Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra viena iš dažniausiai pasitaikančių endokrininių ligų moterims, kuri turi tiesioginės įtakos reprodukcijai ir daugybei kitų sričių. Apibrėžtas kaip hiperandrogenizmo ir ovuliacijos sutrikimų derinys, policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) sukelia daugybę simptomų, tarp kurių gali būti nereguliarūs menstruaciniai ciklai, per didelis plaukų augimas neįprastose vietose (hirsutizmas), odos problemos, pavyzdžiui, spuogai, ir net nevaisingumas. Dėl per didelio androgenų kiekio (vadinamųjų "vyriškų" hormonų) kiaušidėse gali susidaryti daug mažų cistų, kurios gali būti matomos ultragarsu. Be to, policistinių kiaušidžių sindromas yra susijęs su aukštesniu kardiovaskulinių ligų, diabeto tipo 2 ir sindromo X (metabolinio sindromo) rizika.
Tiksli PKS etiologija yra sudėtingas ir vis dar nėra pilnai suprasta. Tai gali būti genetinė liga, kurioje svarbų vaidmenį atlieka paveldimumas, tačiau į tai taip pat gali turėti įtakos aplinkos veiksniai, įskaitant mitybą ir gyvenimo būdą. Policistinių kiaušidžių sindromas susijęs su padidėjusia insulino rezistencija, kai organizmas negali tinkamai reaguoti į insuliną, kas gali padidinti cukraus kiekį kraujyje ir padidinti androgenų gamybą.
Kokios priežastys lemia policistinių kiaušidžių sindromo atsiradimą?
Nors policistinių kiaušidžių sindromas yra viena iš dažniausių moterų endokrininių ligų, jo priežastys nėra visiškai suprantamos. Tačiau yra keletas svarbių veiksnių, kurie gali prisidėti prie PKS atsiradimo.
Genetinis polinkis: Yra tyrimų, rodančių, kad policistinių kiaušidžių sindromas gali būti paveldimas. Moterys, kurių motinos ar seserys turi PKS, yra labiau linkusios turėti šį sindromą taip pat. Tačiau vis dar nežinoma, kuri konkreti genų kombinacija gali sukelti PKS.
Hiperinsulinemija ir insulino rezistencija: Daugelis, bet ne visos moterys su PKS, turi insulino rezistenciją, tai reiškia, kad jų kūnas negali efektyviai naudoti insulino. Tai sukelia hiperinsulinemiją, kai kūnas gamina per daug insulino. Padidėjęs insulino kiekis gali skatinti kiaušides gaminti per daug androgenų, sukeldamas policistinių kiaušidžių sindromo simptomus.
Padidėjęs androgenų kiekis: Androgenai yra "vyriški" hormonai, kurių moterų organizme yra nedideliais kiekiais. Tačiau moterys su PKS turi per didelį androgenų kiekį, kuris gali sukelti nereguliarų menstruacinį ciklą, plaukų augimą neįprastose vietose (hirsutizmą), plaukų slinkimą ir kitus simptomus.
Svorio padidėjimas ir nutukimas: Svorio padidėjimas ir nutukimas gali padidinti policistinių kiaušidžių sindromo riziką. Be to, nutukimas gali padidinti insulino rezistencijos simptomus, dėl kurių gali padidėti PKS simptomai.
Uždegimas: Tyrimai rodo, kad policistinių kiaušidžių sindromas gali būti susijęs su padidėjusiu uždegimu organizme. Uždegimas gali skatinti kiaušides gaminti androgenus, o tai gali sukelti PKS simptomus.
Vis dar reikia daugiau tyrimų, kad būtų geriau suprasta PKS etiologija. Bet kokiu atveju, policistinių kiaušidžių sindromas yra multifaktorinė liga, kurioje svarbų vaidmenį atlieka tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai.
Simptomai
Policistinių kiaušidžių sindromo simptomai yra labai įvairūs ir skirtingi tarp moterų, o tai daro šį sindromą sudėtingu ir dažnai sunkiai nustatytinu. Simptomai gali prasidėti nuo paauglystės ir tęstis visą reprodukcinį laikotarpį, tačiau jie gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Štai pagrindiniai PKS simptomai:
Nereguliarūs menstruaciniai ciklai: Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių simptomų. Kai kurios moterys gali turėti ilgus ir neprognozuojamus ciklus, kitiems gali būti mažiau nei 8 ciklai per metus arba jie gali visiškai sustoti (amenorėja).
Hirsutizmas: Hirsutizmas yra nenormalus vyriškų plaukų modelio augimas moterims, pavyzdžiui, veido, krūtinės ir nugaros plaukų augimas. Tai susiję su padidėjusiu vyriškų hormonų, vadinamų androgenais, kiekiu.
Odos bėrimai: Daugelis moterų su PKS patiria odos problemas, įskaitant spuogus ir odos riebalų gamybą.
Svorio padidėjimas ir nutukimas: Policistinių kiaušidžių sindromas yra glaudžiai susijęs su antsvoriu ir nutukimu, ypač kai riebalai kaupiasi pilvo srityje.
Cistos kiaušidėse: Šios cistos yra maži folikulai, kurie susidaro kiaušidėse. Jie gali būti nustatyti ultragarsu, tačiau daugelis moterų su PKS neturi jokių cistų simptomų.
Galvos plaukų plonėjimas arba plaukų slinkimas: Tai dar vienas hiperandrogenizmo simptomas, kuris gali pasireikšti dėl PKS.
Nevaisingumas: Dėl nereguliarių ovuliacijų arba ovuliacijos nebuvimo policistinių kiaušidžių sindromas gali sukelti nevaisingumą.
Insulino rezistencija ir 2 tipo diabetas: Dėl sutrikusio insulino veikimo policistinių kiaušidžių sindromas gali sukelti insulino rezistenciją, kuri gali padidinti 2 tipo diabeto riziką.
Padidėjusi kardiovaskulinių ligų rizika: Metaboliniai sutrikimai, susiję su PKS, gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Nuotaikos sutrikimai: Policistinių kiaušidžių sindromas taip pat gali sukelti emocines problemas, įskaitant depresiją ir nerimą.
Šie simptomai gali būti labai skirtingi ir varijuoti nuo lengvų iki sunkių. Moterims, kurios patiria šiuos simptomus, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Kaip yra nustatomas policistinių kiaušidžių sindromas?
PKS diagnozės nustatymas gali būti sudėtingas, nes jo simptomai gali labai skirtis ir kartais būti painiojami su kitomis būklėmis. Įprastai, norint nustatyti PKS, gydytojai naudojasi vadinamąja "Roterdamo kriterijų sistema", kuri reikalauja, kad būtų nustatytos bent dvi iš trijų šių sąlygų:
Nereguliarus menstruacinis ciklas arba ovuliacijos nebuvimas, dažnai pasireiškiantis kaip nereguliarios arba ilgesnės nei 35 dienos menstruacijos, arba mažiau nei 8 menstruaciniai ciklai per metus.
Klinikiniai ar laboratoriniai androgenų pertekliaus požymiai, tokie kaip hirsutizmas (nenumatytas plaukų augimas ant veido arba kūno), plaukų slinkimas, spuogai arba laboratoriniai tyrimai, rodo padidėjusį androgenų kiekį kraujyje.
Kiaušidžių ultragarsinis vaizdavimas rodo policistines kiaušides, kurių apibrėžimas gali skirtis tarp skirtingų gydytojų, bet dažniausiai tai reiškia, kad kiaušidėje yra 12 ar daugiau mažų folikulų (2-9 mm dydžio) arba kiaušidės turi tūrį, viršijantį 10 ml.
Prieš nustatant PKS diagnozę, svarbu atlikti diferencinę diagnozę ir išskirti kitas būkles, kurios gali sukelti panašius simptomus. Tai gali apimti hipotirozę, hiperprolaktinemiją, Cushingo sindromą, androgenus gaminančius navikus ir kitas.
Be to, gydytojas gali norėti atlikti papildomus kraujo tyrimus, kad patikrintų insulino rezistenciją, cholesterolio ir trigliceridų kiekius, kad nustatytų rizikos veiksnius širdies ir kraujagyslių ligoms bei 2 tipo diabetui, kurie dažnai yra susiję su policistinių kiaušidžių sindromu.
Verta paminėti, kad PKS diagnozė yra nustatoma remiantis simptomais ir klinikiniais požymiais, o ne konkrečiu testu. Tai reiškia, kad diagnozė gali skirtis tarp skirtingų gydytojų ir klinikų, ir tai gali reikalauti nuoseklių medicininių apžiūrų ir stebėjimo.
Gydymas
Nors policistinių kiaušidžių sindromas nėra išgydomas, jo simptomus galima valdyti, o tai dažniausiai padeda pagerinti pacientės gyvenimo kokybę. PKS gydymas dažniausiai priklauso nuo pacientės individualių simptomų, jos gyvenimo būdo ir planų dėl nėštumo. Gydytojas gali rekomenduoti keletą skirtingų gydymo strategijų:
Gyvenimo būdo pokyčiai: Tai yra pirmoji ir labai svarbi PKS gydymo dalis. Tai gali apimti mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčius, kurių tikslas yra svorio mažinimas (jei tai reikalinga) ir insulino rezistencijos mažinimas. Tyrimai rodo, kad net 5-10% svorio sumažėjimas gali pagerinti PKS simptomus ir padidinti vaisingumą.
Hormoniniai kontraceptikai: Oralinių kontraceptikų vartojimas gali padėti reguliuoti menstruacijas, mažinti androgenų kiekį ir kontroliuoti simptomus, tokius kaip hirsutizmas ir spuogai.
Antidiabetiniai vaistai: Metforminas, antidiabetinis vaistas, gali pagerinti insulino rezistenciją, padėti reguliuoti menstruacijas ir mažinti PKS simptomus.
Nevaisingumo gydymas: Moterims, kurios nori pastoti, gali būti rekomenduojami vaistai, skirti stimuliuoti ovuliaciją, tokie kaip klomifenas arba letrozolas. Kartais gali būti rekomenduojamas ir dirbtinis apvaisinimas.
Androgenų blokatoriai: Vaistai, tokie kaip spironolaktonas arba finasteridas, gali padėti kontroliuoti hirsutizmą ir plaukų slinkimą. Be to, galima naudoti vietinius plaukų šalinimo metodus.
Chirurginis gydymas: Kai kuriais atvejais, kai kitos gydymo strategijos neveikia, gali būti atliekama operacija, vadinama kiaušidžių perforacija, siekiant stimuliuoti ovuliaciją. Tačiau ši procedūra nėra pirmas pasirinkimas ir yra rekomenduojama tik tam tikroms pacientėms.
Visi šie gydymo būdai gali būti naudojami atskirai arba kartu, priklausomai nuo pacientės individualių simptomų ir poreikių. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl tinkamo gydymo plano.
Paplitimas
Dažniausiai PKS diagnozė nustatoma 6-10% moterų reprodukcinio amžiaus, tačiau skirtinguose regionuose ir tarp skirtingų etninių grupių šis skaičius gali skirtis.
Nors dažniausiai PKS diagnozė nustatoma moterims reprodukcinio amžiaus, tai gali pasireikšti ir paauglystėje, kai mergaitėms prasideda menstruacijos. Be to, PKS simptomai gali išlikti ir po menopauzės.
Svarbu paminėti, kad daugelis moterų su PKS gali būti nediagnozuotos. Tyrimai rodo, kad iki 70% moterų su PKS gali būti nediagnozuotos. Tai reiškia, kad realus PKS paplitimas gali būti didesnis nei oficialūs statistiniai duomenys rodo.
Norint užtikrinti geriausius sveikatos rezultatus, labai svarbu anksti nustatyti ir efektyviai valdyti PKS. Tai reikalauja nuolatinės medicininės priežiūros ir individualaus požiūrio, atsižvelgiant į kiekvienos moters specifinius simptomus ir poreikius.
Policistinių kiaušidžių sindromas yra svarbus visuomenės sveikatos klausimas, ir toliau reikia daugiau tyrimų ir švietimo, siekiant pagerinti PKS supratimą, nustatymą ir gydymą.
Informaciniai šaltiniai:
Azziz R, Carmina E, Dewailly D, et al. The Androgen Excess and PCOS Society criteria for the polycystic ovary syndrome: the complete task force report. Fertil Steril. 2009;91(2):456–488.
Rotterdam ESHRE/ASRM-Sponsored PCOS Consensus Workshop Group. Revised 2003 consensus on diagnostic criteria and long-term health risks related to polycystic ovary syndrome. Fertil Steril. 2004;81(1):19–25.
Franks S. Polycystic ovary syndrome. N Engl J Med. 1995;333(13):853–861.
Vink JM, Sadrzadeh S, Lambalk CB, Boomsma DI. Heritability of polycystic ovary syndrome in a Dutch twin-family study. J Clin Endocrinol Metab. 2006;91(6):2100–2104.
Diamanti-Kandarakis E, Dunaif A. Insulin resistance and the polycystic ovary syndrome revisited: an update on mechanisms and implications. Endocr Rev. 2012;33(6):981–1030.
Azziz R, Woods KS, Reyna R, Key TJ, Knochenhauer ES, Yildiz BO. The prevalence and features of the polycystic ovary syndrome in an unselected population. J Clin Endocrinol Metab. 2004;89(6):2745–2749.
The Rotterdam ESHRE/ASRM-Sponsored PCOS Consensus Workshop Group. Revised 2003 consensus on diagnostic criteria and long-term health risks related to polycystic ovary syndrome (PCOS). Hum Reprod. 2004;19(1):41–47.
Teede HJ, Misso ML, Costello MF, et al. Recommendations from the international evidence-based guideline for the assessment and management of polycystic ovary syndrome. Hum Reprod. 2018;33(9):1602–1618.
Legro RS, Arslanian SA, Ehrmann DA, et al. Diagnosis and treatment of polycystic ovary syndrome: an Endocrine Society clinical practice guideline. J Clin Endocrinol Metab. 2013;98(12):4565–4592.
# policistinių kiaušidžių sindromas