Apsinuodijimas maistu – tai ūmi organizmo reakcija į suvartotą užterštą, netinkamai paruoštą ar sugedusį maistą, kuriame gali būti bakterijų, virusų, parazitų ar jų toksinų. Ši būklė sukelia virškinimo sistemos sutrikimus ir gali pasireikšti įvairiais simptomais – nuo lengvo negalavimo iki sunkių sveikatos problemų, reikalaujančių medicininės pagalbos.
Apsinuodijimas maistu atsiranda dėl patogeninių mikroorganizmų arba toksinų patekimo į organizmą. Dažniausios apsinuodijimo priežastys:
Bakterijos ir jų toksinai
Bakterijos yra viena pagrindinių apsinuodijimo maistu priežasčių. Kai kurios bakterijos pačios sukelia ligas, o kitos gamina toksinus, kurie veikia organizmą net ir tuomet, kai bakterijos jau sunaikintos.
Salmonella – randama nepakankamai iškeptoje mėsoje, kiaušiniuose, nepasterizuotuose pieno produktuose. Sukelia stiprų viduriavimą, pilvo skausmus ir karščiavimą.
Escherichia coli (E. coli) – kai kurios šios bakterijos rūšys gali sukelti sunkų viduriavimą su krauju. Dažniausiai aptinkama užterštoje jautienoje ar nešvariuose vandens šaltiniuose.
Listeria monocytogenes – pavojinga nėščioms moterims, naujagimiams ir silpną imunitetą turintiems asmenims. Aptinkama šaltai laikomuose produktuose, pvz., rūkytuose žuvies gaminiuose, nepasterizuotuose pieno produktuose.
Staphylococcus aureus – bakterija gamina toksinus, sukeliančius vėmimą ir viduriavimą per kelias valandas po užteršto maisto suvartojimo.
Virusai
Virusai gali plisti per užterštą maistą, vandenį ar tiesioginį kontaktą su sergančiais asmenimis.
Norovirusas – dažniausia virusinė apsinuodijimo maistu priežastis. Sukelia pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Greitai plinta tarp žmonių, ypač uždarose vietose (pvz., kruiziniuose laivuose, ligoninėse).
Hepatitas A – virusas, kuris sukelia kepenų uždegimą ir plinta per užterštą maistą bei vandenį.
Parazitai
Parazitai rečiau sukelia apsinuodijimą maistu, tačiau tam tikri atvejai gali būti sunkūs.
Toxoplasma gondii – gali patekti į organizmą per nepakankamai apdorotą mėsą ar užterštą vandenį. Ypač pavojingas nėščioms moterims.
Giardia lamblia – plinta per užterštą vandenį ir gali sukelti ilgesnį virškinimo trakto sutrikimą.
Apsinuodijimo simptomai gali pasireikšti per kelias valandas ar net kelias dienas po užteršto maisto suvartojimo. Dažniausi simptomai:
Pykinimas ir vėmimas – organizmas siekia pašalinti kenksmingas medžiagas.
Viduriavimas – dažnai vandeningas, kartais su kraujo priemaišomis.
Pilvo skausmai ir spazmai – gali būti nestiprūs arba labai stiprūs.
Karščiavimas – rodo, kad organizmas kovoja su infekcija.
Galvos skausmas ir silpnumas – atsiranda dėl skysčių ir elektrolitų praradimo.
Sunki apsinuodijimo forma gali sukelti dehidrataciją, nervų sistemos pažeidimus ir net gyvybei pavojingas būkles.
Apsinuodijimas maistu dažniausiai praeina per kelias dienas be rimtų pasekmių, tačiau svarbu tinkamai reaguoti, kad būtų išvengta komplikacijų, ypač dehidratacijos. Jei simptomai yra lengvi, gydymą galima atlikti namuose, tačiau jei būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Skysčių vartojimas – pagrindinis prioritetas
Gerkite daug skysčių – apsinuodijus organizmas netenka daug skysčių dėl vėmimo ir viduriavimo, todėl būtina juos papildyti. Rekomenduojami skysčiai:
Grynas vanduo – gerkite mažais gurkšneliais, kad išvengtumėte pykinimo.
Elektrolitų tirpalai – pvz., vaistinėse parduodami rehidrataciniai tirpalai (ORS – oral rehydration solution) padeda atkurti organizmo druskų ir mineralų balansą.
Žolelių arbatos – ramunėlių ar mėtų arbata gali padėti nuraminti skrandį.
Naminis druskos ir cukraus tirpalas – sumaišykite 1 litrą virinto vandens su 1 šaukšteliu druskos ir 6 arbatiniais šaukšteliais cukraus. Tai padės atkurti elektrolitų pusiausvyrą.
Ko vengti?
Kofeino turinčių gėrimų (kavos, stiprios arbatos, energetinių gėrimų), nes jie gali skatinti dehidrataciją.
Alkoholio, nes jis dirgina virškinimo sistemą.
Gazuotų gėrimų, nes jie gali padidinti pilvo pūtimą ir diskomfortą.
Poilsis ir organizmo atsigavimas
Pailsėkite – apsinuodijus svarbu leisti organizmui atsistatyti.
Venkite fizinio krūvio, nes organizmas jau silpnas.
Stenkitės miegoti kuo daugiau – poilsis padeda greičiau pasveikti.
Jei jaučiatės išsekę, ilgiau gulėkite lovoje ir atsikelkite tik tada, kai reikia.
Mityba apsinuodijus maistu
Pirmosiomis valandomis po apsinuodijimo gali būti sunku valgyti, tačiau organizmui reikia lengvai virškinamų maistinių medžiagų.
Venkite sunkaus maisto ir laikykitės švelnios dietos:
Lengvai virškinami produktai – pradėkite nuo bananų, ryžių, obuolių tyrės, skrudintos baltos duonos, džiūvėsių. Tai žinoma kaip BRAT dieta (Bananas, Rice, Applesauce, Toast).
Sultiniai ir lengvi daržovių nuovirai – padeda atkurti organizmo druskų balansą.
Virtos bulvės be prieskonių – švelnus maistas, kuris neapsunkina skrandžio.
Ko vengti?
Riebaus, kepto, aštraus maisto – jis gali sukelti papildomą skrandžio sudirginimą.
Pieno produktų – jie gali būti sunkiai virškinami dėl laikinai sutrikusios fermentų veiklos.
Žalios daržovės ir vaisiai su dideliu skaidulų kiekiu – gali pabloginti viduriavimą.
Vaistai – kada jų reikia?
Nevartokite viduriavimą stabdančių vaistų be gydytojo rekomendacijos. Viduriavimas yra natūralus organizmo būdas pašalinti toksinus, todėl jo stabdymas gali pailginti ligos eigą.
Jei viduriavimas labai vargina, gydytojas gali rekomenduoti loperamidą (Imodium), tačiau jis turėtų būti vartojamas atsargiai.
Aktyvuota anglis – gali padėti absorbuoti toksinus, tačiau jos veiksmingumas apsinuodijus maistu nėra moksliškai patvirtintas.
Jei įtariate bakterinę infekciją (pvz., salmoneliozę), antibiotikus skiria tik gydytojas. Savarankiškai jų vartoti nereikėtų, nes jie nepadeda nuo virusinių apsinuodijimų ir gali dar labiau sutrikdyti žarnyno mikroflorą.
Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:
Viduriuojate ilgiau nei 2 dienas, ypač jei simptomai nepagerėja.
Išmatose pastebite kraują arba juodas, deguto spalvos išmatas – tai gali rodyti stiprų žarnyno pažeidimą.
Negalite išlaikyti skysčių organizme, nes iš karto vemiate arba viduriuojate.
Pasireiškia stiprus silpnumas, galvos svaigimas ar alpimas – tai gali būti dehidratacijos požymiai.
Jaučiate stiprų pilvo skausmą, kuris nepraeina net pailsėjus.
Karščiuojate virš 38,5 °C, o temperatūra nepraeina vartojant įprastus karščiavimą mažinančius vaistus.
Tinkama higiena – visada plaukite rankas prieš valgydami ir ruošdami maistą.
Tinkamas maisto paruošimas – užtikrinkite, kad mėsa, žuvis ir kiaušiniai būtų pakankamai termiškai apdoroti.
Atsakingas maisto laikymas – laikykite greitai gendančius produktus šaldytuve ir venkite jų laikymo kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas.
Vaisių ir daržovių plovimas – ypač jei jie vartojami žali.
Venkite žalios mėsos ir kitų produktų kryžminės taršos – pjaustykite žalią mėsą ir daržoves ant atskirų lentelių.
Nepirkite ir nevartokite maisto su pasibaigusiu galiojimo terminu.
Pirmoji pagalba apsinuodijus maistu yra svarbi siekiant išvengti dehidratacijos ir sunkių komplikacijų. Daugeliu atvejų simptomai praeina per kelias dienas, tačiau jei būklė blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Laikantis pagrindinių higienos ir maisto saugos taisyklių galima sumažinti apsinuodijimo maistu riziką ir apsaugoti save bei savo artimuosius.
Centers for Disease Control and Prevention (CDC) – "Symptoms of Food Poisoning"
National Health Service (NHS) – "Food poisoning"
Mayo Clinic – "Food poisoning: Diagnosis and treatment"
Cleveland Clinic – "Food Poisoning: Signs & Symptoms, Treatment, Causes"
National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases (NIDDK) – "Treatment for Food Poisoning"