Hepatitas B yra rimta infekcinė kepenų liga, kurią sukelia hepatito B virusas (HBV). Tai viena iš penkių pagrindinių hepatito tipų (A, B, C, D ir E) ir yra ypač svarbi dėl savo gebėjimo sukelti lėtinę infekciją ir susijusias komplikacijas, įskaitant kepenų cirozę, kepenų nepakankamumą ir hepatoceliulinę karcinomą (kepenų vėžį). Hepatito B ypatumas yra tas, kad jis gali pasireikšti tiek ūmiu, tiek lėtiniu pavidalu, o infekcijos eiga ir pasekmės labai skiriasi kiekvienam žmogui.

Hepatito B pernešimo būdai

Hepatitas B yra užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia hepatito B virusas (HBV) ir kuris veikia kepenis. Šis virusas perduodamas per užkrėstus kūno skysčius, o infekcijos plitimo būdai yra įvairūs. Supratimas apie šiuos pernešimo būdus yra esminis siekiant efektyviai užkirsti kelią ligos plitimui.

Kraujo perdavimas

Vienas iš pagrindinių hepatito B perdavimo būdų yra per užkrėstą kraują. Tai apima kraujo transfuzijas, naudojant nesterilizuotas adatas ar švirkštus (ypač tarp intraveninių narkotikų vartotojų), taip pat dantų gydymo, tatuiruočių darymo ar auskarų vėrimo procedūras, kuriose nesilaikoma tinkamo sterilumo.

Nesaugūs lytiniai santykiai

Hepatitas B taip pat gali būti perduodamas per nesaugius lytinius santykius su užkrėstu partneriu. Virusas yra spermose, makšties sekrete ir kituose kūno skysčiuose, todėl bet koks seksualinis kontaktas su užkrėstu asmeniu gali sukelti infekciją.

Perinatalinis (vertikalus) perdavimas

Hepatito B virusas gali būti perduotas nuo užkrėstos motinos kūdikiui gimdymo metu. Tai dažniausiai vyksta per gimdymo kanalą, bet gali atsitikti ir nėštumo metu. Siekiant sumažinti šią perdavimo riziką, būtina tinkama nėščių moterų, sergančių hepatito B virusu, priežiūra.

Artimas fizinis kontaktas

Nors rečiau, hepatito B virusas gali būti perduotas ir per kasdienį šeimos gyvenimą, jei yra artimas fizinis kontaktas su užkrėstu asmeniu, pvz., naudojant bendrus asmeninius daiktus (šepetėliai, skustuvai), kurie gali turėti užkrėsto kraujo pėdsakų.

Medicininės procedūros

Infekcija gali būti perduota per nesterilizuotus medicininius instrumentus, pvz., chirurginius įrankius arba odontologijos įrangą, jei jie nebuvo tinkamai sterilizuoti po naudojimo su užkrėstu pacientu.

Kraujo produktai

Nors šiuolaikinės kraujo perpylimo procedūros apima griežtus kraujo donorų patikrinimus ir kraujo testavimą, praeityje per kraujo produktus buvo perduodamas hepatito B virusas.

Nors hepatitas B yra labai užkrečiamas ir gali būti perduodamas įvairiais būdais, svarbu pabrėžti, kad jis neperduodamas kasdienėse socialinėse situacijose, pavyzdžiui, apsikabinant, rankų paspaudimu, per maistą ar vandenį, ar naudojant bendrus indus ar tualetą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į prevencines priemones, tokius kaip vakcinacija, saugūs lytiniai santykiai ir tinkamas asmeninių daiktų naudojimas, siekiant sumažinti užkrėtimo hepatitu B riziką.

Hepatito B rizikos veiksniai

Hepatito B rizikos veiksniai yra įvairūs ir susiję su aplinkybėmis bei elgsena, kurios didina galimybę užsikrėsti hepatito B virusu (HBV). Supratimas apie šiuos veiksnius yra svarbus, nes jie padeda identifikuoti asmenis ir grupes, kuriems reikia didesnės prevencijos ir galbūt skirtingo požiūrio į sveikatos priežiūrą.

  • Nesaugūs lytiniai santykiai: Vienas iš pagrindinių hepatito B pernešimo būdų yra lytinis kontaktas. Asmenys, turintys daug seksualinių partnerių arba užsiimantys nesaugiais lytiniais santykiais, yra didesnės rizikos grupėje.
  • Intraveninis narkotikų vartojimas: Bendro adatų ir švirkštų naudojimas narkotikų vartojimo metu yra vienas iš rizikos veiksnių. Net sterilių adatų dalijimasis gali būti rizikingas, nes virusas gali išlikti ant adatos paviršiaus.
  • Perduodamas iš motinos kūdikiui: Vertikalus viruso perdavimas nuo užkrėstos motinos kūdikiui gimdymo metu yra svarbus infekcijos šaltinis. Tai ypač aktualu moterims, sergančioms aktyviąja hepatito B infekcija arba turinčioms aukštą viruso kiekį kraujyje.
  • Kraujo transfuzijos ir organų transplantacijos: Asmenys, gaunantys kraujo produktus ar organų transplantacijas, gali būti pažeidžiami, ypač jei procedūros atliekamos regionuose, kur hepatito B virusas yra labai paplitęs ir kur nėra efektyvios kraujo donorų patikros.
  • Nesterili medicininė įranga: Infekcija gali būti perduota naudojant nesterilizuotą medicinos įrangą, įskaitant odontologijos įrankius, chirurginius instrumentus, taip pat auskarų vėrimo, tatuiruočių ar akupunktūros procedūras.
  • Profesinė ekspozicija: Sveikatos priežiūros darbuotojai, dirbantys su krauju ir kūno skysčiais, yra didesnės rizikos grupėje dėl galimo kontakto su užkrėstu krauju ar kūno skysčiais.
  • Gyvenimas ar kelionės į endemines zonas: Asmenys, gyvenantys arba keliaujantys į regionus, kur hepatitas B yra labai paplitęs (pvz., Pietryčių Azija, Afrika, tam tikros Pasaulio sveikatos organizacijos nurodytos teritorijos), turi didesnę riziką užsikrėsti.
  • Šeimos narys ar artimas kontaktas su užkrėstu asmeniu: Gyvenimas arba artimas bendravimas su asmeniu, sergančiu hepatitu B, taip pat gali didinti infekcijos riziką, ypač per bendrai naudojamus asmeninius daiktus, tokius kaip dantų šepetėliai ar skustuvai.
  • Imuninės sistemos problemos: Asmenys su silpnėjančia imunine sistema, įskaitant ŽIV užkrėstus asmenis, sergantys kitomis kepenų ligomis ar vartojantys imunosupresantus, yra labiau pažeidžiami hepatito B viruso infekcijai.

Supratimas apie šiuos rizikos veiksnius yra svarbus norint imtis veiksmingų prevencinių priemonių, tokių kaip vakcinacija, saugūs lytiniai santykiai, tinkama medicininės įrangos sterilizacija ir informacijos sklaida rizikos grupėse. Vakcinacija yra viena iš efektyviausių priemonių užkirsti kelią hepatito B infekcijai, todėl ji yra rekomenduojama daugelyje šalių kaip dalis nacionalinės vakcinacijos programos.


Kokie yra hepatito B simptomai?

Hepatito B simptomai yra įvairūs ir gali skirtis nuo lengvų iki sunkių. Hepatitas B, kurį sukelia hepatito B virusas (HBV), yra infekcinė kepenų liga. Ji gali būti tiek ūmi, tiek lėtinė ir simptomų sunkumas bei pasireiškimo būdas priklauso nuo infekcijos pobūdžio bei asmenų amžiaus ir bendros sveikatos būklės.

Ūminis hepatitas B

Ūminėje infekcijos stadijoje, kuri gali trukti keletą savaičių iki kelių mėnesių, simptomai gali būti panašūs į gripą. Tai apima:

  • Nuovargį: Dažnai pasireiškia didelis nuovargis ir bendras silpnumas.
  • Karščiavimas: Nors ne visiems pacientams pasireiškia, tai gali būti ankstyvas infekcijos požymis.
  • Skausmas pilvo srityje: Ypač dešinėje pusėje po šonkauliais, kur yra kepenys.
  • Apetito praradimas: Dažnas simptomas, lydimas pykinimo ir vėmimo.
  • Tamsus šlapimas ir šviesios išmatos: Tai gali rodyti kepenų funkcijos sutrikimą.
  • Gelta: Oda ir akių baltymai gali pagelti, tai yra dėl bilirubino kaupimosi organizme, kai kepenys negali tinkamai atlikti savo funkcijų.

Lėtinis hepatitas B

Lėtinėje infekcijos stadijoje, kuri gali trukti metus ar net dešimtmečius, simptomai gali būti nežymūs arba visiškai nesireikšti. Kai kurie asmenys patiria:

  • Lėtinį nuovargį: Pastovus jausmas nuovargio ir energijos stokos.
  • Nespecifiniai skausmai: Gali būti skausmai pilvo srityje ar kiti nespecifiniai skausmai.
  • Lėtinių kepenų ligų simptomai: Toks kaip odos niežėjimas arba kepenų cirozės požymiai.

Progresavusi lėtinė infekcija

Sunkesniais atvejais, kai liga progresuoja, gali pasireikšti rimtesni kepenų pažeidimo požymiai, įskaitant:

  • Ascitas: Skysčių kaupimasis pilvo ertmėje.
  • Kepenų nepakankamumas: Sutrikusi kepenų funkcija, dėl kurios gali sutrikti kraujotaka ir organų veikla.
  • Kepenų vėžys (hepatoceliulinė karcinoma): Nors tai nėra dažna, tai yra viena iš sunkiausių hepatito B komplikacijų.

Svarbu paminėti, kad daugelis asmenų, ypač vaikai, gali užsikrėsti hepatitu B ir neturėti jokių simptomų. Tačiau net be akivaizdžių simptomų, infekuoti asmenys gali būti viruso nešiotojai ir platinti infekciją kitiems. Todėl svarbu atlikti reguliarius sveikatos patikrinimus, ypač jei asmuo yra rizikos grupėje, ir skiepytis nuo hepatito B, kad būtų sumažinta infekcijos plitimo rizika.

Galimos hepatito B komplikacijos

Hepatitas B yra rimta infekcinė kepenų liga, galinti sukelti daugybę komplikacijų, ypač jei ji tampa lėtine. Šios komplikacijos gali žymiai paveikti paciento sveikatą, gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą. Komplikacijų sunkumas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant viruso aktyvumą, kepenų būklę ir individualų paciento atsaką į infekciją.

Kepenų cirozė

Viena iš dažniausių ir rimčiausių lėtinio hepatito B komplikacijų yra kepenų cirozė. Cirozė reiškia ilgalaikį kepenų pažeidimą, kurio metu sveiki kepenų audiniai pakeičiami randų audiniais (fibrozė). Tai sumažina kepenų gebėjimą atlikti savo funkcijas, tokias kaip toksinų šalinimas iš kraujo, medžiagų apykaitos reguliavimas ir baltymų sintezė.

Portalinė hipertenzija

Cirozė gali sukelti padidėjusį spaudimą kepenų venose, vadinamą portaline hipertenzija. Tai gali lemti rimtas komplikacijas, įskaitant kraujavimą iš kepenų venų varikozės ir ascitą (skysčių kaupimąsi pilvo ertmėje).

Hepatoceliulinė karcinoma (kepenų vėžys)

Lėtinis hepatitas B žymiai didina hepatoceliulinės karcinomos, vienos iš kepenų vėžio formų, riziką. Tai yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių tarp pacientų, sergančių lėtiniu hepatitu B.

Kepenų nepakankamumas

Sunkiais atvejais lėtinis hepatito B virusas gali progresuoti į fulminantinį kepenų nepakankamumą, kuris yra greitai progresuojanti būklė, sukelianti kepenų funkcijos sutrikimą ir potencialiai mirtį.

Intrahepatinės komplikacijos

Hepatitas B taip pat gali sukelti problemas už kepenų ribų, įskaitant imuninės sistemos sutrikimus, tokius kaip vaskulitas ir reumatoidinius simptomus.

Infekcijos pernešimas

Asmenys, sergantys hepatitu B, yra infekcijos šaltinis kitiems, ypač jei jie nesilaiko atsargumo priemonių, kad išvengtų viruso plitimo.

Svarbu pažymėti, kad ne visi sergantys hepatitu B patirs šias komplikacijas, ir rizika gali būti sumažinta tinkamu gydymu ir reguliaria sveikatos priežiūra. Ankstyva diagnostika, reguliarūs kepenų funkcijos ir būklės patikrinimai, tinkamas gydymas ir sveikos gyvensenos palaikymas yra esminiai veiksniai, galintys padėti kontroliuoti ligą ir užkirsti kelią jos progresavimui į sunkesnes komplikacijas. Taip pat svarbu vengti alkoholio ir kitų kepenims kenksmingų medžiagų, kad sumažintumėte papildomą naštą kepenims.

Patarimai, kurie gali padėti apsisaugoti nuo hepatito B

Hepatito B prevencija yra esminė visuomenės sveikatos sritis, nes hepatitas B yra viena iš labiausiai užkrečiamų ir pavojingų kepenų ligų. Hepatito B virusas (HBV) gali sukelti tiek ūmią, tiek lėtinę infekciją, o lėtinė infekcija gali progresuoti į kepenų cirozę ar netgi kepenų vėžį.

Prevencijos priemonės yra daugialypės ir apima tiek individualius, tiek visuomenės sveikatos lygmens veiksmus.

  1. Vakcinacija: Tai yra efektyviausia priemonė kovojant su hepatitu B. Daugelyje šalių hepatito B vakcina yra įtraukta į nacionalines vakcinacijos programas ir paprastai skiriama naujagimiams ir vaikams. Suaugusieji, kurie anksčiau nebuvo paskiepyti ir priklauso rizikos grupėms, taip pat turėtų būti paskiepyti.
  2. Saugūs lytiniai santykiai: Nesaugūs lytiniai santykiai yra vienas iš pagrindinių hepatito B pernešimo būdų. Naudojimas prezervatyvų ir kitų kontracepcijos metodų gali sumažinti infekcijos riziką.
  3. Sterili medicininė įranga: Reikalingas tinkamas vienkartinių adatų ir švirkštų naudojimas medicinos įstaigose, taip pat sterilizacija ir tinkamas visų medicinos instrumentų valymas.
  4. Asmeninių higienos prekių naudojimas: Niekada nesidalinti asmeniniais higienos reikmenimis, tokiais kaip dantų šepetėliai, skustuvai, manikiūro įrankiai, kurie gali būti užkrėsti krauju.
  5. Saugi kraujo transfuzija ir organų transplantacija: Užtikrinti, kad visi kraujo produktai ir transplantuojami organai būtų tikrinami dėl hepatito B viruso.
  6. Motinų ir naujagimių sveikatos priežiūra: Moterys, kurios yra nėščios, turėtų būti tikrinamos dėl hepatito B. Jei motina yra užkrėsta, yra svarbu imtis priemonių užkirsti kelią viruso perdavimui naujagimiui, įskaitant naujagimio vakcinaciją ir, jei reikia, antivirusinį gydymą.
  7. Švietimas ir informavimas: Svarbu informuoti visuomenę apie hepatito B pernešimo būdus, simptomus ir prevencijos strategijas. Tai apima sveikatos švietimą mokyklose, darbo vietose ir per visuomenės sveikatos kampanijas.
  8. Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Asmenys, kurie priklauso prie didesnės rizikos grupių, pvz., sveikatos priežiūros darbuotojai, turėtų reguliariai tikrintis dėl hepatito B.
  9. Gyvensenos pokyčiai: Vengimas alkoholio ir kitų kepenims žalingų medžiagų, taip pat sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir sumažinti infekcijos riziką.

Hepatito B prevencija yra sudėtinga užduotis, kuri reikalauja bendradarbiavimo tarp sveikatos priežiūros specialistų, visuomenės sveikatos institucijų ir pačios visuomenės. Vakcinacija, švietimas ir tinkamas rizikos valdymas gali žymiai sumažinti infekcijos ir susijusių komplikacijų riziką.


Informaciniai šaltiniai:

  1. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO)
  2. JAV Ligų Kontrolės ir Prevencijos Centras (CDC)
  3. Europos Kepenų Tyrimų Asociacija (EASL)
  4. "Hepatology"

# hepatito B virusas