimi.
Trombozė: Kraujo krešuliai gali susidaryti aneurizmos viduje, kurie gali nutrūkti ir užblokuoti kraujagysles kitose kūno dalyse. Tai gali sukelti ūminį organų pažeidimą, pavyzdžiui, plaučių emboliją arba insultą.
Sienelės susilpnėjimas: Ilgainiui aneurizmos sienelė gali tapti vis silpnesnė, didindama plyšimo riziką.
Organo funkcijos trikdymas: Didelės aneurizmos, ypač smegenyse, gali spausti šalia esančius organus ar audinius, trikdant jų funkciją. Tai gali pasireikšti regėjimo sutrikimais, kalbos problemomis, kojų tirpimu ar kitais simptomais.
Infekcija: Nors retai, tačiau aneurizma gali užsikrėsti. Infekuota aneurizma gali sukelti sepsį, kraujo infekciją, kuri yra gyvybei pavojinga.
Kraujagyslės susiaurėjimas: Kartais aneurizma gali sukelti kraujagyslės susiaurėjimą, dėl ko gali kilti kraujo tekėjimo problemų į tam tikras kūno dalis.
Operacinės komplikacijos: Aneurizmų gydymas, ypač chirurginis, gali sukelti komplikacijų, tokias kaip kraujavimas, infekcijos ar audinių pažeidimas.
Svarbu pažymėti, kad aneurizma gali ilgą laiką būti asimptominė, o kai kuriems žmonėms ji niekada nesukels jokių simptomų. Vis dėlto, jei aneurizma pradeda augti arba sukelia simptomus, tai didina komplikacijų riziką. Ankstyva diagnostika ir stebėjimas yra esminiai veiksniai, siekiant sumažinti šias komplikacijas.
Ar galima išvengti aneurizmos atsiradimo?
Prevencija yra esminė, siekiant sumažinti aneurizmos atsiradimo riziką, o jei ji jau yra susiformavusi - didėjančio dydžio ar plyšimo riziką.
Tabako vartojimas yra viena pagrindinių aneurizmos priežasčių. Rūkymas sumažina kraujagyslių elastingumą, dėl ko jos tampa linkusios į aneurizmų susidarymą. Metus rūkymą, ši rizika mažėja.
Aukštas kraujospūdis gali pažeisti kraujagyslių sienas, todėl reikia jį nuolat tikrinti ir reguliuoti vaistais ar gyvenimo būdo pokyčiais, jei reikia.
Aukštas cholesterolio kiekis gali sukelti aterosklerozę, kuri gali didinti aneurizmos riziką. Svarbu laikytis sveikos mitybos, sportuoti ir vartoti vaistus, jei jie yra rekomenduojami.
Išlaikyti sveiką kūno masės indeksą (KMI) padeda sumažinti aneurizmos atsiradimo riziką.
Per didelis alkoholio vartojimas gali padidinti kraujospūdį ir sukelti kitų sveikatos problemų, todėl rekomenduojama vartoti jį saikingai.
Tiems, kuriems gresia didesnė aneurizmos rizika dėl genetikos ar kitų veiksnių, rekomenduojama reguliariai atlikti medicininius patikrinimus.
Žinoma, kad aneurizmos gali būti perduodamas paveldimas bruožas. Žmonėms su šeimos istorija apie aneurizmas turėtų būti atliekami dažnesni sveikatos patikrinimai.
Bendras sveikas gyvenimo būdas, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą ir streso valdymą, gali padėti sumažinti aneurizmos atsiradimo riziką.
Nors visiškai išvengti aneurizmos susidarymo neįmanoma, šie prevenciniai veiksmai gali žymiai sumažinti jos atsiradimo riziką ar progresavimą. Žinoma, svarbiausia yra ankstyva diagnostika, todėl jei manote, kad turite rizikos veiksnių, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Aneurizma yra rimta medicininė būklė, kurią ignoruojant gali sukelti mirtinas komplikacijas. Ši būklė atsiranda, kai kraujagyslės siena susilpnėja ir pradeda išsipūsti, dėl ko gali kilti plyšimo grėsmė. Aneurizmos gali atsirasti bet kurioje kūno dalyje, tačiau dažniausiai jie yra aptinkami smegenyse ir aortoje.
Informaciniai šaltiniai:
Mayo Clinic - Aneurysm
American Heart Association - What is an Aneurysm?
MedlinePlus - Aortic Aneurysm
Harvard Health - Brain Aneurysm
Johns Hopkins Medicine - Treatment for Aneurysm
# aneurizma