Limfocitai yra specifinė baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) grupė, kurie vaidina esminį vaidmenį žmogaus imuninėje sistemoje. Jie atsakingi už organizmo gynybą nuo svetimų mikroorganizmų, tokių kaip virusai, bakterijos ar grybeliai, taip pat nuo pažeistų ar mutavusių ląstelių, kurios gali vystytis į vėžines.

Pagal funkciją limfocitai skirstomi į tris pagrindines kategorijas:

1. T-limfocitai (T ląstelės): Šios ląstelės vaidina centrinį vaidmenį adaptacinėje imuninėje atsako dalyje. Jie padeda reguliuoti kitų imuninių ląstelių veiklą ir tiesiogiai dalyvauja užkrėstų ląstelių arba vėžinių ląstelių sunaikinime. T-limfocitai skirstomi į keletą subpopuliacijų, įskaitant pagalbininkus T-limfocitus (CD4+), cytotoxinius T-limfocitus (CD8+) ir reguliuojančius T-limfocitus.
2. B-limfocitai (B ląstelės): B ląstelės yra atsakingos už antikūnų gamybą. Antikūnai yra specialios baltymo molekulės, kurios specifiškai atpažįsta svetimkūnius, tokius kaip virusų ar bakterijų dalys, ir padeda juos pašalinti iš organizmo.
3. NK ląstelės (natūralūs žudikai): Šios ląstelės gali atpažinti ir sunaikinti pažeistas ar infekuotas ląsteles be ankstesnio specifinio atpažinimo. NK ląstelės yra svarbi pirmosios linijos gynyba prieš kai kuriuos virusus ir vėžines ląsteles.

Limfocitų kiekis ir funkcija gali būti paveikti įvairių sveikatos sutrikimų, įskaitant infekcijas, autoimunines ligas, imunodeficitus ir kraujo vėžį, tokį kaip limfoma ar leukemija.

Dėl jų svarbios funkcijos imuninėje sistemoje, limfocitų kiekio ir funkcijos tyrimai dažnai atliekami laboratorinėse analizėse, siekiant nustatyti tam tikras ligas ar stebėti imuninį atsaką gydymo metu.


Kas sukelia limfocitų padidėjimą?

Limfocitų padidėjimas kraujyje, mediciniškai vadinamas limfocitoze, yra reiškinys, kai limfocitų kiekis kraujyje viršija įprastus reikšmes. Tai gali būti laikina būklė arba ilgalaikė, priklausomai nuo priežasties. Yra daug įvairių veiksnių, kurie gali sukelti limfocitų padidėjimą:

  • Infekcijos: Daugelis virusinių infekcijų, tokios kaip vėjaraupiai, tymai, raudonukės ar Epstein-Barr virusas (EBV, sukeliantis infekcinę mononukleozę), gali sukelti laikiną limfocitozę. Kai kurios bakterinės infekcijos, tokios kaip tuberkuliozė ar bruceliozė, taip pat gali padidinti limfocitų kiekį.

  • Kraujo vėžys: Limfomos, leukemijos ir kitos piktybinės kraujo ligos gali sukelti limfocitų padidėjimą, nes šios ligos veikia baltųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose.

  • Autoimuninės ligos: Kai imuninė sistema klaidingai puola pati save, tai gali sukelti limfocitų padidėjimą. Pavyzdžiui, reumatoidinis artritas ir Šilės sindromas gali sukelti padidėjusį limfocitų kiekį.

  • Kroniškos infekcijos: Kai kurios infekcijos, tokios kaip ŽIV ar HCV, gali sukelti ilgalaikį limfocitų padidėjimą.

  • Vaistai: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, fenitoinas (naudojamas epilepsijai gydyti) ar kortikosteroidai, gali sukelti limfocitozę kaip šalutinį poveikį.

Nepaisant konkrečios priežasties, limfocitų padidėjimas rodo, kad kūnas reaguoja į kažkokią grėsmę ar pokytį. Todėl svarbu atlikti išsamius tyrimus, siekiant nustatyti tikslią priežastį ir, jei reikia, pradėti gydymą.***

Limfocitų padidėjimo simptomai

Limfocitų padidėjimas kraujyje (limfocitozė) dažnai gali būti asimptominis, t.y. pasireiškia be jokių akivaizdžių simptomų. Dažnai šis reiškinys aptinkamas atsitiktinai per rutininius kraujo tyrimus dėl kitų priežasčių. Tačiau priklausomai nuo limfocitozės priežasties, gali pasireikšti kiti simptomai.

Vienas ryškesnių limfocitų padidėjimo simptomų yra patinę, skausmingi ar neskausmingi limfmazgiai kakle, pažastyse, viršutinėje šlaunies dalyje ar kitose kūno vietose.

Kai limfocitų padidėjimas susijęs su infekcija ar kraujo liga, gali pasireikšti karščiavimas ir prakaitavimas naktį.

Padidėję limfmazgiai pilvo ertmėje gali sukelti pilvo skausmą ar diskomfortą.

Limfocitų padidėjimas gali sukelti bendrą organizmo silpnumą ir energijos stoką, nes kūnas kovoja su infekcija ar liga.

Priklausomai nuo priežasties, gali pasireikšti infekcijos simptomai: Tai gali apimti kosulį, slogą, skausmą geriant, odos bėrimą ar kitus simptomus.

Kai kuriais atvejais gali pasireikšti svorio netekimas, odos blyškumas, lengvas mėlynės susidarymas ar kraujavimas.

Kai kuriems pacientams gali atsirasti dusulys arba kvėpavimo sunkumai, jei limfmazgiai išsiplėtę krūtinės ertmėje.

Nors vieni simptomai gali būti susiję su laikina būkle, pvz., virusine infekcija, kiti gali rodyti rimtesnę ligą. Jei pasireiškia vienas ar keli minėti simptomai, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją dėl tolesnių patikrinimų ir konsultacijų.


Limfocitų padidėjimo prevencija

Limfocitų padidėjimo prevencija priklauso nuo konkrečių rizikos veiksnių ir galimų sukėlėjų. Nors ne visada įmanoma išvengti šios būklės, yra keletas rekomendacijų, kurios gali padėti sumažinti riziką:

1. Imuniteto stiprinimas: Įvairus, subalansuotas mitybos planas, reguliarus fizinis aktyvumas ir tinkamas poilsis gali stiprinti imuninę sistemą, mažinant riziką susirgti infekcinėmis ligomis, kurios gali sukelti limfocitų padidėjimą.

2. Asmeninė higiena: Reguliarus rankų plovimas, ypač prieš valgant ir po tualeto naudojimo, gali sumažinti infekcijų, kurios gali sukelti limfocitų padidėjimą, riziką.

3. Vakcinacija: Skiepykite save nuo kai kurių ligų, kurios gali sukelti limfocitų padidėjimą, tokių kaip gripas, hepatitas B ar kiaulių gripas.

4. Vengti rizikos veiksnių: Jei žinote, kad turite polinkį į autoimunines ligas ar kraujo sutrikimus, stebėkite savo sveikatą, laikykitės gydytojo rekomendacijų ir reguliariai atlikite reikiamus tyrimus.

5. Vengti tabako ir alkoholio: Tabako vartojimas ir per didelis alkoholio vartojimas gali silpninti imuninę sistemą ir didinti tam tikrų ligų, kurios gali sukelti limfocitų padidėjimą, riziką.

6. Išvengti cheminių medžiagų: Jei dirbate su toksinėmis medžiagomis arba gyvenate aplinkoje, kurioje yra daug teršalų, stenkitės sumažinti kontaktą su šiomis medžiagomis. Tai gali apimti darbo saugos priemones ar oro filtrų naudojimą namuose.

7. Psichologinė sveikata: Stresas gali turėti įtakos imuninei sistemai, todėl stresą mažinančios technikos, tokios kaip meditacija, atsipalaidavimas ar fizinių pratimų įtraukimas į kasdienę rutiną, gali būti naudingos.

Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti limfocitų padidėjimo, šios prevencinės priemonės gali padėti sumažinti riziką ir užtikrinti, kad jūsų kūnas veiktų optimaliai. Jei manote, kad turite limfocitų padidėjimo simptomų, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.


Limfocitai yra svarbi imuninės sistemos dalis, atsakinga už kūno apsaugą nuo infekcijų ir kitų patogenų. Limfocitų padidėjimas, mediciniškai žinomas kaip limfocitozė, gali rodyti įvairias sveikatos būkles, nuo paprastų virusinių infekcijų iki rimtesnių sutrikimų, tokių kaip limfoma ar leukemija.

Priežastys, dėl kurių gali atsirasti limfocitų padidėjimas, yra įvairios. Tai gali būti reakcija į infekciją, kraujo sutrikimai, autoimuninės ligos ar kitos medicininės būklės. Būdingi simptomai gali skirtis priklausomai nuo priežasties ir gali apimti nuovargį, karščiavimą, išsiplėtusius limfmazgius ir kitus. Svarbu nustatyti tikslią priežastį tam, kad būtų galima taikyti tinkamą gydymą.

Bendrai paėmus, limfocitų padidėjimas yra svarbus medicininis signalas, kurį reikia vertinti rimtai. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra gyvybiškai svarbūs siekiant išvengti rimtesnių pasekmių ir užtikrinti geriausią sveikatos būklę pacientui.

Informaciniai šaltiniai:

1. National Library of Medicine. (2020). Limfocitai. MedlinePlus.

2. Mayo Clinic (2019). Virusinės infekcijos.

3. American College of Rheumatology. (2018). Autoimuninės ligos.

4. Americ Cancer Society. (2020). Leukemija ir limfoma.

5. World Health Organization. (2017). Toksinių medžiagų poveikis.

6. Cleveland Clinic. (2021). Limfocitų padidėjimo simptomai.

7. Johns Hopkins Medicine. (2019). Limfocitų padidėjimo diagnostika.

8. National Institutes of Health. (2020). Limfocitų padidėjimo gydymas.


# limfocitų padidėjimas