Angina, taip pat žinoma kaip ūminis tonzilitas, yra uždegiminė liga, kuri paveikia gomurio tonziles. Šią būklę dažniausiai sukelia infekcija, kuri gali būti virusinė arba bakterinė. Bakterinę infekciją sukelia streptokokų bakterijos, o virusinę - įvairūs virusai, tokie kaip rinovirusas, koronavirusas, adenovirusas ir kt.

Angina. Jos priežastys ir plitimas

Angina, arba ūminis tonzilitas, dažniausiai yra sukeliamas virusų ar bakterijų infekcijos. Virusų, kurie gali sukelti anginą, yra daug: nuo rinovirusų, kurie dažniausiai sukelia peršalimą, iki Epstein-Barr viruso, kuris yra pagrindinė mononukleozės priežastis. Tarp bakterijų, kurios gali sukelti anginą, dažniausiai yra grupės A beta-hemolizinis streptokokas (GABHS), taip pat žinomas kaip streptococcus pyogene. GABHS yra pagrindinė bakterinės anginos priežastis ir gali sukelti streptokokinę anginą.

Angina plinta lašeliniu būdu, pavyzdžiui, čiaudint, kosint, kalbant arba tiesiog kvėpuojant. Tai reiškia, kad asmuo, sergantis angina, gali perduoti ligą kitiems, ypač tiems, kurie yra šalia ligonio ir kvėpuoja tuo pačiu oru. Be to, angina taip pat gali plisti per tiesioginį kontaktą su sergančiu asmeniu arba net daiktais, kuriuos jis palietė, tokiais kaip rankšluosčiai, indai arba žaislai.

Nors anginą dažniausiai sukelia infekcijos, yra ir kitų galimų priežasčių. Kai kuriems žmonėms angina gali būti sukelta alergijos, kai kurių vaistų šalutinio poveikio ar dirginimo, pavyzdžiui, dėl sauso oro ar tabako dūmų.

Ligos simptomai

Anginos simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos priežasties - virusinės ar bakterinės infekcijos. Vis dėlto, dauguma pacientų patiria panašius simptomus, kurie apima gerklės skausmą, sunkumą ryjant maistą, karščiavimą, limfmazgių patinimą kakle, pabalusias arba gelsvas tonziles. Retais atvejais pasireiškia ir pilvo skausmas, kuris labiau būdingas vaikams.

Gerklės skausmas, arba faringitas, yra labiausiai paplitęs ir dažnai pats pirmas anginos simptomas. Jis gali būti stiprus ir kartais lydimas diskomforto ar skausmo ryjant, vadinamo disfagija.

Karščiavimas, kuris dažnai yra aukštas ir gali būti lydimas drebuliu ar šaltkrėčiu, taip pat yra tipiškas anginos simptomas. Limfmazgiai kakle gali būti patinę ir jautrūs liesti.

Tonzilės gali būti paraudusios ir patinusios, o kartais jos būna pabalusios arba gelsvos, kas būtent ir rodo tonzilių uždegimą (angina). Kai kurie pacientai gali turėti stiprų burnos kvapą.

Kai kuriems vaikams gali pasireikšti pilvo skausmas, kuris gali būti susijęs su streptokokinės infekcijos sukeliamu uždegimu.

Reikėtų nepamiršti, kad šie simptomai gali būti būdingi ir kitoms ligoms, todėl svarbu kreiptis į gydytoją dėl teisingos diagnozės ir gydymo.



Kokie yra anginos tipai?

Angina gali būti suskirstyta į kelis tipus, atsižvelgiant į tai, kas sukelia uždegimą, ir į jo pasireiškimo pobūdį.

Virusinė angina dažniausiai yra lengvesnė už bakterinę anginą ir dažnai prasideda panašiai kaip peršalimas ar gripas. Virusinė angina gali būti sukelta įvairių virusų. Šios anginos simptomai apima gerklės skausmą, kosulį, šaltkrėtį, nosies užgulimą, letargiją ir karščiavimą.

Bakterinė angina yra dažniausiai sukeliama grupės A beta-hemolizinio streptokoko. Streptokokinė angina dažniausiai yra rimtesnė ir sukelia stiprų gerklės skausmą, didelį karščiavimą, išsiplėtusius ir skausmingus limfmazgius kakle. Kai kuriais atvejais streptokokinė angina gali sukelti rimtas komplikacijas.

Lėtinė angina yra būklė, kai pacientas patiria pasikartojančius ar ilgalaikius tonzilito simptomus. Lėtinė angina gali būti sukelta tiek virusų, tiek bakterijų, ir gali sukelti nuolatinį gerklės skausmą, kvėpavimo problemų, ypač miegant.

Diagnostika ir gydymas

Anginos diagnozavimas dažnai prasideda nuo klinikinės apžiūros ir paciento simptomų įvertinimo. Gydytojas gali tikrinti ligonio gerklę, tonziles ir limfmazgius kakle. Tačiau, norint nustatyti, ar angina yra sukelta streptokokų infekcijos, būtina atlikti laboratorinius tyrimus.

Vienas iš dažniausiai naudojamų testų yra greitasis antigeno testas (RAT), kuris gali padėti diagnozuoti streptokokinę infekciją per keliolika minučių. Tačiau šis antigeno testas nėra 100% tikslus, todėl dažnai yra imamas ir gerklės tepinėlis.

Anginos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Virusinė angina dažniausiai yra gydoma simptomų mažinimo priemonėmis, tokiomis kaip skausmą malšinančiais vaistais, poilsiu. Antibiotikai veikia tik bakterijas, todėl jie neveiksmingi virusinės anginos atveju.

Streptokokinę anginą gydytojai dažniausiai gydo antibiotikais, kad greitai sumažintų simptomus, užkirstų kelią komplikacijoms ir sumažintų užkrečiamumą. Penicilinas yra pirmasis pasirinkimas streptokokinės anginos gydymui, nors kiti antibiotikai taip pat gali būti skiriami, jei pacientas yra alergiškas penicilinui.

Angina, arba ūminis tonzilitas, yra būklė, su kuria susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors daugeliu atvejų tai yra nepavojinga gyvybei, streptokokinė angina gali sukelti rimtas komplikacijas, todėl svarbu greitai ir tiksliai nustatyti diagnozę.

Susidūrus su anginos simptomais, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų galima kuo greičiau pradėti gydymą ir išvengti galimų komplikacijų. Kartu svarbu prisiminti ir apie prevenciją - dažnas rankų plovimas, tinkamas kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, ir vengimas artimo kontakto su sergančiais asmenimis gali padėti sumažinti anginos plitimo riziką.



Informacijos šaltiniai:

  1. Walker, P. F., & Buehler, J. W. (2017). Tropical infectious diseases: principles, pathogens and practice. Elsevier Health Sciences.

  2. Shulman, S. T., Bisno, A. L., Clegg, H. W., Gerber, M. A., Kaplan, E. L., Lee, G., ... & Weinberg, G. (2012). Clinical practice guideline for the diagnosis and management of group A streptococcal pharyngitis: 2012 update by the Infectious Diseases Society of America. Clinical infectious diseases, 55(10), e86-e102.

  3. Wessels, M. R. (2011). Streptococcal pharyngitis. New England Journal of Medicine, 364(7), 648-655.

  4. Harris, A. M., Hicks, L. A., & Qaseem, A. (2016). Appropriate antibiotic use for acute respiratory tract infection in adults: advice for high-value care from the American College of Physicians and the Centers for Disease Control and Prevention. Annals of internal medicine, 164(6), 425-434.

  5. Van Brusselen, D., Vlieghe, E., Schelstraete, P., De Meulder, F., Vandeputte, C., Garmyn, K., ... & Van de Voorde, P. (2014). Streptococcal pharyngitis in children: to treat or not to treat?. European journal of pediatrics, 173(10), 1275-1283.


# angina # ūminis tonzilitas # virusai # bakterijos