Astigmatizmas yra akių būklė, kurią sukelia netaisyklinga akies ragenos arba lęšiuko forma. Normalios akies ragenos ir lęšiuko paviršius yra tolygiai apvalus, kas leidžia šviesos spinduliams susikoncentruoti į vieną tašką ant tinklainės ir suteikia aiškų vaizdą. Tačiau astigmatizmas ragenos arba lęšiuko paviršių neteisingai išlenkia ir sukelia šviesos spindulių susikaupimą ne viename, o keliuose tinklainės taškuose. Tai lemia iškraipytą ir neryškų vaizdą tiek arti, tiek toli. Astigmatizmas gali būti įgimtas arba gali išsivystyti laikui bėgant, ir jis dažnai pasireiškia kartu su kitais refrakcijos sutrikimais, tokiais kaip trumparegystė ar toliaregystė.

Kodėl atsiranda astigmatizmas?

Astigmatizmas dažniausiai yra įgimtas ir dažnai yra diagnozuojamas asmenims, kurių šeimoje buvo šis sutrikimas. Jis susijęs su netaisyklinga ragenos arba lęšiuko forma.

Akies ragenoje arba lešiuke gali būti netaisyklingų formos pokyčių, kurie sukelia šviesos spindulių refrakcijos pakitimus. Šis pokytis sukelia šviesos spindulių susikaupimą ne viename, o keliuose tinklainės taškuose, todėl atsiranda astigmatizmas.

Be to, kitų veiksnių, tokių kaip akių traumų, kai kurių akių ligų, operacijų (pvz., ragenos transplantacija) pasekmės gali sukelti astigmatizmą. Nors dauguma atvejų astigmatizmas yra įgimtas, kartais šis sutrikimas gali atsirasti dėl minėtų priežasčių.

Astigmatizmo simptomai

Astigmatizmas sukelia keletą simptomų, kurie gali skirtis priklausomai nuo astigmatizmo tipo. Pirmiausia, žmonės, kurie turi astigmatizmą, turi neryškų ar iškraipytą regėjimą tiek žiūrint į artimus daiktus, tiek į tolimus.

Antra, astigmatizmas gali sukelti nuovargį ir akies įtampą, ypač po ilgesnio skaitymo, kompiuterio naudojimo ar kitų veiklų, kurios vargina regėjimą. Be to, kai kurie žmonės gali jausti galvos skausmą ir nepatogumo jausmą akyse, kurie yra susiję su pernelyg dideliu akių raumenų įsitempimu, bandant sutelkti vaizdą.

Trečia, kai kurie astigmatizmo atvejai gali sukelti sunkumų tamsoje, todėl gali kilti problemų, pavyzdžiui, vairuojant naktį.

Vis dėlto svarbu pažymėti, kad šie simptomai taip pat gali būti susiję su kitomis akių būklėmis, todėl yra rekomenduojama kreiptis į oftalmologą, jei pastebėjote bet kokį regėjimo pokytį.


Kaip yra diagnozuojamas astigmatizmas?

Astigmatizmo diagnozavimui dažniausiai yra naudojamas refrakcijos testas, kuris yra standartinė dalis regos tikrinimo. Refrakcijos testas apima seriją testų, kurie padeda optikui ar oftalmologui nustatyti paciento akies gebėjimą sutelkti šviesą ant tinklainės. Tai apima tinklainės, kurioje fiksuojamas vaizdas, regėjimo aštrumo ir akies struktūros stebėjimą.

Daugelyje atvejų naudojamas specialus aparatas, vadinamas phoropteru, kuris leidžia gydytojui pakeisti lęšių stiprumą ir nustatyti paciento refrakcijos reikšmes. Pacientas žiūri per phoropterą ir atsako į klausimus apie tai, koks vaizdas jam yra aiškesnis, kai keičiamas lęšio stiprumas. Tai padeda nustatyti reikalingą korekciją.

Keratometrija yra kitas dažnai naudojamas testas astigmatizmui diagnozuoti. Šis testas matuoja ragenos paviršiaus kreivumą ir nustato, kaip ragenos paviršius atspindi šviesą.

Astigmatizmas ir jo tipai

Astigmatizmas klasifikuojamas pagal tai, kur šviesa susikoncentruoja tinklainėje.

  1. Myopinis astigmatizmas. Tai būklė, kai vienas arba abu pagrindiniai refrakcijos pluoštai susikoncentruoja prieš tinklainę. Tai gali būti tiesioginis (kai šviesa susikoncentruoja horizontaliai) arba atvirkštinis (kai šviesa susikoncentruoja vertikaliai).

  2. Hipermetropinis astigmatizmas. Šiuo atveju vienas arba abu pagrindiniai refrakcijos pluoštai susikoncentruoja už tinklainės. Tai gali būti tiesioginis arba atvirkštinis.

  3. Reguliarus astigmatizmas. Tai dažniausiai pasitaikantis astigmatizmo tipas. Šiuo atveju ragenos horizontaliojo ir vertikaliojo ašių kreivumas skiriasi.

  4. Nereguliarus astigmatizmas. Tai yra retesnė astigmatizmo forma, kurioje ragenos kreivumas nėra reguliarus visame ragenos plotyje. Tai dažniausiai atsiranda po traumos ar akių operacijos. Nereguliarų astigmatizmą gali būti sunkiau koreguoti su akiniais arba kontaktiniais lęšiais.

Gydymas

Astigmatizmo gydymo tikslas yra pataisyti šviesos lūžio problemą, kad šviesos spinduliai galėtų susikoncentruoti į vieną tašką ant tinklainės. Dažniausiai tai pasiekiama naudojant korekcinę optiką, tokią kaip akiniai, kontaktiniai lęšiai arba atliekant refrakcinę operaciją.

Akiniai arba kontaktiniai lęšiai yra pagrindinis astigmatizmo gydymo būdas. Kontaktiniai lęšiai gali būti mišrūs (sferocilindriniai), skirti reguliariam astigmatizmui, arba torinio dizaino, kurie tinka astigmatizmui, kai šviesos lūžis yra skirtinguose akies taškuose.

Refrakcinė chirurgija taip pat gali būti viena iš astigmatizmo gydymo galimybių kai kuriems pacientams. Šios operacijos naudoja lazerį, kad pakeistų ragenos formą ir taip pataisytų refrakcijos problemą. Tačiau ne visiems pacientams yra galima atlikti šią operaciją, todėl svarbu aptarti visus galimus gydymo variantus su akių gydytoju.

Astigmatizmas yra dažnas refrakcijos sutrikimas, kuris gali sukelti neryškų ar iškraipytą regėjimą. Nors jo priežastys ir simptomai gali skirtis, daugeliui žmonių galima padėti skiriant akinius, kontaktinius lęšius arba refrakcinę operaciją. Jei manote, kad turite astigmatizmo simptomų, kreipkitės į gydytoją dėl patikrinimo ir individualaus gydymo plano.


Informacijos šaltiniai:

  1. Hashemi, H., Khabazkhoob, M., & Jafarzadehpur, E. et al. (2012). High Prevalence of Astigmatism in the 40- to 64-Year-Old Population of Shahroud, Iran. Clinical & Experimental Ophthalmology, 40(3), 247–254.

  2. Read, S. A., Collins, M. J., & Carney, L. G. (2007). A review of astigmatism and its possible genesis. Clinical & Experimental Optometry, 90(1), 5-19.

  3. Nemeth, G., Szalai, E., Berta, A., & Modis, L. (2013). Astigmatism and low contrast visual acuity. Journal of Cataract & Refractive Surgery, 39(5), 692-696.

  4. Ninn-Pedersen, K. (1996). Relationships between preoperative astigmatism and corneal optical power, axial length, intraocular pressure, gender, and patient age. Journal of Refractive Surgery, 12(7), 472–482.

  5. De Paiva, C. S., Lindsey, J. L., Pflugfelder, S. C. (2006). Assessing the severity of keratitis sicca with videokeratoscopic indices. Ophthalmology, 113(4), 528-534.

  6. O'Donnell, C., & Maldonado-Codina, C. (2018). A hyperopic shift in myopes using silicone hydrogel contact lenses does not correlate with lens power or baseline ametropia. Optometry and Vision Science, 95(9), 829-837.


# astigmatizmas # trumparegystė # toliaregystė # regėjimas