Erkinis encefalitas yra užkrečiama liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV). Tai yra flavivirusų šeimos virusas, kuris perduodamas žmonėms per erkių, dažniausiai Ixodes ricinus ir Ixodes persulcatus, įkandimus. Dažniausiai erkinis encefalitas yra užfiksuojamas Europoje ir Azijoje, ypač tose vietose, kur yra daug erkių.
Erkinis encefalitas sukelia rimtą centrinės nervų sistemos (smegenų ir nugaros smegenų) uždegimą, vadinamą enfecalitu. Tai gali sukelti įvairius simptomus, pradedant nuo lengvų gripo simptomų, tokių kaip karščiavimas, silpnumas ir galvos skausmas, iki sunkesnių simptomų, tokių kaip sąmonės netekimas, traukuliai ar paralyžius. Kai kuriais atvejais erkinis encefalitas gali būti mirtinas.
Svarbu pažymėti, kad ne visi erkių įkandimai sukelia erkinį encefalitą - tik maža dalis erkių nešioja erkinio encefalito virusą (EEV). Tačiau, jei asmeniui įkanda erkė, kuri nešioja virusą, ir infekcija pasireiškia, tai gali sukelti rimtą ir potencialiai gyvybei pavojingą būklę.
Erkinio encefalito priežastys ir plitimas
Erkinis encefalitas yra užkrečiama liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV). Šis virusas yra perduodamas žmonėms per erkių (Ixodes ricinus ir Ixodes persulcatus) įkandimus. Dažniausiai šios erkių rūšys gyvena miškuose ir pievose, todėl žmonėms, kurie dažnai lanko šias vietas, ypač pavojinga.
Erkių gyvenimo ciklas ir jų gebėjimas perduoti virusą priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip temperatūra, drėgmė ir jų ,,grobio”, kurio krauju jos maitinasi, pasiūla. Virusas yra perduodamas per erkių įkandimą, kai erkė siurbia užkrėsto gyvūno kraują. Žmonės ir gyvūnai gali būti užkrečiami, bet patys viruso neplatina.
Erkinio encefalito paplitimas geografiškai priklauso nuo erkių pasiskirstymo. Erkinis encefalitas yra paplitęs visoje Europoje, Azijoje ir Rusijos sibiro regione. Ypač daug atvejų registruojama Centrinėje Europoje ir Šiaurės Azijoje. Pavojingiausias laikotarpis yra vėlyvas pavasaris ir ankstyvas vasaros laikotarpis, kai erkės yra aktyviausios.
Erkinis encefalitas. Simptomai
Erkinis encefalitas yra liga, kuri gali pasireikšti dvejopai. Po užsikrėtimo erkinio encefalito virusu (EEV), per pirmąsias 1-2 savaites gali atsirasti pirmieji simptomai, kurie dažnai būna panašūs į gripą. Tai gali būti aukštas karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, raumenų ir sąnarių skausmai, apetito stoka ir bendras sveikatos pablogėjimas. Šie simptomai gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės, po to pacientas gali pasijausti geriau.
Tačiau, apie 30% užkrėstiems asmenims vystosi antroji ligos fazė, kuri prasideda po 1-2 savaičių simptomų atsiradimo ir gali būti labai rimta. Antrajame etape virusas veikia centrines nervų sistemas ir sukelia encefalitą (smegenų uždegimą). Simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo to, kuri smegenų dalis yra paveikta. Tai gali būti galvos skausmas, karščiavimas, vėmimas, šaltkrėtis, sąmonės netekimas, traukuliai, regos sutrikimai ir kiti neurologiniai simptomai.
Kai kuriais atvejais gali atsirasti rimtų komplikacijų, tokių kaip kvėpavimo sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai ir kiti. Tai yra ir potencialiai mirtina būklė, kuri reikalauja skubios medicinos pagalbos.
Kokie yra erkinio encefalito tipai?
Erkinis encefalitas turi tris pagrindinius genotipus, kuriuos galima identifikuoti pagal jų geografinį pasiskirstymą ir genetines savybes: Vakarų (Europos), Sibiro ir Tolimųjų Rytų (Azija). Šie genotipai gali sukelti šiek tiek skirtingus klinikinius simptomus, tačiau dauguma simptomų yra panašūs visuose genotipuose.
Vakarų (Europos) genotipas yra paplitęs visoje Europoje. Šis genotipas dažniausiai sukelia lengvesnius simptomus ir mažiau rimtų komplikacijų nei kiti genotipai. Tačiau šis genotipas vis tiek gali sukelti sunkų encefalitą ir kitas rimtas komplikacijas, ypač vyresniems žmonėms.
Sibiro genotipas yra paplitęs Rusijos sibiro regione ir daugelyje kitų Azijos regionų. Šis genotipas gali sukelti sunkesnius simptomus ir didesnę mirties riziką nei Vakarų genotipas. Taip pat yra pranešimų apie sunkias ilgalaikes komplikacijas, tokias kaip silpnumas, paralyžius ir smegenų pažeidimai.
Tolimųjų Rytų genotipas yra paplitęs Tolimuosiuose Rytuose, įskaitant Japoniją, Kiniją ir Korėją. Šis genotipas gali sukelti labai sunkius simptomus ir aukštą mirties riziką. Be to, Tolimųjų Rytų genotipo infekcijos gali sukelti ilgalaikes komplikacijas, tokias kaip paralyžius, smegenų pažeidimai ir psichikos sutrikimai.
Diagnozė ir gydymas
Erkinis encefalitas yra nustatomas remiantis klinikiniais simptomais, paciento anamneze (t.y. ar buvo galimybė susidurti su erke, ypač erkių aktyvumo sezonu ir endemiškose zonose) ir laboratorinių tyrimų rezultatais. Laboratorinės diagnozės patvirtinimas apima specifinių antikūnų, kurie susidaro atsakant į erkinio encefalito viruso infekciją, nustatymą paciento kraujyje.
Erkinio encefalito gydymas dažniausiai yra simptominis, nes nėra specifinio vaisto, skirto erkiniam encefalitui. Gydymas apima skausmo ir karščiavimo mažinimą, pakankamą hidrataciją ir palaikomąjį gydymą, kurio tikslas yra sumažinti simptomus ir palaikyti kūno funkcijas, kol organizmas kovoja su infekcija. Sunkiais atvejais, kai yra paveikta centrinė nervų sistema, gali reikėti intensyviosios terapijos skyriuje teikiamos priežiūros, tokių kaip kvėpavimo palaikymas ar traukulių kontrolė.
Profilaktika yra svarbus erkinio encefalito valdymo aspektas. Tai apima erkių vengimą, erkių repelentų naudojimą, tinkamą aprangą miškingose vietovėse ir, žinoma, erkinio encefalito vakcinaciją, kuri yra ypač efektyvus ir saugus būdas apsisaugoti nuo šios ligos.
Ligos pasekmės
Erkinio encefalito pasekmės gali būti labai skirtingos, priklausomai nuo to, kaip sunkiai pacientas perneša ligą. Kiekvieno asmens reakcija į infekciją yra individuali ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant jo bendrą sveikatą, amžių ir imuninės sistemos būklę.
Nepaisant to, kai kurie pacientai, sergantys erkiniu encefalitu, gali patirti sunkias komplikacijas. Dažniausiai tai yra susiję su smegenų pažeidimais, kurie gali sukelti ilgalaikius simptomus ir pasekmes, tokias kaip galvos skausmas, silpnumas, sutrikusi koordinacija, epilepsija ir netgi kognityviniai sutrikimai. Ypač sunkiais atvejais gali kilti rimtos pasekmės, tokios kaip paralyžius, psichikos sutrikimai ir sunkūs smegenų pažeidimai, kurie gali lemti negalią.
Kai kurie pacientai gali patirti post-infekcinį sindromą, kuris gali apimti nuolatinį nuovargį, koncentracijos sutrikimus, atminties problemų ir emocinių sutrikimų, tokių kaip depresija ar nerimas. Šios problemos gali trukti mėnesius ar net metus po to, kai pacientas pasveiksta.
Svarbu pažymėti, kad ne visi erkinio encefalito atvejai tampa tokie sunkūs. Daugelis žmonių patiria lengvesnius simptomus, kurie gali būti panašūs į gripą, ir gali atsigauti be ilgalaikių pasekmių. Tačiau, atsižvelgiant į potencialiai rimtą ligos pobūdį ir ilgalaikes pasekmes, erkinis encefalitas turėtų būti laikomas rimta sveikatos problema, kurią reikia kruopščiai valdyti ir gydyti.
Informacijos šaltiniai:
Lindquist, L., & Vapalahti, O. (2008). Tick-borne encephalitis. The Lancet, 371(9627), 1861-1871.
Bogovic, P., & Strle, F. (2015). Tick-borne encephalitis: A review of epidemiology, clinical characteristics, and management. World journal of clinical cases, 3(5), 430.
Taba, P., Schmutzhard, E., Forsberg, P., Lutsar, I., Ljøstad, U., Mygland, Å., ... & ESCMID Study Group on Clinical Parasitology. (2017). EAN consensus review on prevention, diagnosis and management of tick-borne encephalitis. European journal of neurology, 24(10), 1214-e61.
Gritsun, T. S., Lashkevich, V. A., & Gould, E. A. (2003). Tick-borne encephalitis. Antiviral research, 57(1-2), 129-146.
Holzmann, H. (2003). Diagnosis of tick-borne encephalitis. Vaccine, 21, S36-S40.
Dobler, G., & Gniel, D. (2020). Tick-borne encephalitis: From microfocus to human disease. Progress in neurobiology, 192, 101868.
# erkinis encefalitas # erkes # infekcija # virusas