Viduriavimas yra dažnai pasitaikantis sveikatos sutrikimas, kurį apibūdina padidėjęs tuštinimosi dažnumas, skystos arba vandeningos išmatos. Tai gali būti tiek nepatogu, tiek rimtą riziką sveikatai keliantis reiškinys, kurio priežastys yra įvairios ir dažnai susijusios su infekcijomis, maisto netoleravimu ar kitais veiksniais. Supratimas apie viduriavimo priežastis yra būtinas siekiant veiksmingai spręsti šią būklę ir užkirsti kelią jos pasikartojimui.
Infekcijos yra viena iš dažniausių viduriavimo priežasčių. Jos gali būti sukeltos virusais, bakterijomis ar parazitais. Virusinės infekcijos, pavyzdžiui, rotavirusas arba norovirusas, yra labai užkrečiamos ir paprastai plinta per užterštą maistą ar vandenį, taip pat tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Bakterinės infekcijos, tokios kaip Salmonella, E. coli ir Campylobacter, dažniausiai perduodamos per nešvarų maistą arba vandenį. Parazitai, pavyzdžiui, Giardia lamblia, taip pat gali sukelti viduriavimą, ypač keliaujant į šalis su žemesniais higienos standartais.
Maisto netoleravimas yra dar viena svarbi viduriavimo priežastis. Skirtingai nuo maisto alergijos, maisto netoleravimas nesusijęs su imunine sistema, bet dažniausiai yra virškinimo sistemos nesugebėjimas tinkamai virškinti tam tikrų maisto produktų ar jų sudedamųjų dalių. Laktozės netoleravimas yra vienas iš labiausiai paplitusių netoleravimo atvejų, kai organizmas neturi pakankamai laktozės fermento, reikalingo pieno cukraus skaidymui. Tai gali sukelti pilvo pūtimą, skausmą ir viduriavimą po pieno produktų vartojimo. Kiti maisto netoleravimo atvejai gali būti susiję su fruktozės, gliuteno (nepaisant celiakijos ligos) ir dirbtinių saldiklių, pavyzdžiui, sorbitolio, netoleravimu.
Be infekcijų ir maisto netoleravimo, yra ir kitų viduriavimo priežasčių, įskaitant vaistus, ypač tam tikrus antibiotikus, kurie gali sutrikdyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, sukeldami viduriavimą. Taip pat įvairios virškinimo trakto ligos, pavyzdžiui, Krono liga, opinis kolitas ir įvairios funkcionalinės žarnyno sutrikimai, gali sukelti viduriavimą kaip simptomą.
Svarbu pabrėžti, kad nors dauguma viduriavimo atvejų yra lengvi ir praeina savaime, ilgalaikis ar sunkus viduriavimas gali sukelti dehidrataciją ir mineralų pusiausvyros sutrikimus. Todėl, susiduriant su ilgalaikiu ar sunkiu viduriavimu, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų atliktas išsamus vertinimas ir, jei reikia, pradėtas tinkamas gydymas.
Atkurti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą viduriuojant yra gyvybiškai svarbu, nes viduriavimas gali sukelti greitą ir reikšmingą organizmo dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą. Viduriavimas, kurį apibūdina padidėjęs tuštinimosi dažnumas ir skystos ar vandeningos išmatos, skatina didelį vandens ir elektrolitų (tokių kaip natrio, kalio, chloridų ir bikarbonatų) netekimą. Šie komponentai yra būtini normaliam ląstelių funkcionavimui, nervų impulsų perdavimui, raumenų susitraukimui ir pH pusiausvyrai palaikyti.
Dehidratacija, atsirandanti dėl nepakankamo skysčių vartojimo arba pernelyg didelio skysčių netekimo, gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant kraujospūdžio kritimą, širdies plakimo sutrikimus, inkstų funkcijos pablogėjimą ir, sunkiausiais atvejais, šoko būseną. Todėl, susiduriant su viduriavimu, svarbu nedelsiant imtis priemonių skysčių ir elektrolitų pusiausvyrai atkurti.
Skysčių papildymas gali būti įgyvendinamas geriant daugiau vandens, vaisių sulčių (atsargiai, nes kai kurios sultys, pavyzdžiui, obuolių ar vynuogių, gali sustiprinti viduriavimą) ir/arba specialius rehidratacijos tirpalus. Šie tirpalai, kurie paprastai parduodami vaistinėse, yra specialiai suformuluoti atkurti elektrolitų pusiausvyrą ir yra efektyvesni už paprastą vandenį, nes jie padeda pakeisti prarastus elektrolitus, kaip antai natriumą ir kalį.
Be gėrimų, svarbu taip pat peržiūrėti mitybą. Nors per viduriavimą rekomenduojama vengti maisto produktų, kurie gali dar labiau dirginti žarnyną arba sukelti papildomą skysčių netekimą, svarbu vartoti maistą, kuris padeda atkurti elektrolitų pusiausvyrą, pavyzdžiui, bananus, virtas bulves ir sriubą.
Kai viduriavimas yra sunkus arba ilgai trunkantis, gali prireikti intraveninio skysčių ir elektrolitų papildymo, ypač jei asmuo patiria stiprią dehidrataciją arba jei yra rizika susirgti dehidratacijos sukeltomis komplikacijomis. Tokiu atveju būtina skubi medicinos pagalba.
Atkūrus skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, ne tik sumažėja dehidratacijos ir susijusių komplikacijų rizika, bet ir pagerėja bendra paciento savijauta. Be to, tai padeda organizmui greičiau atsigauti po viduriavimo epizodų, leidžiant greičiau grįžti prie įprastos veiklos. Todėl, susiduriant su viduriavimu, yra būtina laikytis tinkamos hidratacijos ir elektrolitų atkūrimo praktikų, kad būtų išvengta rimtų sveikatos problemų.
Prevencija yra pagrindinis veiksnys, siekiant išvengti viduriavimo, kuris gali būti sukeltas įvairių veiksnių, įskaitant infekcijas, maisto netoleravimą ir netinkamą maisto saugą. Veiksmingos prevencinės priemonės apima griežtą asmeninę higieną, atidumą maisto ruošimui ir saugojimui, taip pat sąmoningą maisto produktų pasirinkimą. Šios priemonės gali padėti sumažinti viduriavimo atvejų skaičių ir užkirsti kelią su viduriavimu susijusioms komplikacijoms.
Asmeninė higiena yra kritiškai svarbus aspektas, siekiant užkirsti kelią viduriavimui, ypač tam, kurį sukelia infekcinės ligos. Reguliarus rankų plovimas su muilu ir vandeniu yra vienas iš efektyviausių būdų sumažinti patogenų, kurie gali sukelti viduriavimą, plitimą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas rankų plovimui prieš valgant, po naudojimosi tualetu, po kontakto su gyvūnais ar jų išmatomis, ir ruošiant maistą. Alkoholio pagrindu pagaminti rankų dezinfekavimo priemonės gali būti naudojamos, kai muilas ir vanduo nėra prieinami, tačiau juos reikėtų naudoti atsargiai, nes ne visi patogenai yra jautrūs dezinfekantams.
Saugus maisto vartojimas ir ruošimas yra būtinas norint išvengti viduriavimo, susijusio su maisto užterštumu. Tai apima kruopštų žaliavų, ypač mėsos, žuvies ir jūros gėrybių, termišką apdorojimą. Kepant mėsą, svarbu užtikrinti, kad ji būtų gerai iškepta arba išvirta, kad būtų sunaikinti visi patogenai. Maisto produktai turėtų būti laikomi tinkamose temperatūrose, kad būtų išvengta kenksmingų bakterijų augimo; tai reiškia, kad švieži maisto produktai turėtų būti laikomi šaldytuve ir vengiama palikti juos kambario temperatūroje ilgesniam laikui. Taip pat svarbu išvengti kryžminės kontaminacijos, naudojant atskirus įrankius ir paviršius žalioms ir termiškai apdorotoms maisto žaliavoms.
Vandens šaltinio saugumas taip pat yra svarbus aspektas, siekiant išvengti viduriavimo. Geriamasis vanduo ir vanduo, naudojamas maisto ruošimui, turėtų būti švarus ir saugus vartoti. Regionuose, kuriose negalima užtikrinti vandens švarumo, rekomenduojama vandenį virinti arba naudoti patikrintus vandens valymo filtrus.
Maisto produktų pasirinkimas gali turėti reikšmės, siekiant išvengti viduriavimo, susijusio su maisto netoleravimu. Asmenims, kurie žino, kad jie netoleruoja tam tikrų maisto produktų, pvz., laktozės ar gliuteno, reikėtų vengti šių produktų ir ieškoti alternatyvų.
Kelionių metu ypač svarbu laikytis saugaus maisto vartojimo ir asmeninės higienos praktikų, nes kelionės į kitas šalis gali padidinti riziką susirgti viduriavimu dėl naujų patogenų, prie kurių organizmas nėra pratęs. Vengti nešvaraus vandens, nežinomos kilmės gatvės maisto ir neapdorotų daržovių yra svarbios prevencinės priemonės.
Laikantis šių prevencinių priemonių, galima ženkliai sumažinti viduriavimo riziką ir išvengti su juo susijusių komplikacijų, taip užtikrinant geresnę sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Centers for Disease Control and Prevention (CDC)
World Health Organization (WHO)
American Gastroenterological Association